Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-8530-1150/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2YT-8530-1150/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01811-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
V. S., Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8530-1150/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01811-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S. (V. S.), Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. J. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos mama turėjo keturis vaikus, iš kurių šiuo metu gyvi tik pareiškėja ir jos brolis, V. S., kiti mirusiosios vaikai mirę. Po pareiškėjos motinos mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)., įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei kiti pilnamečiai palikėjos vaikai nesikreipė, tačiau mirusiosios palikimu (kurį sudaro ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi pareiškėja.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti, atnaujinti terminą mirusios J. S. palikimui priimti. Nurodo, kad mirus mamai, pareiškėja teigė, kad mama jai yra padovanojusi visus minėtame žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus ir statinius. Suinteresuotas asmuo sese pasitikėjo, todėl nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Ir, tik gavęs teismo pranešimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo sužinojo, jog mamos palikimas vis dar nepriimtas. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja elgėsi nesąžiningai, teigdama, kad visą turtą mama padovanojo jai, nes priešingu atveju suinteresuotas asmuo būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens V. S. atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmė; suinteresuotam asmeniui nustatytė 7 dienų terminą pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo trūkumams pašalinti – pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis bei pateikti dovanojimų sutarčių kopijas.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, suinteresuotam asmeniui nepašalinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurdytų trūkumų, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė Turto bankas nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

10. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

12. Teismas Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatė, kad pareiškėjos mirusiai motinai asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas–daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad po J. S. mirties nei pareiškėja, nei jos broliai ir (ar) sesuo, dar būdami gyvi, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

13. Minėta, kad suinteresuotas asmuo V. S. teismo taip pat prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, o teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi nusprendė suinteresuoto asmens pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškimą suinteresuotam asmeniui. Šiame kontekste teismas paaiškina, kad suinteresuotam asmeniui nepašalinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurdytų trūkumų ir teismui 2021 m. spalio 11 d. nutartimi nusprendus suinteresuoto asmens pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikyti nepaduotu, patarasis pareiškimas šioje byloje nagrinėjamas nėra ir toliau sprendžiama tik dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinio fato – palikimo priėmimo, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti – nustatymo. Teismas papildomai pažymi, kad pašalinęs minėtoje nutartyje nustatytus trūkumus, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo pakartotinai.

14. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime, jai priklauso didžioji dalis, t. y. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 6,9092 ha, bei jame esantys gyvenamasis namas ir beveik visi ūkio pastatai, įskaitant pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dalį šio turto, dar būdama gyva, mama dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartimi padovanojo pareiškėjai, o kita dalis pareiškėjai perėjo po jos brolio Z. S. mirties, jo sūnui S. S. (S. S.) padovanojus pareiškėjai paveldėjimo teises. Minėtame žemės sklype yra sodas, daržas, kuriame pareiškėja su vyru dirba žemę, augina bulves, daržoves, sėja grūdines kultūras. Pareiškėjos sutuoktinis tiek iki J. S. mirties, tiek iki šiol laiko mirusiajai priklausančioje daržinėjė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių, žemės ūkio padargus.

15. Teismas nustatė, kad aplinkybes, aprašytas šios nutarties 14 punkte, patvirtina byloje esantys įrodymai –2012 m. kovo 23 d. dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartis, 2009 m. vasario 9 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2009 m. vasari 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, 2014 m. balandžio 16 d. papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, Nekilnojamojo turto registro išrašai, fotonuotraukos. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo, pareiškėjos brolis V. S., įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos įrodinėjamas aplinkybes, nepateikė, tuo tarpu suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių neišreiškė. Tad, teismo vertinimu, nagrinėjami pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, byloje nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo šių pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti bei daro išvadą, kad pareiškėja priėmė kaip palikimą pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjusi ją faktiškai valdyti.

16. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (kaip kad šiuo atveju – pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad pareiškėja po savo motinos J. S. mirties priėmė visą jos palikimą sudarantį turtą, įskaitant pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tad teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M. po savo motinos J. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai J. M. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė