Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties pagal pareiškėjo UAB „FF lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – L. R., UAB „Skomė“, antstolis D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Kaip minėta, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, pareiškėjo amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, kitas jo asmenines savybes, materialinę padėtį, sveikatos būklę bei kitas faktines aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., 7 d.). Pažymėtina ir tai, kad sąvoka „svarbios priežastys“ reikia suprasti kaip nuorodą į ekstraordinarines aplinkybes. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti laikomos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per visą įstatymo nustatytą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą. Apeliantas termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimo priežastis iš esmės siejo su sunkia savo sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apelianto nurodoma procesinio termino praleidimo priežastis nesudaro prielaidų atnaujinti parleistą įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Apeliantas nurodo, kad nuo 2011-06-17 iki 2011-07-01 buvo nedarbingas, t.y. sirgo, kas laikytina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, tačiau liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi dėl kurios gali būti atnaujintinas terminas skundui paduoti. Be to, įvertinus nedarbingumo laikotarpį matyti, skolininko nedarbingumo laikotarpis buvo trumpalaikis, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad skolininko susirgimas yra labai rimtas, dėl kurio negalėjo laiku atlikti procesinio veiksmo. Pažymėtina, kad skolininko UAB „FF lizingas“ vadovo pareigas tuo metu ėjo L. K., kuris galėjo įgyventi skolininko teisę skųsti skolininkui nepalankų sprendimą. Pažymėtina, kad skolininko vadovo ligos metu, UAB „FF lizingas“ vadovas Z. V. teismams teikė procesinius dokumentus, kuriuos pats asmeniškai pasirašė (b.l. 148-154), kas tik patvirtina, jog net ir būdamas nedarbingas apeliantas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis teikti teismui dokumentus. Aplinkybės, jog skolininkas 2011 m. birželio 14-17 dienomis buvo išvykęs į komandiruotė, apeliantas nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais, patvirtinančiais, jog iš tikrųjų buvo išvykęs (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, jog apelianto nurodytos aplinkybės susiklosčiusioje situacijoje nesudaro prielaidų pateisinti jo procesinį pasyvumą ir nepagrindžia būtinybės termino praleidimo priežasčių vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas. Kitaip tariant, apeliantas neįrodė, jog tinkamai įgyvendinti procesines teises jam sukliudė nepriklausančios nuo jo valios aplinkybės, t.y. būtinumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog apeliantas pakartotinis pareiškimas pateiktas CPK 636 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai tai galima daryti ir po priverstinio vykdymo veiksmų pradžios, jei pareiškėjas apie pagrindą pareiškimui pareikšti sužinojo vėliau. Kadangi skolininkui visi procesiniai dokumentai buvo įteikti 2011-04-29, darytina išvada, kad skolininkas žinojo apie vykdomosios bylos pradėjimą, tačiau nušalinimo antstoliui nepareiškė, dėl ko vadovaujantis CPK 363 straipsnio 2 dalies nuostata skolininkas nušalinimą antstoliui galėjo pareikšti prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo nušalinti antstolio. Apelianto teigimu, pagrindą nušalinti antstoliui sudaro apelianto pateikti įrodymai, jog tiek priminio, tiek pakartotinio pareiškimo turinys ir argumentai nesutampa, taip pat tai, kad antstolis yra tiesiogiai priklausomas nuo UAB „Skomė“ teikiamų nuomos ir komunalinių paslaugų kainų, o, be to, po pakartotinio pareiškimo gavimo antstolis nepriėmė patvarkymo dėl jo ir klausimo neperdavė teismui, tuo pažeidė CPK 613 straipsnio 1 dalį ir 636 straipsnio 3 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CPK 636 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra reglamentuoti antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka, t. y. antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus, o vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus. Apeliantas ginčija faktą, kad pagrindas pareikšti pakartotinį nušalinimą antstoliui atsirado vėliau, kadangi skolininkas sužinojo, jog L. R. pranešė UAB „Skomė“ apie vykdomosios bylos eigą, dėl ko yra pagrindo manyti, kad antstolis veikia UAB “Skomė” naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktas, kad buvusi išieškotoja L. R. pranešė naujajam teisių perėmėjui UAB “Skomė” apie dokumentų gavimą, susijusį su reikalavimo perleidimo sutartimi, neturi jokio ryšio su antstolio suinteresuotumu vykdomojoje byloje. Bylos duomenys tvirtina, kad L. R. 2010-11-03 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB “Skomė” reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1060-430/2010 patvirtintą taikos sutartį į 55 000 Lt sumą ir kitas su tuo susijusias teises, gautinas iš skolininko (b.l. 24-25). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi išieškotoja L. R. pakeista į UAB “Skomė” vykdymo procese vykdomojoje byloje (b.l. 26-29). Atsižvelgiant į tai, kad minėta nutartis dėl išieškotojo pakeitimo įsiteisėjo 2011-07-19 (b.l. 31-34), todėl į antstolį 2011-04-27 kreipėsi ne UAB „Skomė“, o tuo metu buvusi išieškotoja L. R.. Taigi, toks pranešimas naujajam išieškotojui atitiko CK 6.105 straipsnio 1 dalies, 6.38 straipsnio 3 dalies ir 6.200 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus. Kadangi skolininkui visi dokumentai buvo įteikti 2011-04-29, todėl skolininkas žinojo apie vykdomąją bylą ir koks antstolis ją vykdo, tačiau nušalinimo nepareiškė, dėl ko antstolių kontoroje 2011-06-09 gautas pakartotinis pareiškimas dėl antstolio nušalinimo pagrįstai nebuvo nagrinėjamas. Be to, iš tiek iš pareiškimo tiek iš pakartotinio pareiškimo turinio ir juose dėstomų aplinkybių matyti, kad pakartotinis pareiškimas buvo analogiškas 2011-05-26 išnagrinėtam skolininko pareiškimui dėl antstolio nušalinimo, o skolininkas kitų jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad antstolis D. B. nuomojasi patalpas iš UAB „Skomė“ pagal 2009-01-23 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b.l. 93,94) nelaikytinas nušalinimo pagrindu, kadangi tai nesusiję su vykdomąja byla. Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog antstolio nuomojamų patalpų kaina nesikeitė nuo 2011-01-01 (b.l. 155,156), o susitarimas dėl nuomos mokesčio iki 2011-12-31 buvo sudarytas 2010-12-31, kai vykdomojo byla dar nebuvo iškelta. Taigi aptartų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, jog byloje buvo pagrindų, kurie leistų daryti pagrindą apie antstolio tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos, t.y. vykdomojo proceso, baigtimi, dėl būtų CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai nušalinti antstolį.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog teismas nutartyje nepasisakė dėl skolininko pateikto pareiškimo dėl galimai R. J. nusikalstamos veikos, kadangi įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvados apie bylos suinteresuotų asmenų nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar antstolio 2011-06-24, 2011-07-01, 2011-07-05 ir 2011-07-07 patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti, ar jie nepažeidžia pareiškėjo teisių, o pagal CPK 299 str. 1 atskiroji nutartis priimama ir nusiunčiama atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas apie pažeidimus, kai teismas, nagrinėdamas bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, o pagal CPK 300 str. 1 d. teismas praneša prokurorui apie veiksmus ar neveikimą, turinčius nusikalstamos veikos požymių, jeigu šios aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą. Kadangi patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl pagrįstai nebuvo nustatyti apelianto nurodomi pažeidimai. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo priimti atskirąją nutartį. Pažymėtina, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-12 nutarimą, iš kurio matyti, kad dėl apelianto skunde minimų suinteresuotų asmenų veikos vykdomojoje byloje vyksta ikiteisminis tyrimas (b.l. 279).

Atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad antstolio padėjėja neturėjo teisės spręsti pakartotinio pareiškimo dėl antstolio nušalinimo priėmimo klausimo, kadangi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnyje numatyta antstolio padėjėjo teisė antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, atlikti šiame įstatyme nurodytas paslaugas su tam tikromis išimtimis. Vykdant šią įstatymo nuostatą antstolio padėjėjai A. P. antstolis D. B. 2011-01-03 išdavė įgaliojimą, suteikiantį be kita ko ir teisę priimti skolininko pakartotinį pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į antstolio padėjėjos pasirašytą rezoliuciją, ir į tai, kad pagal įstatymo reikalavimus teisė spręsti atsisakyti priimti pakartotinį pareiškimą dėl antstolio nušalinimo jai buvo suteikta, daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog antstolio padėjėja A. P. neturėjo teisės išspręsti pakartotinio pareiškimo dėl antstolio nušalinimo priėmimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš skolininko UAB „Skomė“ naudai priteisti 2117,50 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes kaip nagrinėjamos bylos sudėtingumas, ginčo pobūdis, suinteresuoto asmens atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, teisinių konsultacijų teikimą, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, todėl darytina išvada, kad UAB “Skomė” prašyta priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma laikytina pagrįsta, prašomos priteisti UAB “Skomė” atstovo patirtos darbo ir laiko sąnaudos, išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžių.

Apeliantas prašo suinteresuotiems asmenims skirti baudas CPK 95 straipsnio pagrindu. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 str.). Įvertinus bylos aplinkybes, suinteresuotų asmenų sąžiningą naudojimąsi civilinio proceso teisėmis, nagrinėjamojoje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti suinteresuotų asmenų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikint, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.