Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L., R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., S. S., R. M., P. S. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo R. S. ir suinteresuotų asmenų S. S., R. M., P. S. motina, pareiškėjos D. L. ir suinteresuoto asmens A. S. senelė M. S. mirė (duomenys neskelbtini) apie šį faktą pareiškėjams buvo žinoma. R. S. yra pirmos eilės ir D. L. yra antros eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai į notarą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 20 d., terminą priimti palikimą praleidę beveik 2 mėnesius. Pagal byloje notarės pateiktus duomenis po M. S. mirties palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai S. S., R. M., O. T. ir P. S..

Pareiškėjai neneigė, kad jiems nebuvo žinoma, jog įstatyme yra numatytas terminas palikimui priimti ir dėl palikimo būtina kreiptis į notarą, tačiau įrodinėjo, kad į notarą laiku nesikreipė dėl suinteresuotų asmenų nesąžiningo elgesio su jais. Pareiškėja D. L. teigė, kad ji buvo įtikinta giminaičių, jog jai palikimas nepriklauso, nes taip pasakė paskambinęs P. S. jos broliui A. S.. P. S. kategoriškai paneigė, kad įtikinėjo mirusio brolio vaikus nepriimti palikimo, priešingai jis nurodė kalbėjęs ir su A. S., kuriam pasakė, jog senelės palikimas priklauso ir anūkams. Taip pat jis skambino ir R. S., teiravosi, ką šis mano dėl palikimo, bet buvo atsakyta, kad ne jo reikalas. R. S. šių teiginių nepaneigė. Pati pareiškėja patvirtino, kad asmeniškai jai nieks neskambino ir nieko dėl paveldėjimo nesakė, o suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko ir šių aplinkybių nei paneigė, nei patvirtino, todėl šiomis pareiškėjos D. L. nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis ji įrodinėja giminaičių apgaulę, jos suklaidinimą dėl palikimo priėmimo, teismas tikėti pagrindo neturi. Pareiškėjai visų paveldėtojų nesąžiningą elgesį įrodinėjo ir tuo, kad R. M. pasirūpino sesers O. T. nuvežimu į notarų kontorą, o broliui pareiškėjui R. S. nieko nesakė ir nenuvežė, ir vis jiems teigė, kad viskas su paveldėjimu gerai, kad juos notarei nurodė, kaip paveldėtojus, bet tai yra netiesa, nes jie palikimo negavo. Iš paveldėjimo bylos matyti priešingai, nes visi palikimą priėmę suinteresuoti asmenys notarei nurodė kitus įpėdinius tarp kurių minini ir mirusios M. S. sūnus pareiškėjas R. S. ir jos vaikaičiai mirusio sūnaus A. S. vaikai pareiškėja D. L. ir suinteresuotas asmuo A. S..

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų bandę domėtis mirusiosios turto paveldėjimo procesu, skambinęs notarų biurui dėl informacijos gavimo ir panašiai, juo labiau, kad pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, abu pareiškėjai naudojasi informacinėmis technologijomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų teiginys, kad apie tai, jog dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis į notarų biurą, jie suprato iš kaimo žmonių, kai šie paklausė ar susitvarkė palikimą, neįtikinamas. Pareiškėjo R. S. nurodyta aplinkybė, kad jo broliai ir seserys bendravo, tarėsi ir kartu vyko pas notarą, o jo nepakvietė ir nenuvežė, nelaikytina svarbia priežastimi, siekiant termino palikimui priimti atnaujinimo po motinos mirties, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių kliūčių pareiškėjui priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai yra nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjai po M. S. mirties nesikreipė dėl palikimo, nes buvo įtikinti jog jiems nepriklauso palikimas, nelaikytina svarbia priežastimi, nes pareiškimą dėl palikimo priėmimo būtina pateikti notarui, o tai pareiškėjams buvo žinoma, ir tik pradėjus paveldėjimo bylą paaiškėja paveldėtojų eilė. Teismo vertinimu pareiškėjai turėjo galimybę per tris mėnesius nuo M. S. mirties nuvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau jie aplaidžiai tikėjosi, kad kiti paveldėtojai sutvarkys paveldėjimo dokumentus ir už juos. R. S. nurodė, kad broliai jį įžeidžiamai vadino „alimenščiku“, tačiau pats patvirtino, jog turi skolų ir už vaikų išlaikymą, kurias išieško antstoliai bei patikino, kad supranta, jog priėmus palikimą jį areštuos dėl skolų. Teismo vertinimu, turėdamas patirties bendravime su antstoliais, jis turėjo galimybę gauti informaciją ir apie paveldėjimo procedūras.

Palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujinimas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjai turėjo visas galimybes sužinoti įstatymo nuostatas, jog palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius, kokie asmenys dėl palikimo gali kreiptis į notarą, kad pareiškėjai teismui nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties dėl ko jie praleido įstatymo nustatytą terminą, darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nors jis praleistas tik du mėnesius. Teismo vertinimu, pareiškėjai dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo neįgyvendino savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po motinos ir senelės mirties priėmimo, jiems šia teise pasinaudoti fiziškai nieks netrukdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti atmestinas, kaip nepagrįstas. Vien tai, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjų įtikėjimo, jog jiems nieks nepriklauso ir nereikia niekur kreiptis, taip pat nesudaro pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjų solidariai priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui S. S. ir po 35,22 Eur iš kiekvieno už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti solidariai iš pareiškėjų D. L. ir R. S. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui S. S..

Priteisti iš pareiškėjų D. L. ir R. S. po 35,22 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.