Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-4423-367/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
e2-4423-367/2019
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01165-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Ieškovas
UAB „Tauragės Šilumos tinklai“
Atsakovas
K. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4423-367/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01165-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 25 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tauragės Šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui K. P., išnagrinėjo atsakovo K. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės UAB „Tauragės Šilumos tinklai“ ieškinį ir iš atsakovo K. P. priteisė 2 672,82 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovės ieškinys yra niekinis, pažymi, kad ieškovė tokiu būdu tiesiog nori pasipinigauti. Nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad jis neleisdamas išardyti balkono įstiklinimo, neteisėtais veiksmais padarė žalą, nors tuo pačiu ieškovė ieškinyje konstatuoja, kad jis dar prieš Klaipėdos apygardos teismui priimant 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, kurios pagrindu jis buvo įpareigotas leisti atlikti darbus, 2019 m. kovo 27 d., leido atlikti visus darbus, o tai reiškia, kad darbus atlikti buvo leista dar Klaipėdos apygardos teismui nepriėmus sprendimo. Šios aplinkybės pagrindu laiko, kad jis leido atlikti darbus iki teismo sprendimo priėmimo, taigi jo veiksmų negalima traktuoti kaip neteisėtų, nes juos laikyti neteisėtais būtų buvę galima tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat nesutinka su ieškinyje pateikta aplinkybe, jog dėl jo neteisėtų veiksmų buvo atliekami papildomi darbai. Nurodo, kad tokio pobūdžio darbai nebuvo atliekami iš viso, kadangi buvo atlikti darbai, kurie tiesiog nebuvo atlikti tuo metu, kol vyko teisminis procesas. Taip pat prieštarauja ieškovei nurodydamas, kad iš tiesų apšiltinimo medžiagų niekas nekeitė. Pažymėjo, kad apšiltinimui buvo panaudotos medžiagos, kurios buvo statybininkų aptvertoje kiemo dalyje. Prieštarauja aplinkybei, jog dėl jo neteisėtų veiksmų reikėjo papildomai montuoti pastolius, kadangi atliekant darbus pastoliai jau buvo sumontuoti. Paaiškina, kad jo butas yra ketvirtame aukšte, o pastoliai buvo sumontuoti iki pat stogo, siekiat sumontuoti virš penkto aukšto balkonų esančius stogelius. Pažymi, kad šie darbai buvo atliekami jau pabaigus darbus jo balkone.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka atsakovo pareiškimu, mano kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai trukdant atlikti bendro naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) darbus, sąlygojo civilinės atsakomybės kilimą atsakovo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisėto elgesio matas yra ne įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip kad tai nurodo atsakovas, bet galiojantys norminiai teisės aktai. Nurodo, kad atsakovo veiksmai 2019 m. kovo 27 d. įsileidžiant į savo butą ieškovės bei bei UAB „Aukstata“ įgaliotus asmenis, ir leidžiant jiems užbaigti darbus buvo sąlygoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo (civilinė byloje Nr. e2-501-799/2019). Pažymi, kad minėto teismo sprendimo dalis, susijusi su atsakovo įpareigojimu leisti atlikti ginčijamus darbus, paskelbta skubiai vykdytina, o atsakovo nurodytą 2019 m. kovo 27 d,. antstolės A. Pliuškevičienės kontoroje jau buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/19/00392, kurios pagrindu buvo atliekami priverstinio sprendimo vykdymo veiksmai. Atsiliepime taip pat nurodo, kad rangovas UAB „Aukstata“, vykdamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė atnaujinimo (modernizavimo) darbus, susidūrė su problema, kadangi buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas (t. y. atsakovas) neįsileido rangovo darbininkų į jam priklausantį butą atlikti reikalingus darbus, t. y. apšiltinti išorines namo sienas akmens vata ir ant metalinio karkaso sumontuoti fasadines akmens masės apdailos plokštes; taip pat atnaujinti balkonus, demontuojant esamus senus balkonų įstiklinimus, visas balkonų aptvarinės plokštes (turėklus), ir apskardinant balkonų perdangos plokštumas, įrengiant naujus balkono aptvarus – turėklus. Pažymi, kad atlikti minėtus rangos darbus nepatenkant į atsakovo butą, ypač į atsakovo balkoną, objektyviai nebuvo galimybių. K. P. neteisėtai įrengtas balkono įstiklinimas trukdė prieiti prie pačios namo išorinės sienos ir ant jos sumontuoti šiltinimo bei apdailos medžiagas. Atkreipia dėmesį į tai, kad techniškai nebuvo galima iš laukinės namo pusės demontuoti atsakovo buto balkone esantį balkono turėklą ir balkono įstiklinimą, kadangi visi turėklo ir įstiklinimo tvirtinimo elementai buvo balkono viduje, o balkono įstiklinimo stiklo paketai yra sudėti iš balkono vidinės pusės. Nurodo, kad apie poreikį atlikti ginčijamus rangos darbus atsakovas ne kartą buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu. Nepavykus susitarti su atsakovu dėl darbų atlikimo, 2018 m. gegužės 15 d. iniciavo teisminį procesą, siekdami įpareigoti atsakovą leisti atlikti ginčijamus darbus. Pažymi, kad teisminis procesas truko ilgiau nei vienerius metus todėl, per šį laikotarpį iškritę krituliai per neapšiltintą atsakovo buto išorinės namo sienos plotą pateko į aplinkui sumontuotą šiltinimo medžiagą, kuri dėl savo cheminių ir fizikinių savybių sugėrė kritulius. Susikaupusi drėgmė sėsdino sumontuotą akmens vatą, o tai sudarė palankias sąlygas susidaryti pelėsiui. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo teiginiai, jog nebuvo keičiamos jokios medžiagos, nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, taip pat mano, kad atsakovo pareiškime išdėstyti teiginiai prieštarauja vienas kitam, t. y. atsakovas pareiškime nurodo „Be to ieškovas teigia, kad buvo pakeistos apšiltinimo medžiagos, bet niekas jokių medžiagų nekeitė, o buvo panaudotos medžiagos buvusios statybininkų aptvare namo kieme, kurių likučius rangovas išsivežė“, tačiau šioje vietoje kyla klausimas, kaip galima nepakeisti apšiltinimo medžiagų, bet tuo pačiu metu panaudoti namo kieme sandėliuojamas šiltinimo medžiagas. Nurodo, kad atsakovo butas yra 4 namo aukšte, o pastoliai buvo sumontuoti iki 5 aukšto. Paaiškina, kad tai buvo atliekama tik dėl to, kad demontavus K. P. neteisėtai sumontuotą balkono įstiklinimą tuo pačiu reikėjo tinkamai aptaisyti balkono perdangą esančią tarp 4 ir 5 aukštų (t. y. tinkamai apskardinti ir užsandarinti balkono perdangos briauną). Atlikti šiuos darbus nuo pastolių, sumontuotų iki 4 aukšto objektyviai nebuvo galimybės, kadangi tai būtų kėlę realią riziką rangovo darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Be to, aptariami pastoliai buvo sumontuoti tik palei atsakovo ir jo buto kaimynų balkonus, todėl pastaruosius pastolius objektyviai nebuvo galima panaudoti viso namo 5 aukšto balkonų stogelių įrengimui, juo labiau šie stogeliai buvo sumontuoti dar iki pradedant ginčijamus rangos darbus. Nurodo, kad atsakovas ginčydamas pastolių montavimo poreikį dėl 5 aukšto balkono stogelių keitimo, galimai maišo su situaciją, kuomet buvo keičiami dėl didelio vėjo sugadinti minėti stogeliai. Pažymi, kad tąsyk stogeliai buvo keičiami pasitelkus autokeltuvą, bet ne aptariamus pastolius. Apibendrinant tai kas išdėstyta nurodo, kad dėl šių priežasčių ieškovei siekiant užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, atsirado poreikis atlikti papildomus darbus, t. y. iš naujo sumontuoti/demontuoti pastolius, pakeisti savo fizikines ir chemines savybes praradusiais šiltinimo medžiagas, demontuoti ir sumontuoti fasadines apdailos plokštes bei jas laikantį metalo karkasą. Kartu pažymėjo, kad papildomų darbų atlikimo metu namo fasado ir balkonų apdailos darbai nebuvo užbaigti tik atsakovo ir aplink jį esančių jo kaimynų išorinių namo sienų atžvilgiu, todėl siekiant išlaikyti vieningą fasado plokščių išdėstymo, balkonų apdailos estetinį vaizdą, teko įdėti papildomai pastangų „suleidžiant“ iš naujo montuojamus apdailos elementus su jau esamais namo apdailos elementais. Nurodo, kad šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovo pozicija, jog nebuvo atlikti jokie papildomi darbai, neatitinka objektyvios tiesos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Teismo sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, t. y. byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, arba jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas K. P. nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę grindžia pateikdamas darbo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat, pateikė (duomenys neskelbtini) miesto centrinio registracijos biuro pažymos kopiją, iš kurios matyti, kad K. P. nuo 2019 m. liepos 15 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini) esančiame būste. Tačiau šios aplinkybės nepagrindžia atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumo, kadangi iš byloje esančios teismo procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad teismo procesiniai dokumentai K. P. asmeniškai buvo įteikti 2019 m. rugpjūčio 19 d., o tai reiškia, kad teismo procesinių dokumentų įteikimo dieną jis buvo Lietuvoje. Per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 2 d., atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas galėjo ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas atsiliepimui ieškinį pateikti praleistas dėl paties atsakovo subjektyvių veiksmų, tai yra nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Taip pat, K. P. pareiškime nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad jis neleisdamas išardyti balkono įstiklinimo, neteisėtais veiksmais padarė žalą, nors tuo pačiu ieškovė ieškinyje konstatuoja, kad jis dar prieš Klaipėdos apygardos teismui priimant 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, kurios pagrindu jis buvo įpareigotas leisti atlikti darbus, 2019 m. kovo 27 d., leido atlikti visus darbus, o tai reiškia, kad darbus atlikti buvo leista dar Klaipėdos apygardos teismui nepriėmus sprendimo. Vadovaudamasis šia aplinkybe laiko, kad jis leido atlikti darbus iki teismo sprendimo priėmimo, taigi jo veiksmų negalima traktuoti kaip neteisėtų, nes juos laikyti neteisėtais būtų buvę galima tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. K. P. neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, t. y. 2019 m. vasario 22 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-799/2019, ir 2019 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-949-1092/2019. 2019 m. vasario 22 d. priimtu sprendimu teismas įpareigojo atsakovą įsileisti UAB „Tauragės šilumos tinklai“ ir UAB „Aukstata“ įgaliotus asmenis į jo butą ir leisti demontuoti balkono langus (įstiklinimą) bei balkono atitvarą, apšiltinti fasadines sienas bei atlikti kitus bendro naudojimo objektų atnaujinimo (modernizacijos) darbus, o jam nevykdant įpareigojimo – leisti UAB „Tauragės šilumos tinklai ir UAB „Aukstata“ įgaliotiems asmenims be K. P. leidimo patekti į jo butą ir atlikti būtinus bendro naudojimo objektų atnaujinimo (modernizacijos) darbus. Teismas nurodė, kad ši sprendimo dalis vykdytina skubiai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas iniciavęs apeliacinį procesą Klaipėdos apygardos teismo nutarties neskundė. Nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 10 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Remiantis CPK 340 straipsniu, įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo forma yra kasacija. Ieškovas kasacinio skundo dėl 2019 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-949-1092/2019 nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo K. P. veiksmų neteisėtumą trukdant ir neleidžiant atlikti bendro naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) darbų. Pažymėtina ir tai, kad jei atsakovas būtų leidęs ieškovei atlikti darbus iš karto, nesudarant tam kliūčių bei preteksto kilti teisminiam ginčui, jo veiksmai nebūtų traktuojami kaip neteisėti, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tik ieškovei kreipusis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą leisti atlikti darbus, atsakovas po jo nenaudai priimto teismo sprendimo leido atlikti bendro naudojimo objektų atnaujinimo (modernizacijos) darbus.

Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškinyje pateikta aplinkybe, jog dėl jo neteisėtų veiksmų buvo atliekami papildomi darbai. Nurodo, kad tokio pobūdžio darbai nebuvo atliekami iš viso, kadangi buvo atlikti darbai, kurie tiesiog nebuvo atlikti tuo metu, kol vyko teisminis procesas. Taip pat prieštarauja ieškovei nurodydamas, kad iš tiesų apšiltinimo medžiagų niekas nekeitė. Pažymėjo, kad apšiltinimui buvo panaudotos medžiagos, kurios buvo statybininkų aptvertoje kiemo dalyje. Prieštarauja aplinkybei, jog dėl jo neteisėtų veiksmų reikėjo papildomai montuoti pastolius, kadangi atliekant darbus pastoliai jau buvo sumontuoti. Paaiškina, kad jo butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, o pastoliai buvo sumontuoti iki pat stogo, siekiat sumontuoti virš penkto aukšto balkonų esančius stogelius. Pažymi, kad šie darbai buvo atliekami jau pabaigus darbus jo balkone.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas šių deklaratyvių teiginių ir aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, kurie turėtų reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. apskritai nepateikė jokių įrodymų siekiant pagrįsti minėtas aplinkybes dėl papildomų darbų neatlikimo arba darbų nekvalifikavimo kaip papildomų. Pažymėtina, kad tiek teikdama ieškinį, tiek teikdama atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė pateikė ieškinyje ir atsiliepime pateiktų faktinių aplinkybių įrodymus ir kurių matyti, kad dėl K. P. neteisėtų veiksmų atsirado 2672,82 Eur dydžio materialinė žala.

Kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas, pareiškimas dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkintinas (civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė