Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Č., jo atstovui advokatui Vytautui Griežei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Č. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir institucija) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. Č. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis Juridinių asmenų registro duomenimis VšĮ Praeities technikos muziejus ((duomenys neskelbtini)) (toliau – VŠĮ) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VŠĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.16 p., 122(1) p., 123 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą visuotinis dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir VŠĮ steigimo dokumentus (įstatus), VŠĮ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl VŠĮ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Už tai, pareiškėjui buvo skirta 615 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Č. skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje L. Č. skundžiamu institucijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu yra pripažintas padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 615 Eur bauda. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, skunde keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti asmens teisinę padėtį.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos skyrimo tvarka. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, institucija priimdama skundžiamą nutarimą nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vis tik, teismui plačiau įvertinus pareiškėjo L. Č. asmenybę bei jo santykį su padarytu administraciniu nusižengimu, teismas sprendžia, kad egzistuoja net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Pareiškėjas L. Č. teismo posėdžio metu neabejotinai prisipažino dėl administracinio nusižengimo įvykdymo ir gailėjosi dėl jo įvykdymo, institucijai šios pozicijos išreikšti negalėjo, nes byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, kaip pats paaiškino, iš bylos duomenų sužinojo, kad protokolas jam buvo siųstas paštu, bet jo negavo, priešingu atveju savo poziciją jau būtų pateikęs ir institucijai. Taip pat, bylos duomenimis, ir prie skundo pateiktais priedais nustatyta, jog pareiškėjo darbingumo lygis yra tik 20 procentų. Teismas aptartas aplinkybes pripažįsta pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis ir į jas taip pat atsižvelgia sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

ANK 23 straipsnio 1 dalis numato, kad padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) viešieji darbai.

Išanalizavus bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinės nuobaudos kontekste. Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. Č. paaiškino, jog turi tik 20 procentų nustatytą dalyvumo lygį, kuris išskirtinai apriboja jo galimybes dirbti, jo mėnesinės pajamos yra 500 eurų, kurias sudaro neįgalumo išmoka, iš kurių 100 eurų moka dukros išlaikymui. Pareiškėjo negalia jam riboja socialines galimybes, norėdamas užsiimti kokia nors prasminga veikla jis įstiegė muziejų, tačiau pervertino savo galimybes, sveikatos būklė jam neleido užsiimti darbine veikla, dėl ko muziejus jokios veiklos nevykdė, viskas įvyko dėl jo nepatyrimo ir socialinės atskirties. Pareiškėjas nurodė, jog jo fizinės sveikatos būklė turi įtakos jo psichologinei būklei, dėl ko pasireiškia depresijos epizodai. Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertina kaip pagrįstus ir atitinkančius objektyvią tiesą bei sudarančius pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo posėdžio metu, paaiškėjo, jog pareiškėjas L. Č. iš tiesų turi judėjimo negalią, dalyvaujant socialiniame gyvenime jam neabejotinai reikalinga kitų asmenų pagalba, pareiškėjas yra mobilus tik neįgaliojo vėžimėlio pagalba ir tai padedamas kitų asmenų, dėl ko teismas sprendžia, jog pareiškėjo sveikatos būklė sudaro objektyvų pagrindą švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Taip pat nekyla abejonių ir dėl labai menkų pareiškėjo L. Č. įsidarbinimo galimybių, kurias aiškiai riboja nustatytas dalyvumo lygis ir pačio asmens gebėjimas atlikti fizinius veiksmus, dėl ko spręstina, jog institucijos paskirta administracinė nuobauda aiškiai būtų per didelė finansinė našta pareiškėjui, gaunančiam tik neįgalumo išmokas. Be to, įvertinama ir tai, kad VšĮ Praeities technikos muziejų pareiškėjas įkūrė siekdamas pozityvios visuomeninės veiklos, tačiau netinkamai įvertino savo galimybes, kurios yra sąlygotos jo ligos, dėl ko jokios veiklos jo įkurtas muziejus nevykdė ir nevykdo. Teismas, išklausęs pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu bei tiesiogiai matant pareiškėją, objektyviai įvertinęs jo fizines galimybes, sprendžia ir tai, kad administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė labiau sąlygotas gyvenimiško nepatyrimo, kadangi pareiškėjo socialinis gyvenimas ir bendros pažinimo galimybės, dėl jo sveikatos būklės yra išskirtinai ribotos, kaip pats pareiškėjas nurodė, jam reikalinga nuolatinė mamos pagalba, net ir paprasčiausioje buityje atliekant kasdienius kiekvienam įprastus veiksmus – atsisėdant, atliekant higieną, iš gulimos pozicijos persikeliant į neįgaliojo vėžimėlį. Vis tai nulėmė, jog pareiškėjas norėdamas užsiimti pozityviai socialia veikla, netinkamai įvertino savo galimybes, faktinės veiklos negalėjo vykdyti ir nevykdė ir neturėdamas reikiamų socialinių įgūdžių, vertino, kad daugiau jam nieko daryti nereikia. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra išskirtinai mažos, pakankamos tik būtiniausių išlaidų patenkinimui, o kaip aukščiau aptarta, tiek dalyvumo lygis, tiek ir bendra pareiškėjo fizinė būklė, leidžia spręsti, kad pareiškėjo galimybės įsidarbinti yra išskirtinai menkos, juo labiau, kad jam reikalinga pagalba judant, todėl darbine veikla, jis galėtų užsiimti tik tokia, kuri būtų sietina su darbu iš namų. Tuo tarpu pats pareiškėjas paaiškino, jog dėl lėšų stygiaus, jis neturi kompiuterio, naudojasi tik mobiliojo ryšio telefonu, kas neabejotinai papildomai apsunkina pareiškėjo įsidarbinimo galimybes. Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjui L. Č., skundžiamu nutarimu, paskirta administracinė nuobauda neįgyvendina teisingumo principo ir yra neproporcingai apsunkinanti pareiškėjo teisinę ir finansinę padėtį, padaryto administracinio nusižengimo kontekste.

Kaip aukščiau nutartyje aptarta teismas pripažino dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir aukščiau nutartyje aptartos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kitą ANK 23 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas keistina Valstybės įmonės Registrų centro specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalis dėl administracinės nuobaudos, nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda, keistina kita administracinės nuobaudos rūšimi, pareiškėjui paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip pat teismas pripažįsta pareiškėjo L. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

patenkinti L. Č. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi pakeisti nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 615 Eur baudą, kitos rūšies administracine nuobauda ir skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Pripažinti pareiškėjo L. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.