- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-254-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32879-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Kristina Kakurinė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. D.
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-606/2020
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32879-2020-6
2020 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės ir nuteistosios J. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 20 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas ir 58 MGL, t. y. 2 184,28 Eur dydžio bauda, arešto bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 3.56 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 15.10 val. (1 para).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. D. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 983 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. D. nuteista už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,25 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė K. Prialgauskienė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, J. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 3 610 Eur – konfiskavimą.
2.1. Apeliantės tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė turi būti nustatoma be PVM, padarė vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai aiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) apibrėžta, kad konfiskuotas turtas – priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; vertė – tai turto naudingumo matas, nustatytas tam tikru laiku pagal atitinkamą vertinimo metodiką. Turto vertė paprastai yra išreiškiama pinigų suma eurais (72 punktas) ir turtas įvertinamas rinkos kaina. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal šio Nutarimo IV skyriaus nuostatas, nustatančias konfiskuoto turto realizavimo tvarką, parduodamo turto kaina nustatoma pagal turto perėmimo (įvertinimo) dokumente nurodytą siūlomą kainą, į kurią įskaitytas PVM (109¹, 140⁸, 140³² punktai). Taigi konkreti pinigų suma už konfiskuotiną turtą atitinka turto rinkos kainą. Turto kaina (kaip rinkodaros elementas) rodo pinigų sumą, kuri mokama už turtą sudarant sandorį.
2.2. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), skiriant automobilio vertės turto konfiskavimą, į vertę turi būti įskaičiuojamas ir PVM.
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. D. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį – paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą.
3.1. Apeliaciniame skunde teigia, kad dėl COVID-19 ir šalyje paskelbto karantino, ir tuo pagrindu atsiradusios ekonominės stagnacijos / krizės, daug žmonių buvo atleista iš darbo, įmonės susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl ir jai buvo labai sunku rasti darbą. Teismas visiškai nepagrįstai nedarbingumo aplinkybę vertino negatyviai. Nurodo, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymima, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Taip pat pažymima ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 yra išaiškinta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pastarojoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).
Šalies argumentai
3.2. Apeliantės nuomone, teismo paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui, neindividualizuota jos, kaip kaltininkės asmenybei bei realių dabartinių gyvenimiškų aplinkybių visumai, kadangi šiuo metu situacija pasikeitė kardinaliai – jai pavyko surasti darbą, o 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo jos mama, be to, ji yra ištekėjusi ir turi tvirtus socialinius ryšius. Nepaisant to, yra ir dar viena labai svarbi priežastis, kodėl ji neturi galimybės atlikti net ir trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, nes ji kasdien privalo aplankyti mamą, kuri yra invalidė, jai yra reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra maisto produktų pirkimo, gamybos, higienos ir socializacijos klausimais. Todėl atsižvelgdama į minėtus argumentus ir pasikeitusias aplinkybes, apeliantė daro išvadą, kad arešto bausmė yra neteisinga ir neproporcingai griežta ir be galo apsunkinanti gyvenimą jos mamai, o bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti jai už šį nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Dėl nuteistosios J. D. apeliacinio skundo
7. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. D. prašo skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą.
8. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajai J. D. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą.
10. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. D. nurodo, kad šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi, ji sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtą baudą, įsidarbino, nuolat turi padėti savo sergančiai mamai, todėl bausmės tikslai būtų pasiekti jai paskyrus ir kitą bausmės rūšį – baudą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokie nuteistosios nurodyti argumentai visiškai nesudaro pagrindo jai skirti švelnesnę bausmės rūšį.
11. Pažymėtina, kad nuteistoji J. D. anksčiau jau teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (BK 281 straipsnio 7 dalis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija)), jai buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, todėl ji turėjo visas galimybes įvertinti savo elgesį ir padaryti teigiamas išvadas, dirbti ir sumokėti baudą, be to, jau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio priėmimo metu jos mamai buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Tačiau teistumui neišnykus, nepraėjus nė dviem metams po to, kai buvo nuteista už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą, skundžiamu nuosprendžiu ji vėl nuteista už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas net 2,25 promilių neblaivumas, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai tokia teisė buvo atimta ne tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, bet jau 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimu už tai, kad taip pat vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. ji už analogišką veiką buvo nubausta ir administracine tvarka, kai už tokios veikos padarymą dar nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, J. D. tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau būdama teista už tyčinę nusikalstamą veiką, teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme toks asmuo laikomas recidyvistu. Šiuo atveju nei paskirtos baudos, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jokio teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui nepadarė, jos elgesys ir veiksmai aiškiai rodo, kad ji linkusi daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o aplinkybės, kad ji įsidarbino tik po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, mama už ją sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą, vertintinos tik kaip siekis išvengti griežtos bausmės.
12. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
13. Aptarti nuteistąją J. D. charakterizuojantys duomenys rodo, kad ji visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedarė, savo elgesio kritiškai nevertino, niekur nedirbo, įsidarbino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, ir ši aplinkybė nėra pagrindas pakeisti paskirtą bausmės rūšį – areštą – į baudą, nes būtina vertinti visų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju aptartų aplinkybių visuma sudaro visišką pagrindą konstatuoti, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė – bauda – jos nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, ji ir toliau nesilaikė įstatymų ir vėl nenusikalto.
14. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąją J. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajai J. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė arešto bausmę, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytas žymiai mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kartu pažymėtina, kad esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, apylinkės teismas nuteistajai paskirtą bausmę sumažino dar vienu trečdaliu.
Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės apeliacinio skundo
15. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė K. Prialgauskienė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, J. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 3 610 Eur – konfiskavimą, t. y. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM.
16. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio CITROEN C4 Picasso 1.6 HDi FAP Exclusive M5, kurio variklio darbinis tūris 1560 cm³, variklio galia 80 kW/108 AG, gamybos periodas 2006 – 2011 metai, pasirinkti metai 2009, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 983 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), su PVM – automobilio kaina – 3 610 Eur (b. l. 38). Ši suma yra nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia, nors nuteistosios gynėjas ir pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje yra nurodyta transporto priemonės pardavimo kaina – 2 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis, be to, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė ta, kuri buvo būtent nusikalstamos veikos padarymo dieną. Todėl teisėjų kolegijai nekelia abejonių VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vidutinė rinkos kaina.
17. Prokurorė prašo priteisti automobilio vertę, nurodydama automobilio kainą su 627 Eur PVM mokesčiu, t. y. 3 610 Eur.
18. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
19. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę išreiškia jos rinkos kaina, dėl to sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu. Tačiau bet kuriuo atveju, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, padarė išvadą, kad į šio automobilio vertę neturi būti įskaičiuotas PVM, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į kitų nagrinėjamoje byloje aktualių teisės aktų, reglamentuojančių konfiskuojamo turto vertės nustatymą, nuostatas, taikant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – institutą. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė turi būti nustatoma be PVM, padarė fakto vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai aiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kokia pinigų suma (automobilio kaina su PVM ar be PVM) atitinka konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis), būtina analizuoti teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisės aktuose nėra pateikiamos vieningos turto vertės definicijos. Aptariant turto vertę kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Pavyzdžiui, turto rinkos vertės išaiškinimas pateikiamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (2017 m. birželio 28 d. redakcija), reglamentuojančiame turto (verslo) vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus bei kitas šio įstatymo taikymo srities nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).
22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (2013 m. birželio 7 d. redakcija) (toliau – Metodika) nustatyti turto vertinimo tikslai, tvarka, metodai bei jų taikymas. Iš šios Metodikos nuostatų matyti, kad, atsižvelgiant į turto vertinimo tikslus ir metodus, yra nustatomos vertinamo turto tikroji bei rinkos vertės (ar kitos vertės), taikant individualų vertinimą, ir, taikant masinį vertinimą, mokestinė (vidutinė rinkos) vertė (Metodikos 12, 14, 16, 21, 26 punktai). O Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinių rekomendacijų 4 punktas nustato, kad tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną įprastomis rinkos sąlygomis sandorio šalys galėtų parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) (toliau – Nutarimas), be kita ko, apibrėžta, kad konfiskuotas turtas – priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; vertė – tai turto naudingumo matas, nustatytas tam tikru laiku pagal atitinkamą vertinimo metodiką. Turto vertė paprastai yra išreiškiama pinigų suma eurais (72 punktas) ir turtas įvertinamas rinkos kaina. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal šio Nutarimo IV skyriaus nuostatas, nustatančias konfiskuoto turto realizavimo tvarką, parduodamo turto kaina nustatoma pagal turto perėmimo (įvertinimo) dokumente nurodytą siūlomą kainą, į kurią įskaitytas PVM (109¹, 140⁸, 140³² punktai). Taigi, konkreti pinigų suma už konfiskuotiną turtą atitinka turto rinkos kainą. Turto kaina (kaip rinkodaros elementas) rodo pinigų sumą, kuri mokama už turtą sudarant sandorį.
24. Taigi, sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įgyvendinant baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM. Pažymėtina, kad pagal teisės aktų nustatytą tvarką (Nutarimo IV skyrius) konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią yra įskaičiuotas PVM, tačiau, realizavus konfiskuotą automobilį, gautas PVM buvusiam automobilio savininkui negrąžinamas. Turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal savo pobūdį yra labai panašūs veiksmai ir neturi jokių ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp minėtų asmenų (konfiskuotos transporto priemonės buvusio savininko ir kaltininko, iš kurio išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma) būtų objektyviai pateisinamas.
25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis) turi būti nustatoma be PVM, taip padarė įrodymų vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), netinkamai aiškino bei pritaikė BK bendrosios dalies normą – BK 72 straipsnio 5 dalį. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir iš nuteistosios J. D. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą su PVM, t. y. 3 610 Eur.
26. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 983 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. D. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 610 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios J. D. apeliacinį skundą atmesti.