- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2SA-201-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10858-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal N. Ž. ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys byloje notarė D. B. bei UAB „Ober-haus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovai A. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti byloje procesą (b.l. 1-3, 2 tomas). Nurodė, kad apie priimtą sprendimą jie sužinojo 2011 m. lapkričio 21 d., kai gavo raštą iš antstolio dėl pradėto išieškojimo iš atsakovams priklausančio turto. Su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimu nesutinka. Atsakovams nebuvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovė turėjo atsakovų kontaktus bei žinojo, kad atsakovai yra išvykę į užsienį ir galėjo inicijuoti procesinių dokumentų perdavimą atsakovams. Nurodė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovus buvo galima informuoti apie ginčą teisme ir užtikrinti tinkamą jų interesų atstovavimą, laikytina, kad yra pagrindas atnaujinti procesą. Atsakovai nepadarė jokios žalos ieškovei, kadangi kilnojamieji daiktai, kurie, ieškovės teigimu, buvo iš jos paimti neteisėtai, priklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutartis nenumatė kilnojamųjų daiktų perleidimo, šalių valia tuo pagrindu nebuvo išreikšta, todėl bet kokie ieškovės pareiškimai laikytini nepagrįstais. Teismui nebuvo suteikta galimybių įvertinti abiejų ginčo šalių argumentus, todėl procesas turi būti atnaujintas. Nurodė, kad teismas įvertino daiktų vertę remdamasis specialistų išvadomis nežinant kokia reali tų daiktų vertė ir būklė. Daiktai įvertinti 1200 Lt, t.y. beveik 7 kartus mažiau nei nustatė teismas. A. K. neplanavo parduoti baldų ir buitinės technikos kartu su butu. Šis įrodymas teismui nebuvo pateiktas ir žinomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-19 nutartimi (b.l. 18-20, 2 tomas) pareiškėjų prašymo netenkino. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog atsakovams apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta dėl ieškovės neveikimo, kadangi buvo įteikinėjama tiek paštu, tiek elektroniniu paštu. Nurodė, kad pateikta sutartis nėra įrodymas, kuris keltų abejones teismo padarytomis išvadomis dėl ginčo daiktų vertės nustatymo pagrįstumu. Taip pat nurodė, kad atsakovų argumentai, nurodomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas nepriimtini, nes liečia byloje jau atliktą įrodymų vertinimą. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių ir įrodymų svarstymas. Pareiškime nebuvo nurodyta į naujus įrodančius duomenis, bet siūloma dar kartą įvertinti byloje esančius, motyvuojant netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir netinkamų išvadų padarymu, todėl atsakovų nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamu pagrindu atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovai A. K. ir A. K. atskiruoju skundu (b.l. 25-28, 2 tomas), prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-978-432/2011 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad siekiant atnaujinti procesą civilinėje byloje, būtina įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos ginčą nagrinėjant teisme, jos tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai. Nurodo, kad jau Sutarties pasirašymo dieną Ieškovė žinojo apie Atsakovų planus išvykti į užsienį. Ieškovė buvo informuota, kad Atsakovai parduoda nekilnojamąjį turtą, nes numatyta kelionė į užsienį tikslu ten dirbti ir nuolat gyventi. Vadinasi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, Ieškovė buvo suinteresuota nenurodyti teismui tikrosios Atsakovų padėties, t.y. kad jų nėra Lietuvoje, kad jie gyvena ir dirba užsienyje, kad yra galimybė su jais susisiekti. Taip pat nurodo, kad tai, jog Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuolatinė Atsakovų gyvenamoji vieta nurodyta Vanagupės g. 26-26, Palanga, dar nereiškia, kad Atsakovai tuo adresu ir gyvena. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartis tarp šalių sudaryta 2010 m. kovo 10 d. Paskutinė Atsakovų nuolatinės gyvenamosios deklaracija pateikta anksčiau iš ko akivaizdu, kad teismas negalėjo remtis Gyventojų registro tarnybos informacija, nes ji nėra tiksli ginčo nagrinėjimo iš esmės laikotarpiu. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra informacijos apie Atsakovų darbovietes, nes Atsakovai dirba ir gyvena užsienyje. Nurodo, kad Lietuvoje apeliantų adresas nurodytas tik tuo pagrindu, kad būtų išvengta papildomų išlaidų nagrinėjant civilinę bylą. Taip pat nurodo, kad Teismo paskirtas kuratorius netinkamai atstovavo Atsakovų teises ir interesus, negalėjo pateikti bylai reikšmingų įrodymų, ko pasėkoje, Atsakovams buvo priimtas nepalankus sprendimas ir sudarytos sąlygos Ieškovei gauti nepagrįstos naudos. Nurodo, kad teismas, nustatinėdamas ginčo daiktų vertę rėmėsi specialistų išvadomis, nežinant, kokia buvo aptariamų daiktų reali vertė. Pagrįstai abejotina ir specialistų išvadų pagrįstumu, kadangi ginčo daiktai šiai dienai yra pas trečiajį asmenį, t.y. A. K. ir niekada nebuvo kreiptasi pas ją, siekiant nustatyti daiktų vertę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.
Apeliantai savo apeliaciniame skunde naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodo, jame tik išreiškia abejones ieškovės veiksmais siekiant informuoti atsakovus apie bylą, kuratoriaus objektyvumu bei procesinių dokumentų siuntimo jų registracijos adresu tinkamumu. Tačiau apeliantai nepateikia teismui duomenų, kuo pasireiškė kuratoriaus netinkamumas atstovauti atsakovų teises ir interesus, taip pat nenurodo, kokius esminius bylai reikšmingus įrodymus patys atsakovai būtų pateikę į bylą, jeigu patys būtų dalyvavę teismo posėdyje. Todėl apeliantų teiginiai apie kuratoriaus netinkamumą yra tik deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 str. prasme. Taip pat atmestini apeliantų argumentai ir dėl ieškovės veiksmų, siekiant informuoti atsakovus apie bylos eigą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami jų pačių nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutapo su registracijos vietos adresu, neįteikus teismo procesinių dokumentų atsakovams buvo paskirtas kuratorius. Atsakovai apie iškeltą bylą taip pat buvo informuoti ir elektroniniu paštu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog atsakovams apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta dėl ieškovės neveikimo. Apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo CPK 366 straipsnio prasme.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.