- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-1012-1142/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo A. D. 1 694,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, kiekvieną mėnesį apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas susidarė už laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui / patalpai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė privalo pateikti teismui įrodymus, už kokius remonto, montavimo, keitimo darbus susidarė prašoma priteisti skola ir kiek per minėtą laikotarpį yra sumokėjęs atsakovas įmokų ieškovei kaip būstą administruojančiai bendrovei. Atsakovas daro prielaidą, kad prašoma priteisti skola už remontą, montavimą yra už stogo, adresu (duomenys neskelbtini), keitimą, kadangi, nesant visų namo gyventojų sprendimo, būstą administruojanti bendrovė UAB „Mano Būstas Baltija“ sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Dilis“ ir sumokėjo jai už darbus 8 652,76 Eur. Namo gyventojai ne kartą kreipėsi dėl pateiktų sąskaitų paaiškinimo, pateikė pretenziją ir netgi prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo lėšų iššvaistymo. Taigi, nė vienas namo (duomenys neskelbtini) gyventojas nemokėjo už šį atliktą remontą, nes neaiškus jo dydis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Iš atsakovui pateiktų mokėjimo sąskaitų už jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), matyti, jog, be bendrųjų su namo administravimu susijusių mokesčių, į mokėjimo detalizaciją įtrauktas šildymo magistralinio vamzdžio keitimas ir stogo remontas.
3.2. Pateiktame 2022 m. lapkričio 4 d. Statinio dalies apžiūros akte nėra nuorodų ar pastabų apie tai, kad iki remonto stogo būklė buvo avarinė, ar tai, kad būtini skubūs veiksmai atliekant stogo sandarinimą, čerpių keitimą ar pan. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nedelsiant atlikti ginčo stogo remonto darbus.
3.3. Ieškovė nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių ar kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokios avarijos ar gedimo buvo atlikti magistralinio vamzdžio keitimo darbai ir kodėl šie darbai buvo priskiriami prie privalomųjų darbų namui (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, ar pakeistas magistralinis vamzdis priskiriamas daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), administruotiniems bendrojo naudojimo namo objektams.
3.4. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, jog ji turėjo pareigą atlikti ginčo stogo ir magistralinio vamzdžio remonto darbus, šiems darbams atlikti nebuvo reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, ieškovė atliko deklaruojamos apimties ir vertės darbus.
3.5. Ieškovė nepateikė duomenų ir neįrodė, kad šiuo ginčo atveju ieškovė kaip namo administratorė turėjo teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, o priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tokį sprendimą ieškovė priėmė savarankiškai, be to, darbams atlikti ieškovė vienašališkai pasirinko rangovą, sumokėjo jam už darbus, t. y. veikė savo rizika.
3.6. Nėra duomenų, kaip buvo atrinkti rangovai stogo remonto ir magistralinio vamzdžio darbams atlikti, dėl kokių konkrečiai darbų atlikimo su jais buvo susitarta, kokie buvo numatyti darbų atlikimo terminai, įkainiai, bendra darbų kaina ir pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) stogo remonto darbai nėra susiję su privalomaisiais darbais, ir padarė formalią išvadą, kad atsakovui nekyla pareiga mokėti už remonto darbus.
4.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
4.3. Teismas suabsoliutino pažodinį 2022 m. lapkričio 4 d. statinio dalies apžiūros aktą Nr. MBB-T-11 9 (toliau – Aktas) vertindamas, jog nėra nurodyta, kad Pastato stogo būklė yra avarinė, tačiau nevertino gyventojo pranešimo apie tai, kad prašoma sutvarkyti stogą, taip pat nevertino kaip liudytojo apklausto V. J. parodymų apie Pastato stogo būklę bei stogo fotofiksacijų, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
4.4. Pastato stogo darbai, vienareikšmiškai priskirtini privalomiesiems darbams, atlikti šalinant avarinius gedimus, todėl atsakovas neturi pagrindo atsisakyti už juos sumokėti.
4.5. Teisės aktuose nėra numatyta, kad avariniais / privalomaisiais darbais gali būti laikomi tik tokie, kurie jau kelia grėsmę žmonių sveikatai, turtui ar kyla grėsmė didesniems turtiniams nuostoliams, žalos kilimui.
4.6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, kad apžiūros akte neįvardinta tam tikro objekto avarinė būklė, teisinės reikšmės konstatuoti avarinei būklei neturi (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-718-643/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-524/2024).
4.7. Teismas negalėjo padaryti išvados, kad nėra aišku, kaip buvo atrinkti rangovai, dėl kokių konkrečiai darbų atlikimo su jais buvo susitarta, kokie buvo numatyti darbų atlikimo terminai, įkainiai, bendra darbų kaina ir pan.
4.8. Teismas, pasirinkdamas vertinti atsakovo teiktą pranešimą, visiškai nevertino ieškovės pateikto analogiško pranešimo dėl ginčo Pastate atliktų darbų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ir jų kompleksiškai nevertino, formaliai nurodydamas, kad avarijos šalinimo darbai, tikėtina, buvo atliekami name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nors ginčas vyksta dėl remonto darbų, atliktų daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
4.9. Magistralinio vamzdyno remonto darbai yra tinkamai pagrįsti, o teismo pasirinkimas vertinti atsakovo pateiktą pranešimą apie darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nevertinti kitų byloje pateiktų įrodymų visumos yra nepagrįstas.
4.10. Teismas be pagrindo suabsoliutino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas. Šioje byloje ieškovė pateikė daug didesnės apimties dokumentaciją, patvirtinančią realų darbų atlikimą, nei ta, kokia užfiksuota atliktų darbų akte.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Ieškovė pripažįsta, kad stogo remontas nebuvo atliktas dėl avarijos padarinių šalinimo, nes buvo numatyta planinė apžiūra ir remonto data.
5.2. Pastato stogas buvo remontuojamas visus metus, jokie įspėjamieji ženklai nebuvo naudojami, kaip ir nebuvo imtasi jokių kitų priemonių, kurios privalomos esant avarinei situacijai, taip paneigiami ieškovės motyvai, kad šiuos darbus reikėjo atlikti skubiai, todėl nebuvo parengta remonto darbų sąmata ir gautas gyventojų pritarimas.
5.3. UAB „Mano Būstas Baltija“ 2023 m. gegužės 9 d. raštas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė kreipsis į darbus atlikusį rangovą, kad būtų pateikti visi dokumentai, susiję su namo stogo remontu, patvirtina, kad ieškovė nebuvo susipažinusi su stogo remonto darbų apimtimi, sąskaitomis ir kitais dokumentais.
5.4. Kaip matyti iš Statinio dalies apžiūros akto turinio, apžiūrą atliko vienintelis asmuo – V. J., nors apžiūroje pagal 2022 m. spalio 25 d. raštą turėjo dalyvauti tiek užsakovas, tiek rangovas ir subrangovas bei namo gyventojai. Minėtas liudytojas apklausiamas teisme pripažino, kad avarinės situacijos nebuvo ir atlikti darbai nepriskirtini prie avarijos šalinimo darbų.
5.5. Palyginus 2025 m. sausio 30 d. fotofiksacijas ir 2022 m. lapkričio 4 d. statinio dalies apžiūros akte esančias nuotraukas, akivaizdu, kad užfiksuotos ne tos ar net ne to stogo vietos. Ginčo namo stogas turi stoglangius, o pateiktose fotofiksacijose jų nėra. Taip pat ieškovė nenurodė, nei kas, nei kada atliko šią fotofiksaciją, nes viso bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad duomenų, kokia buvo stogo būklė iki remonto, neturi ir pateikti negali.
5.6. Neaišku, tarp ko pasirašytas atliktų darbų aktas už 2022 m. liepos mėn., nes nenurodyta, kas darbus perdavė. Ieškovė nevertino darbų apimties, jų kainos, o priešingai, sumokėjo už atliktus darbus 8 652,76 Eur, t. y. l 996,79 Eur daugiau, nei UAB „Mano Būsto priežiūra“ už darbų atlikimą sumokėjo UAB „Dilis“, nukreipdama šių sumų išieškojimą iš namo gyventojų.
5.7. Ieškovė nei rangovo, nei darbų apimties, nei atliekamų darbų kainos su namo gyventojais nederino, todėl darbus atliko savo rizika ir neturi teisės šių išlaidų reikalauti iš gyventojų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, kad prašoma priteisti skola susidarė už būtinuosius privalomus darbus, kurių atlikimui nereikėjo gyventojų susirinkimo ir sutikimo. Ieškovė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu akcentuoja, kad ginčo pastato stogo remonto darbai priskirtini privalomiesiems darbams. Pažymi ir tai, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina stogo avarinę būklę, tačiau tai nebuvo vertinta, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
12. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 punktas).
13. Reglamento 84 punkte numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Namo būklei įvertinti, be kita ko, atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).
14. Pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančius teisės aktus, nurodė, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 32 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad, sprendžiant dėl atsakomybės administratoriui taikymo, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, Statinių priežiūros reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, taip pat ar jų šalinimo darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė faktiškai atliko Pastato stogo remonto darbus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (atliktų darbų aktus, sąskaitas). Atsakovas atsisako už šiuos darbus sumokėti, akcentuodamas, jog dėl tokių išlaidų jis nėra davęs sutikimo, dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas ir jos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsižvelgiant į byloje kilusį ginčą būtina išsiaiškinti, ar ginčo remonto darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurių vykdymas nepriklauso nei nuo administratoriaus, nei nuo butų ir kitų patalpų savininkių valios, patenka į Reglamento 96 punkto veikimo sritį ir turėjo būti vykdomas nedelsiant.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai buvo įvykdyti įvertinus daugiabučio namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateikė jokių faktinių duomenų, liudijančių, kada konkrečiai ir kokiu būdu ji nustatė poreikį / būtinumą atlikti stogo remonto darbus, kuo konkrečiai remdamasi ji nusprendė, kad tokie darbai turi būti atlikti nedelsiant, t. y. pagal Reglamento 96 punktą. Tam, kad neabejotinai būtų galima spręsti apie neatidėliotinus remonto darbus, neužtenka vien tik gyventojo prašymo sutvarkyti stogą, byloje turėtų būti avarinėje tarnyboje registruoti pranešimai apie daugiabučio namo stogo avarinę būklę, daugiabučio gyvenamojo namo apžiūros aktai, parengti atliekant Reglamento 87 punkte numatytus namo būklės stebėjimus, be kita ko, ir defektų nustatymo aktai ar kitokie analogiško pobūdžio dokumentai, objektyviai patvirtinantys, kokia buvo ieškovės remontuotų / keistų objektų būklė iki remonto darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių duomenų byloje nėra pateikta.
19. Ieškovė apeliaciniu skundu akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kadangi nevertino pranešimo apie prašomą sutvarkyti stogą, liudytojo V. J. parodymų bei stogo fotofiksacijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų visuma nepagrindžia avarinės stogo būklės. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad gavus pranešimą apie nuo stogo bėgantį vandenį į butą, būtų užfiksuoti stogo trūkumai ar pateikti defektų nustatymo aktai. Antra, byloje nėra duomenų, kad kiti daugiabučio namo gyventojai (butų savininkai) būtų informavę ieškovę apie namo stogo defektus ar vandens pratekėjimus. Trečia, 2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J., be kita ko, patvirtino, kad stogo būklė buvo bloga, bet ne avarinės būklės, ir tai, kad šie darbai buvo būtini, tačiau ne avariniai (garso įrašas nuo 58:54 min.). Ketvirta, byloje nėra užfiksuota stogo būklė iki jo remonto, todėl ieškovės pateiktos fotofiksacijos nepatvirtina nei avarinės stogo būklės, nei atliktų darbų apimties ar jų vertės. Penkta, 2022 m. lapkričio 4 d. statinio dalies apžiūros aktas taip pat neįrodo ieškovės nurodomų aplinkybių, kadangi šis aktas parengtas jau po stogo remonto darbų atlikimo. Galiausiai, byloje nėra duomenų apie tai, kad iki atsakovo pranešimo ieškovė būtų gavusi kitų pranešimų apie prastą stogo būklę arba vandens pratekėjimą, iki remonto darbų atlikimo nebuvo nustatyta, jog daugiabučio namo stogo būklė yra avarinės būklės ir stogo remonto darbai būtų priskirtini privalomiems atlikti darbams. Nustačius tam tikrus namo konstrukcijų defektus ar trūkumus, Statinių priežiūros reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė. Paminėtina, kad stogo (jo dalies) keitimas laikytinas paprastuoju remontu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punktas). Įprastai paprastojo remonto darbai nėra priskirtini statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-612/2013).
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesant stogo avarinės būklės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, ieškovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo stogo būklę. Administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.
21. Nors ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų fotofiksacijų, kurios patvirtino avarinę stogo būklę iki remonto darbų, tačiau šiems argumentams apeliacinės instancijos teismas pritarti taip pat neturi pagrindo. Visų pirma, iš pateiktų fotofiksacijų (DOK-7767) nėra galimybės nustatyti ar tai iš esmės to paties daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas. Antra, pateiktos fotofiksacijos yra be metaduomenų, todėl nėra galimybės nustatyti kada jos sudarytos. Trečia, iš nuotraukų matyti, kad ant stogo trūksta čerpių, dalis jų įskilusios, tačiau nesant defektų nustatymo akto ar kito įrodymo, kuriame būtų užfiksuoti objektyvūs duomenys apie ginčo stogo trūkumus, nėra pagrindo išvadai, kad namo stogas avarinės būklės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktos fotofiksacijos negali būti laikytinos objektyviai patvirtinančios taisytino stogo dalį ar apimtį, taip pat nėra pagrindo pripažinti šių fotofiksacijų patikimumą.
22. Ieškovė akcentuoja ir tai, kad pateikti įrodymai iš esmės patvirtina realų darbų atlikimą, tačiau ir šiems argumentams nėra pagrindo pritarti. Iš 2022 m. liepos mėn. atliktų darbų akto Nr. 17a matyti, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė iš UAB „Dilis“ atliktus darbus už 6 655,97 Eur sumą pagal 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DIL Nr. 256. Pagal pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 17a, UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė iš UAB „Dilis“ šiuos darbus: lietaus latakų valymas (40 m) – 188 Eur, šlaitinių stogų atskirtų čerpių keitimas (696 vnt.) – 4 732,80 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas (kiekis 3,2 t) – 580 Eur, iš viso – 6 655,97 Eur (su PVM). Kaip matyti ieškovė iš UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė tuos pačius darbus: lietaus latakų valymas (40 m) – 244,34 Eur, šlaitinių stogų atskirtų čerpių keitimas (696 vnt.) – 6 152,71 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas (kiekis 3,2 t) – 753,99 Eur, tačiau visai kita suma – 8 652,76 Eur (su PVM) t. y. 1 996,79 Eur brangiau. Nors ieškovė nurodo, kad šis sumų skirtumas nėra esminis, kadangi tai yra UAB „Mano Būsto priežiūra“ patirtos sąnaudos rangovo paieškai, darbų organizavimui, priėmimui, tačiau tokio pobūdžio išlaidos / paslaugos minėtuose dokumentuose neatsispindi ir nėra nurodytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų apie patirtas sąnaudas, susijusias su rangovo paieška, taikomus kriterijus, susitartą darbų apimtį, nėra pagrindo sumokėti ieškovės reikalaujamą pinigų sumų už stogo remonto darbus, ieškovei neįrodžius atliktų darbų poreikio, apimties ir vertės.
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-718-643/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-524/2024) akcentuodama, jog aplinkybė, kad apžiūros akte neįvardinta tam tikro objekto avarinė būklė, teisinės reikšmės konstatuoti avarinei būklei neturi.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nurodo teisės aiškinimus bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas). Šiuo atveju ieškovės nurodomame Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendime, civilinės bylos Nr. e2A-718-643/2025, buvo sprendžiami klausimai dėl šalto vandens vamzdžio gedimų, kurie buvo užfiksuoti defektų aktu, atliktų darbų priėmimo aktu, fotonuotraukomis. Be kita ko, konstatuota, jog esantis defektų mastas ir apimtis patvirtino šalto vandens vamzdyno defektus ir poreikį skubiai juos šalinti. Esant minėtų įrodymų visumai, šioje byloje teismas nusprendė, kad šiems defektams būdingas avarinis privalomasis pobūdis, todėl ieškinį tenkino. Kitoje nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. e2A-665-524/2024, buvo sprendžiama dėl išlaidų už atviro balkono remonto darbus paskirstymo. Šioje byloje taip pat buvo nustatyta, jog techninio prižiūrėtojo keturiais statinio apžiūros aktais buvo konstatuota, kad ginčo balkono būklė labai bloga arba bloga ir neatitinka teisės aktų nustatytų esminių statinio reikalavimų, statinio apžiūros aktu konstatuota, kad dėl balkono būklės sąlygojamos perteklinės drėgmės buvo pradėjusi irti laikančioji namo siena. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes teismas nusprendė, jog remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, konstatavo, jog atlikti ginčo balkono remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomose bylose iš esmės faktinės aplinkybės skiriasi, jose, be kita ko, defektų, statinio apžiūros aktais bei fotonuotraukomis buvo užfiksuota objektų būklė, patvirtinusi šių objektų defektų pobūdį, mastą bei apimtį. Šioje byloje ieškovė tokių duomenų nepateikė bei neįrodė, kad atlikti darbai buvo privalomieji ir (ar) avarinio pobūdžio.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas, kadangi šioje byloje ieškovė pateikė daug didesnės apimties dokumentaciją, patvirtinančią realų darbų atlikimą. Nors ieškovė nurodo pateikusi didesnę dokumentų apimtį nei minėtoje civilinėje byloje, tačiau šiuo atveju, kaip matyti, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, nei nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę, vadovaujantis Reglamento 96 punktu, nedelsiant atlikti ginčo stogo remonto darbus, nepateikė defektų nustatymo akto ar kito įrodymo, kuriame būtų užfiksuoti objektyvūs duomenys apie ginčo stogo trūkumus, taip pat nepateikti duomenys, kaip nustatytos taisytinos stogo dalys, ir (ar) dokumentai, kuriuose būtų užfiksuota remontuoto stogo būklė iki remonto darbų atlikimo. Vien tik pateikti įrodymai, susiję su atliktų darbų apimtimi, savaime nepatvirtina tokių darbų privalomumo.
26. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad išlaidos magistralinio vamzdyno remonto darbams atlikti yra tinkamai pagrįstos, o teismo pasirinkimas vertinti tik atsakovo pateiktą pranešimą apie darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nevertinti kitų byloje pateiktų įrodymų visumos, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kodėl, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokios avarijos ar gedimo buvo atlikti magistralinio vamzdžio keitimo darbai ir kodėl šie darbai buvo priskiriami prie privalomųjų darbų namui (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir pažymi, kad ieškovė šioje byloje pateiktais įrodymais (ieškovės paaiškinimai, atliktų darbų priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas, pranešimas gyventojams ir kt.) iš esmės įrodinėjo tik magistralinio vamzdžio keitimo darbų atlikimo faktą ir dėl to patirtų išlaidų dydį. Tačiau ieškovė patikimais ir objektyviais įrodymais nepagrindė, kad šie darbai buvo privalomojo pobūdžio ar susiję su avarinės būklės šalinimu ir dėl to privalėjo būti atlikti nedelsiant, nesant šiuo klausimu priimto savininkų sprendimo (pritarimo) dėl šių darbų atlikimo. Nors apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės siųsto pranešimo (duomenys neskelbtini), esančio namo gyventojams (2024 m. lapkričio 29 d. ieškovės pareiškimas), tačiau šiame pranešime iš esmės pateikiama tik informacija apie atliktus darbus ir jų kainą, bet ne šių darbų atlikimo pagrindą ir priežastis. Taigi šis pranešimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.
28. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
29. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Ieškovė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
30. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovo patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Pažymėtina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.