Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas nustatė šalims terminą iki 2022 m. gegužės 13 d. pareikšti prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. sausio 23 d. dėl stogo nesandarumo buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (11 b. l.), kurį administruoja atsakovė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 6 d. buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu (21-23 b. l.). Draudėja kreipėsi dėl draudiminio įvykio, nurodant, kad po nakties pamatė, jog į butą bėga vanduo nuo stogo. Ieškovė sudarė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, remonto sąmatą, nustatė dėl įvykio sugadintą turtą, apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 1058 Eur draudimo išmoką (18-19, 24-25 b. l.). Ieškovė 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 1058 Eur žalos atlyginimo (17 b. l.).

5. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

7. Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

8. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratorės argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl užliejimo per stogo konstrukciją. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra. Šį faktą patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas 2021-01-23 įvykio apžiūros aktas (11 b. l.).

9. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą, nors įrodyti šias aplinkybes privalėjo būtent ieškovė. Teismas sutinka su atsakove, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala ginčo butui kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens pro stogo konstrukciją.

10. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Daugiabučio namo stogas yra viena iš namo konstrukcijos dalių (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti stogo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, numatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms yra priskiriamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2. punktas). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (92 punktas).

11. Iš byloje esančių įrodymų, teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tinkamai atliko daugiabučio namo stogo priežiūrą.

12. Iš byloje esančios sąmatos matyti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta dėl įtempiamų lubų permontavimo, sienų perdažymo, LED juostos ir jos permontavimo darbų. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad dėl buto apliejimo buvo apgadintos lubos bei sienos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu, pavyzdžiui, keičiant glazūruotas virtuvės sienų plyteles, nes į bylą pateiktos fotonuotraukos niekaip neatspindi plytelių defektų. Teismas sprendžia, kad šie atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pirma, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad butas buvo gerai suremontuotas, o ant įtempiamų lubų bei sienų užfiksuotas vanduo bei jo žymės. Ieškovė ieškinyje nenurodė bei nėra byloje jokių duomenų, kad bute buvo keistos, kaip teigia atsakovė, glazūruotos virtuvės sienų plytelės. Pažymėtina, kad byloje esančioje remonto sąmatoje taip pat nėra nurodoma, kad buvo paskaičiuota žala dėl minėtų plytelių keitimo.

13. Ieškovė, būdama draudike, apdraudusi 2021 m. sausio 23 d. įvykio metu užlietą butą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, įgijo teisę į subrogacinį reikalavimą. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudėjai 1058 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl draudėjos turtui padarytos žalos, atsakovė privalo ieškovei sumokėti draudimo išmokos sumą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1058 Eur žalos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

14. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti ieškovei 58,09 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

15. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalys). Ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

16. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

17. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“, j. a. k. 140514359, 1058 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt aštuonių eurų) žalos atlyginimą, 58,09 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 9 centų) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1116,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.