Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl 2011-04-21 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese vykdomojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2011-04-21 prašymą tenkino ir išieškotoją L. R. pakeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo procese vykdomojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011-04-21 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas ir išieškotojas L. R. pakeista į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo procese vykdomojoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, pagrindinių vykdymo proceso principų, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1060-430/2010 2010-10-01 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties 1 p. atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti ieškovei L. R. 55000 Lt, kurie turėjo būti sumokėti per 5 kalendorinius mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2010-10-09, o 5 mėnesių terminas baigėsi 2011-03-09. 2010-11-03 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinis išieškotojas L. R. perdavė reikalavimo teises į skolininko UAB „FF lizingas“ 55000,00 Lt įsiskolinimą naujam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į prašymą, pradinį išieškotoją L. R. pakeitė išieškotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. LR CPK 48 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas, o CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmos instancijos teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties – teisėja L. Braždienė priėmė skundžiamą nutartį, nors nebuvo išspręstas jos nušalinimo klausimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas 2011-04-20 pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuriame nurodė, kad pateikia teismui tiek 2010-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą Nr. 01-1307 dėl teisėjos Loretos Braždienės nušalinimo, tiek šį pareiškimą dėl teisėjos Loretos Braždienės nušalinimo, kuriuos prašo svarstyti abu kartu. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo pirmininkas neskundžiama 2011-04-21 nutartimi apelianto pareikštą nušalinimą teisėjai L. Braždienei išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo, kad jis prieš priimant skundžiamą nutartį teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl šioje byloje išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, tačiau teismas dėl minėto pareiškimo pasisakė tik vėlesnėje nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas pareiškimas teisme buvo gautas 2010-04-20, o 2010-04-22 buvo išspręstas, todėl pirmos instancijos teismas nepažeidė pareiškimų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos ir apelianto pareiškimą išnagrinėjo nepraleidęs procesinių terminų. Pažymėtina, kad teismas neprivalėjo apelianto pareiškimo išnagrinėti anksčiau nei buvo priimta skundžiama nutartis.

Atmestinas apelianto argumentas, kad byla turėjo būti nutraukta arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas. CPK 293 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme, o CPK 296 str. ld. 12 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais šio kodekso ir CK numatytais atvejais. Apelianto argumentai nepagrįsti, kadangi pagal CPK 596 str. 1 d. tik teismas gali pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Taigi, pareiškėjų prašymas dėl ieškotojo pakeitimo pagrįstai teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog prašymas buvo priimtas su trūkumais. Pareiškėjų prašymas atitiko CPK nuostatas, kartu su prašymu buvo pateikti reikalavimo teisės perėjimą patvirtinantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą priėmė, išnagrinėjo ir patenkino.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėja L. R. neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškotojo pakeitimo. Tačiau CPK 646 str. 1 d. nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Todėl teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo tik išieškotoja – pareiškėja L. R.. Kai tik buvo išduotas vykdomasis raštas, pareiškėjai – išieškotoja L. R. ir suinteresuotas asmuo vykdymo procese UAB „(duomenys neskelbtini)” – kreipėsi į bylą išnagrinėjusį teismą dėl išieškotojo pakeitimo.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl apelianto 2011-02-14 pareiškimu atlikto priešpriešinių reikalavimų teisėtumo; iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjai šias aplinkybes nurodė prašyme dėl išieškotojo pakeitimo, todėl teismas dėl jų privalėjo pasisakyti.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas prašymą, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Netenkintinas apelianto prašymas išreikalauti iš pareiškėjų 2010-11-03 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties visus papildomus susitarimus ir pakeitimus, atsiskaitymo pagal ją dokumentus, kadangi sprendžiant klausimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo teisiškai reikšmingas yra reikalavimo perleidimo faktas ir pagrindas, o prašomi išreikalauti dokumentai nagrinėjamam klausimui neturi teisinės reikšmės. Taip pat atmestinas prašymas priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjos L. R. galimai nusikalstamų veikų, kadangi apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų dėl galimų pareiškėjos nusikalstamų veikų.

Apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. B. pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/00772. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas, kurį apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui buvo išspręstas 2011-06-26, todėl pakartotinai šis klausimas nėra nagrinėjamas

Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteistina 23,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas, t.y. atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikimą bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (PVM sąskaita – faktūra AVB Nr. 2011-043), pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo priteisia 1200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 23,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 1200 Lt už advokato teikiamą pagalbą.