- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-1575-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl 2011-04-22 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutarties, kuria pareiškimą dėl byloje išduoto dokumento pripažinimo negaliojančiu atsisakyta priimti, taip pat ieškovės nubaudimo bei dokumentų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą su pareiškimu dėl byloje išduoto vykdomojo dokumento panaikinimo, kuriuo teismo prašė pripažinti 2011-03-21 išduotą vykdomąjį raštą negaliojančiu ir įpareigoti jį grąžinti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2011-04-22 nutartimi atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl byloje išduoto vykdomojo dokumento panaikinimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas. Teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, privalomai turi būti vykdoma, ir vykdoma pagal išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą (CPK 587 str. 1 p.). Įstatymas nenumato galimybės ginčyti vykdomųjų raštų, todėl pareiškimas dėl byloje išduoto vykdomojo dokumento panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme.
Šalies argumentai
Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su atskiruoju skundu, kuriuo prašo panaikinti 2011-04-22 teismo nutartį ir priimti nagrinėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Taip pat išreikalauti iš pareiškėjų 2010-11-03 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties visus papildomus susitarimus ir pakeitimus, atsiskaitymo pagal ją dokumentus; priimti atskirąją nutartį dėl L. R. galimai nusikalstamų veikų ir pranešti apie tai prokuratūrai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, apeliantas prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. B. pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/00772. Nurodo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties. Atsakovas teismui pateikė du pareiškimus dėl teisėjos L. Blažienės nušalinimo, tačiau išnagrinėtas buvo tik vienas, todėl teisėja neturėjo teisės nagrinėti šios bylos. Atsakovas, prieš priimant skundžiamą nutartį, teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl šioje byloje išduoto vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas dėl minėto pareiškimo pasisakė tik skundžiamoje nutartyje. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis be motyvų, todėl turi būti panaikinta. Nesutinka su teismo išvada, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi būti vykdoma tik pagal vykdomąjį raštą. Be to, L. R. perleido savo reikalavimo teisę naujam kreditoriui, todėl gauti atlygį iš apelianto nebeturėjo teisės. Taip pat teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje paminėjo 2011-04-21 teismo nutartį. Nurodo, kad pareiškėja L. R. neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išduodant vykdomąjį raštą nebuvo pradėta vykdomoji byla, be to, teismas 2011-02-18 nutartimi atsisakė priimti apelianto 2011-02-15 pareiškimą.
L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskirojo skundo motyvais nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011-04-22 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl byloje išduoto vykdomojo dokumento panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, pagrindinių vykdymo proceso principų, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1060-430/2010 2010-10-01 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties 1 p. atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti ieškovei L. R. 55000 Lt, kurie turėjo būti sumokėti per 5 kalendorinius mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2010-10-09, o 5 mėnesių terminas baigėsi 2011-03-09. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010-03-21 L. R. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1060-430/2010.
LR CPK 586 straipsnis numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu, teismo įsakymai ir kt. (LR CPK 587 str.). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja (LR CPK 588 str. 1 d.). Priėmus teismo sprendimą ar nutartį, asmuo, manydamas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia jo teises bei interesus, turi teisę apskųsti jį apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas patikrina žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir esant jam neteisėtam, – jį panaikina. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai ar sprendimui, yra išduodamas vykdomasis raštas, kuris skolininkui turi privalomąją galią. Vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, kurio išdavimas teisinių pasekmių skolininkui nesukelia. Teisines pasekmes sukelia bei skolininko teises ir pareigas numato jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja vykdomojo rašto apskundimo.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties – teisėja L. Braždienė priėmė skundžiamą nutartį, nors nebuvo išspręstas jos nušalinimo klausimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas 2011-04-20 pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuriame nurodė, kad pateikia teismui tiek 2010-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą Nr. 01-1307 dėl teisėjos L. B. nušalinimo, tiek šį pareiškimą dėl teisėjos L. B. nušalinimo, kuriuos prašo svarstyti abu kartu. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo pirmininkas neskundžiama 2011-04-21 nutartimi apelianto pareikštą nušalinimą teisėjai L. Braždienei išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo, kad jis prieš priimant skundžiamą nutartį teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl šioje byloje išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, tačiau teismas dėl minėto pareiškimo pasisakė tik skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas pareiškimas teisme buvo gautas 2011-04-20, o 2011-04-22 buvo išspręstas, todėl pirmos instancijos teismas nepažeidė pareiškimų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos ir apelianto pareiškimą išnagrinėjo nepraleidęs procesinių terminų. Pažymėtina, kad teismas neprivalėjo apelianto pareiškimo išnagrinėti anksčiau nei buvo priimta skundžiama nutartis.
Apeliantas ginčija pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą, nurodydamas, kad ji nemotyvuota, todėl naikintina CPR 329 str. pagrindais, tačiau, kaip jau aukščiau minėta, teisėjų kolegija absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, motyvuodamas atsisakymą priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl vykdomojo dokumento panaikinimo, nurodė, kad reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas. Teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, privalomai turi būti vykdoma, ir vykdoma pagal išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą, kaip tai numato civilinio proceso kodekso 587 str. 1 p. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės ginčyti vykdomųjų raštų, pareiškimas dėl byloje išduoto vykdomojo dokumento panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi būti vykdoma tik pagal vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje J. S. v. Z. J., S. J., kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civ. byloje M. O. v. K. J. M., T. M, bylos Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė” v. UAB „Penki kontinentai” ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010). Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 str.), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė” v. UAB „Penki kontinentai” ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog vykdomasis raštas nebūtų išduotas ir nebūtų vykdomas priverstinis išieškojimas iš apelianto, jeigu pastarasis būtų sumokėjęs skolą L. R. taikos sutartyje nustatytais terminais.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis naikintina, kadangi L. R. neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes pastaroji perleido savo reikalavimo teisę naujam kreditoriui bei išduodant vykdomąjį raštą nebuvo pradėta vykdomoji byla, todėl gauti atlygį iš apelianto nebeturėjo teisės. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 646 str. 1 d. nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Todėl teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo tik išieškotoja – pareiškėja L. R.. Kai tik buvo išduotas vykdomasis raštas, išieškotoja L. R. ir suinteresuotas asmuo vykdymo procese UAB „(duomenys neskelbtini)” kreipėsi į bylą išnagrinėjusį teismą dėl išieškotojo pakeitimo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje paminėjo 2011-04-21 teismo nutartį, kadangi teismas tik konstatavo, kad tokia nutartis priimta, bet nesuteikė jai nei prejudicinės, nei res judicata galios.
Apeliantas dar nurodo, kad vykdomasis raštas neteisėtas ir todėl, kad jis 2011-02-15 prašymu Nr. 01-76 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento neišdavimo, tačiau Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2011-02-18 nutartimi atsisakė šį prašymą nagrinėti. Teisėjų kolegija apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011-04-22 nutartis, o ne 2011-02-18 nutartis.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas nutartį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Netenkintinas apelianto prašymas išreikalauti iš pareiškėjų 2010-11-03 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties visus papildomus susitarimus ir pakeitimus, atsiskaitymo pagal ją dokumentus, kadangi sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo prašomi išreikalauti dokumentai neturi teisinės reikšmės. Taip pat atmestinas prašymas priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjos L. R. galimai nusikalstamų veikų, kadangi apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų dėl galimų pareiškėjos nusikalstamų veikų.
Apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. B. pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/00772. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas, kurį apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui, buvo išspręstas 2011-06-26, todėl pakartotinai šis klausimas nėra nagrinėjamas.
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteistina 23,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 23,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.