Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-02 · Civilinė byla Nr. e2S-799-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
e2S-799-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00717-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-799-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00717-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23-1001/2020 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo prašo sumažinti priteistą 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą dukrai E. P. iki 100 Eur, nustatyti jo skunde nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, kai atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatė atsakovui M. P. terminą iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. sumokėti 27 Eur žyminio mokesčio ir išaiškino, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad atsakovas M. P., kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 16 d. per Turkijos Respublikos teisėją, 2019 m. vasarą atvyko į Lietuvą ir joje su pertraukomis išvykimui į Turkijos Respubliką gyvena iki šiol. Atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje sudarė sutartį su advokatu K. P.. Advokatas K. P. 2020 m. gegužės 11 d. informavo teismą nutraukiantis atstovavimo sutartį su atsakovu, o 2020 m. liepos 22 d., prieš pat teismo sprendimo įsiteisėjimą, informavo teismą vėl atstovausiantis atsakovą. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad atsakovui praktiškai viso proceso metu buvo teikiama profesionali teisinė pagalba.

4. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., išduotą atsakovui, kaip Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui. Tačiau remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas sprendė, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo trukmė atsakovui priklauso nuo to, kiek truks bylinėjimasis dėl santuokos nutraukimo. Įsiteisėjus pirmosios instancijos arba apeliacinės instancijos teismo sprendimui, kuriuo santuoka tarp atsakovo ir ieškovės bus nutraukta, atsakovui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bus panaikintas. Atsakovui panaikinus leidimą laikinai gyventi, jis privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl atsakovas, atstovaujamas advokato, skunde nepagrįstai prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką iki konkrečios datos – 2021 m. gegužės 20 d.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2020 m. birželio 25 d. teismo sprendime nustatyta tik dukros bendravimo su atsakovu tvarka, kai atsakovas gyvena užsienyje, taip apribojant Lietuvos Respublikoje gyvenančiam atsakovui teisę bendrauti su dukra. Sprendime nurodytoje bendravimo tvarkoje aiškiai numatyta, kaip atsakovas bendraus su savo dukra, kai jis laikinai atvyks į Lietuvos Respubliką. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jis būtų įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar ėmęsis priemonių šiai teisei įgyti, todėl šiuo metu nėra pagrindo vertinti, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, o ne Turkijos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje teigė pasibaigus karantinui ketinantis išvykti į Turkijos Respubliką. Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje neturi darbo, o Turkijoje uždirba apie 800-1000 Eur per mėnesį, yra turkiškos virtuvės specialistas, neturėjo jokio pagrindo netikėti atsakovo parodymais.

6. Teismas akcentavo, kad pagal skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas, kol dukrai sueis 10 metų, turi teisę bendrauti su dukra motinos gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaiko tėvų sutartoje vietoje porinius metų mėnesius po vieną savaitę per mėnesį, nuo pirmadienio iki penktadienio bendraudamas su vaiku nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., dukrai sulaukus 10 metų – tokia pačia tvarka ir papildomai turi teisę pasiimti į savo gyvenamosios vietos valstybę dukrą kiekvienais metais vienam mėnesiui vasaros metu. Iš šios tvarkos matyti, kad atsakovas, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir joje gyvendamas įstatymų nustatyta tvarka, turi teisę bendrauti su dukra. Atsakovui suteikta teisė bet kada bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, o ieškovė įpareigota sudaryti tam sąlygas. Atsakovui suteikta teisė pasiimti dukrą pas save kitu, nei nurodyta šioje tvarkoje, laiku ieškovės sutikimu.

7. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovas, motyvuodamas prašymą nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, kai jis su dukra gyvena vienoje valstybėje, nėra nuoseklus. Jis šį prašymą labiausiai grindžia aplinkybe, kad esą yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2021 m. gegužės 20 d. ir jam būtina, pvz., bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį ir po 2 valandas trečiadieniais. Tačiau toliau siūloma atsakovo bendravimo tvarka su dukra nelyginiais metais, kas antrais metais, t. y. ilgesniam laikotarpiui, nei jo leidime laikinai gyventi nurodyta data.

8. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad atsakovo skunde siūloma bendravimo su dukra tvarka yra netgi mažesnio intensyvumo, negu nustatyta 2020 m. birželio 25 d. teismo sprendimu. Iš atsakovo siūlomos tvarkos matyti, kad jis prašo teisės kartu su dukra švęsti jo gimtadienius vasario mėnesio 2 dieną nelyginiais metais, o iš 2020 m. birželio 25 d. sprendime nustatytos tvarkos matyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną porinį, t. y. ir vasario, mėnesį, po kelias valandas per savaitę ir dar ilgiau – savaitgaliais. Atsakovas prašo jam leisti su dukra bendrauti kas antras svarbiausias katalikiškas šventes: Kalėdas, Velykas. Kalėdos yra švenčiamos gruodžio 25 dieną, t. y. porinį metų mėnesį, kurį atsakovui yra nustatyta teisė bendrauti su dukra vieną savaitę. Velykos 2021 m. bus švenčiamos balandžio 5 d., 2022 m. – balandžio 17 d., 2023 m. – balandžio 9 d., 2025 m. – balandžio 20 d., t. y. taip pat porinį metų mėnesį. Iš atsakovo nurodytos tvarkos matyti, kad jis su dukra ketina kasmet pagrindines islamiškas religines šventes: Id al Fitras, Id al Adcha, Maulido, Didybės naktį – švęsti Lietuvoje. Šių švenčių datos yra nustatomos pagal musulmonų kalendorių ir švenčiamos skirtingais metų mėnesiais, iš internete viešai skelbiamos informacijos matyti, kad jos švenčiamos ir porinius metų mėnesius. Atsakovas nenurodo, kaip ruošiasi informuoti ieškovę ir dukrą apie būsimos musulmoniškos šventės laikotarpius. Iš atsakovo pateiktos bendravimo su dukra tvarkos ir šios tvarkos nustatymo motyvacijos matyti, kad atsakovas ne siekia skunde nurodomų tikslų – įtvirtinti teisę bendrauti su dukra, jam atvykusiam į Lietuvos Respubliką, nes ši teisė teismo sprendime numatyta, o tiesiog numatyti visiškai naują bendravimo su dukra tvarką.

9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė ir teismas per antrus metus trunkantį procesą nei karto neturėjo galimybės susipažinti su šia atsakovo nurodoma bendravimo su dukra tvarka, nes atsakovas jos neatskleidė, nors, būdamas atstovaujamas profesionalaus teisininko, tam turėjo visas sąlygas. Ieškovė neturėjo jokios galimybės pateikti argumentų dėl šios tvarkos, todėl tokiu būdu ji atsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už atsakovą, kuris ją siekia įpareigoti tęsti santuokos nutraukimo procesą. Sprendimą priėmęs teismas taip pat neturėjo galimybės aptarti ir įvertinti atsakovo tik skunde išdėstytos tvarkos.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarka proceso metu nebuvo didelių diskusijų objektas. Atsakovas praktiškai visą bylos nagrinėjimo laiką gyveno Lietuvoje ir buvo atstovaujamas advokato, tačiau viso proceso metu neprašė taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką, o tai reiškia, kad tokio poreikio nebuvo. Atsakovas nei vieno posėdžio metu nenurodė, kad ieškovė jam kaip nors ribotų bendravimo su dukra tvarką, kad jis negali bendrauti su dukra tiek, kiek nori ir gali. Atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžiuose teigė pateiksiantis priešieškinį ieškovei, kuriame, be kita ko, bus nurodyta ir bendravimo su šalių dukra tvarka, bet priešieškinio nepateikė iki proceso pabaigos. Iš atsakovo pozicijos teismo posėdžiuose buvo matyti, kad jis labiausiai nenori, jog būtų nutraukta santuoka su ieškove, o jei tai įvyktų, kitos santuokos nutraukimo sąlygos jam nėra tokios aktualios. Atsakovui atsisakius baigti procesą pagal šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė tokias pačias santuokos nutraukimo sąlygas, tarp jų – ir atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kaip ir šalių 2019 m. lapkričio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atsakovo atstovas 2020 m. kovo 16 d. atsiuntė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovas sutinka nutraukti santuoką pagal šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (analogiškas nurodytoms ieškovės patikslintame ieškinyje). 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje atsakovas dar kartą sutiko su ieškinyje nurodytomis santuokos nutraukimo sąlygomis, tarp jų – ir atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

11. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes teismas išdėstė tam, kad būtų aiškus atsakovo elgesys proceso metu: atsakovas niekuomet savarankiškai nekėlė bendravimo su dukra klausimo. Jis neanalizuoja teismo sprendimu nustatytos tvarkos, tiesiog reikalaudamas priimti jo pateiktą ir taip toliau vienašališkai siekia įtakoti proceso eigą ir trukmę. Teismo nuomone, aptartas atsakovo elgesys neatitinka rungtyniško proceso ir šalių lygybės principo.

12. Apibendrindamas teismas sprendė, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nepareiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi tokie reikalavimai negali būti keliami, šią atsakovo apeliacinio skundo dalį atsisakė priimti.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas, proceso metu sutikęs su 200 Eur išlaikymo suma, nepateikia jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį. Viena vertus, atsakovas teismo neinformavo apie kreipimąsi į Migracijos departamentą ir teismui nepateikė turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių savo teiginius, kad vykdė laikinąją apsaugos priemonę ir dukros išlaikymui pervesdavo po 200 Eur kas mėnesį; kita vertus, jam neginčijus ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, tokių dokumentų pateikimas nebuvo būtinas. Teismas sprendė, kad papildomų įrodymų priėmimo ar išreikalavimo klausimas yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl jo nesprendė.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą turi sumokėti 27 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali valstybei sumokėti tokios sumos, teismas nutarė įpareigoti atsakovą sumokėti nurodytą sumą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

15. Atskiruoju skundu atsakovas M. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatęs atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, tuomet, kai tėvas ir vaikas gyvena vienoje valstybėje. Argumentai dėl vaiko teisių pažeidimo ir, kodėl taip manoma, yra nurodyti apeliacinime skunde, juos, pateikdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo ir prašo įvertinti. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku.

17. Pažymi, kad ieškovė reiškė reikalavimą byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo skyrium gyvenančiam tėvui atsakovui. Reikalavimas apeliaciniame skunde reiškiamas tik dėl jau pareikšto reikalavimo ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos turimo ir apimties, todėl reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nelaikytinas nauju reikalavimu ir jokių draudimų reikšti naujus reikalavimus apeliantas nepažeidė.

18. Pažymi ir tai, kad apeliacinio skundo priėmimo stadijoje apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas netiriamas. Nepriklausomai nuo to, kokie reikalavimai pareikšti teisme, koks buvo šalies procesinis elgesys byloje, ar šalis turėjo atstovą ar ne, teismas turi ginti, saugoti vaiko interesus, nes tame yra viešasis interesas. Šalių vaiko teisė bendrauti su tėvu negali priklausyti nuo šalutinių aplinkybių. Be to, apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo pagrįstumą įvertina apeliacinės instancijos teismas, o ne pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo atliko apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių įvertinimą ir šia prasme pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti apeliacinį skundą dalyje dėl bendravimo tvarkos nenustatymo yra neteisėta.

19. Mano, kad teismas nepagrįstai neatidėjo atsakovo byloje mokėtino 27 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, pats nenustatė, kad atsakovas turėtų kokio nors nekilnojamojo, kilnojamojo turto, gautų kokių nors pajamų. Atsakovas yra užsienio pilietis, kuris kovodamas už savo šeimą, dėl vaiko laimingos vaikystės, atvyko į Lietuvą, todėl, akivaizdu, kad ilgą laiką nedirbančio Lietuvoje fizinio asmens turtinė padėtis yra sunki ir nurodyta aplinkybė turėjo būti įvertinta, kaip labai tikėtina. Žyminio mokesčio suma yra pakankamai nedidelė, tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas net ir dabar nesumoka šios sumos, netiesiogiai patvirtina jo negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei nustatytas terminas 27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo prašoma sumažinti priteistą 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą dukrai E. P. iki 100 Eur, nustatyti jo skunde nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, kai atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, ir atidėti 102 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nepareiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nustatė atsakovui terminą sumokėti 27 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali valstybei sumokėti tokios sumos. Atsakovas, nesutikdamas su minėta 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi toks reikalavimas nelaikytinas nauju, nes reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo byloje buvo pareiškusi ieškovė.

24. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (CPK 376 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

25. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pateikdama teisme ieškinį, o vėliau ir priešieškinį, siekė nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, pasiūlė vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Atsakovas nesiūlė kitos alternatyvios bendravimo su vaiku tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovės siūlomą vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Apeliaciniu skundu ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, siūlo, be jau nustatytos tvarkos, nustatyti papildomą bendravimo tvarką.

27. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, dėl to paduoda apeliacinį skundą ir jame nurodo kitokią bendravimo tvarką, tai nelaikoma naujų reikalavimų iškėlimu ir šio pasiūlymo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 312, 320 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

28. Atsižvelgdamas į šiuo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo apeliaciniame skunde siūloma nustatyti papildoma bendravimo tvarka nelaikoma naujų reikalavimų iškėlimu ir šio pasiūlymo vertinimas bei papildomos bendravimo tvarkos nustatymas atitinka apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, sąžiningo proceso principus bei siekį pirmiausia užtikrinti ir apsaugoti šalių vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti jo dalį dėl papildomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo .

29. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 84 straipsnio nuostatas, nenustatė, kad atsakovui yra per sunki našta sumokėti žyminį mokestį apeliacinio skundo padavimo metu ir šio mokesčio sumokėjimo neatidėjo iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos.

30. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

31. CPK 84 straipsnyje numatytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas, kurį teismas turi teisę taikyti esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Jeigu prie prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas nustato terminą prašymo trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Tokiu atveju, kai šie trūkumai nepašalinami, teismas prašymą laiko nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis), tačiau negrąžina jo padavusiam asmeniui, o nustato terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

32. Šiuo atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, motyvuodamas tuo, kad neturi jokių pajamų ir turto, turi vieną išlaikytinę, todėl žyminio mokesčio sumokėti šiuo metu neturi galimybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą sumokėti 27 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali valstybei sumokėti tokios sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas tokiu atveju pirmiausia privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, ir tik tuomet, kai šie trūkumai nepašalinami, turėjo nustatyti terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

33. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė apeliacinio skundo priėmimą bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 315 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikintina, perduodant atsakovo M. P. apeliacinio skundo priėmimo (tuo pačiu ir nurodyto prašymo išsprendimo) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir M. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rita Dambrauskaitė