Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-06-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-5781-971/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
2YT-5781-971/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03283-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
A. V.
Civilinė byla Nr. 2YT-5781-971/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03283-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.11
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Ž. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolę L. P. su 2021-05-03 „prašymu arba skundu“ dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo patenkinti prašymą arba skundą. Pateiktame „prašyme arba skunde“ prašoma padidinti laisvai disponuojamą sumą iki 820 Eur ir grąžinti nurašytas lėšas – 328,58 Eur.

Antstolė L. P. pareiškėjo procesinį dokumentą laikė skundu dėl antstolio veiksmų ir 2021-05-05 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad 2021-04-26 antstolės kontoroje buvo gautas analogiškas pareiškėjo prašymas dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo iki 820 Eur ir nurašytų piniginių lėšų grąžinimo. Prašymas buvo išspręstas 2021-04-30 patvarkymu, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko prašymą. Patvarkyme aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta grąžinti nurašytas lėšas ir padidinti laisvai disponuojamą sumą iki 820 Eur. Patvarkymo skolininkas neskundė, taip pat neskundžia šiuo skundu. Pateiktame skunde (prašyme) papildomų duomenų ar naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima didinti nustatytą sąskaitai laisvai disponuojamą sumą ar grąžinti lėšas, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo iš naujo spręsti laisvai disponuojamos sumos padidinimo ar lėšų grąžinimo klausimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Ž. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad skolininkas nepateikė jokių svarių faktinių ir teisinių argumentų, kuriais galėtų būti tenkinamas jo skundas, o vien jo nuomonė dėl esamos situacijos nesuteikia pagrindo skundą tenkinti. Antstolio teisinė reikšmė yra valstybės pareigūnas įgyvendinantis valstybės prievartos (galios) teisę prieš asmenis, kurie nevykdo valstybės vardu priimtų teismo sprendimų, kurių privalomumas yra besąlyginis. Tokia situacija suponuoja, jog vykdymo procesas pats savaime yra skolininkui nepatogi procedūra ir vien dėl to negalima jos nutraukti. Šioje vykdymo byloje yra ginamas (veikiama) viešasis interesas - nepilnamečio vaiko išlaikymas, todėl tiek teismas, tiek antstolis be išieškotojo valios gali peržengti reikalavimų ribas ir būti aktyvūs. Kaip matyti iš vykdymo veiksmų bei skundo motyvų skolininko netenkina antstolės aktyvūs veiksmai – skolos išieškojimas. Taip pat iš vykdomosios bylos matyti, jog skolininko valia – iš vis neteikti jokio išlaikymo, t. y. nei iki teismo proceso, nei jo metu, kuriame buvo siekiama priteisti išlaikymą, taip pat vykdymo procese skolininkas nedėjo jokių pastangų, jog jo padėtis būtų subalansuota tarp viešojo intereso ir jo intereso, todėl svarstant šį skundą turėtų būti svarstomas ir baudos už nereikalingo bei nepagrįsto skundo teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/12/00995, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 vykdomąjį raštą Nr. N2-5166-730/2012 dėl išlaikymo vaikui G. I. išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos Ž. P., nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės, naudai. 2021-03-19 dienai išlaikymo įsiskolinimas buvo 10005,71 Eur (v. b. t. 3, b. l. 38). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas buvo išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio (2021-03-19 patvarkymas išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „Konsolė“), taip pat nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas taikyti apribojimai skolininko turimoms sąskaitoms. Į antstolės depozitinę sąskaitą 2021-04-26 pervesta 328,58 Eur suma, iš kurios 327,58 Eur yra Valstybinės mokesčių inspekcijos A. V. grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka (v. b. t. 3, l. 55, 56). 2021-04-26 pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į antstolę su prašymu dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo iki 820 Eur ir nurašytų lėšų grąžinimo (v. b. t. 3, l. 53-55). 2021-04-27 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas visoms skolininko sąskaitoms taikomas apribojimas dėl 10005,71 Eur sumos priverstinio nurašymo ir tuo pačiu nurodymu antstolė yra nustačiusi 489,89 Eur sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. t. 3, l. 57). 2021-04-30 patvarkymu antstolė netenkino pareiškėjo 2021-04-26 prašymo (v. b. t. 3, l. 58).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Pagal 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnyje numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė yra nustačiusi 489,89 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. t. 3, l. 57).

Pareiškėjas prašo jo laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą padidinti iki 820 Eur, taip pat grąžinti nurašytas pinigines lėšas. Pareiškėjas pateikė AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų likutis 2021-04-30 yra 0,26 Eur; A. V. į sąskaitą gavo 2021-04-02 – 100 Eur avansą iš UAB „Konsolė“, 2021-04-20 – 111,93 Eur Sodros išmoką, 2021-04-23 – 277,96 Eur atlyginimą iš UAB „Konsolė“ ir 327,58 Eur gyventojų pajamų mokesčių permoką.

2021-04-26 nuo A. V. sąskaitos priverstinai nurašyta ir į antstolės L. P. depozitinę sąskaitą pervesta 328,58 Eur. Kadangi antstolė A. V. sąskaitai, į kurią yra gaunamas darbo užmokestis ir VSDFV išmoka, yra nustačiusi laisvai disponuojamą sumą – 489,89 Eur, ir suteikusi galimybę naudotis gaunamu darbo užmokesčiu bei Sodros mokama išmoka, nuo sąskaitos buvo nurašytos tik lėšos, kurios viršija šią sumą, t. y. buvo nurašyta gauta gyventojų pajamų mokesčio permoka. Kaip matyti iš CPK 739 straipsnio nuostatų, Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinamos gyventojų pajamų mokesčio permokos nepatenka į minėtame straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, ir yra priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Skolai dengti gali būti nuskaitoma visa permokos. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, kuriuos įvertinus galėtų būti padaryta pagrįsta išvada, jog yra pagrindas padidinti pareiškėjo laisvai disponuojamą sumą iki jo prašomos 820 Eur sumos ir grąžinti nurašytas lėšas. Pažymėtina, kad tokio dydžio (820 Eur) piniginių lėšų suma yra didesnė negu pareiškėjo gautos pajamos.

Pažymėtina, kad kai kurie pareiškėjo skundo argumentai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei papildomi paaiškinimai nėra nesusiję su skundžiamais antstolės L. P. veiksmais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo Ž. P. prašo teismo svarstyti klausimą dėl baudos pareiškėjui skyrimo už nepagrįsto skundo teikimą.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu.

Šiuo atveju suinteresuotas asmuo prašo svarstyti klausimą dėl baudos pareiškėjui skyrimo už nepagrįstą skundą. Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nedraudžia skųsti antstolio priimto patvarkymo, jei asmuo mano, kad toks antstolio atliktas procesinis veiksmas pažeidžia jo teises (CPK 510 straipsnis).

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas nepagrįstą skundą, apsunkina išieškojimo procesą, kita vertus skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus tiek antstoliui, tiek teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių antstolio veiksmų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia pareiškėjo teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl bauda pareiškėjui neskirtina.

Teismų praktikoje pasisakoma, jog pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimas nenumatytas. CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-265-460/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-346-823/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2014-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-364/2014), todėl nutartis šioje dalyje laikytina neskundžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Neskirti pareiškėjui A. V. baudos.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0109/12/00995 grąžinti antstolei L. P..

Nutarties dalis dėl pareiškėjo skundo per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.

Teisėja Kristina Sušinskaitė