- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- A-2436-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00336-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Alytaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), ir 2019 m. kovo 20 d. patikslino (b. l. 34–37), prašydamas: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 49-4654 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 24 d. raštą Nr. 2S-402 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 7-20-185-81 „Dėl nuteistųjų R. G. ir A. M. neteisėtų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 9 d. apie 11 val. nuteistasis A. M. buvo pastebėtas išeinantis iš meno kūrybos būrelio patalpų ir rankoje nešantis mėlynos spalvos polietileninį maišą, kurį nunešęs iki elektros skydinės perdavė nuteistajam R. G. ir kad tuo nuteistasis R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 4 ir 8 punktus, o nuteistasis A. M. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atsižvelgiant į Išvadą, Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo manymu, Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nesutikdamas su Nutarimu, jį apskundė Departamentui, kuris nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir parašė tik formalų Raštą.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.38 straipsniu, 4.57 straipsnio l dalimi, 4.58 straipsnio 4 dalimi, surinkti ir perduoti daiktai laikytini bešeimininkiais. Pareiškėjas akcentavo, kad jis paprašė nuteistojo A. M. surinkti savo darbo vietoje bešeimininkius, niekam nepriklausančius, išmestus drabužius ir atnešti jam. Šis jam pririnko mėlyną maišą įvairiausių skudurų ir atidavė be jokio atlygio ar kitos naudos. Paėmęs daiktus pagalvojo, kad dalį išmestų ir paduotų jam drabužių galima atsirinkti naudoti, o dalį panaudoti plovimui. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo kitaip nei nurodo pareiškėjas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neketino apgaulės būdu pasikeisti drabužius pagal prašymą. Todėl negalima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 45-49) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. spalio 4 d. atlikus 18 būrio bendrąją neplaninę kratą ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimą, pareiškėjo viršsvoris (nuteistajam leidžiama su savimi turėti 30 kg daiktų į svorį neįtraukiant maisto produktų ir bylų medžiaga) paimtas ir padėtas į pataisos namų sandėlį, nuteistajam išduodant daiktų aprašo kopija. Alytaus PN direktorius pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašymu leido jam pasiimti rūbus iš sandėlio pagal sąrašą, neviršijant leistino svorio. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. dieną apie 11.00 val. atėjo į Apsaugos ir priežiūros skyriaus 106 kabinetą ir su savimi atsinešė mėlynos spalvos polietileninį maišą įvairiausių daiktų bei prašė daiktus pasikeisti pagal prašymą. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. dienos paaiškinime teigė, kad pagalvojo, jog dalį išmestų rūbų galima atsirinkti naudoti ir pasidėti į daiktų sandėlį, o 2018 m. lapkričio 12–13 d. paaiškinimuose teigė, kad neketino apgaulės būdu pasikeisti drabužius pagal prašymą, nes balandžio mėnesį yra pats pasidėjęs žieminius rūbus, kad galėtų pasiimti aprangą žiemos sezonui, nepridavęs jokių rūbų.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pagal 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. charakteristikas pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai. BVK 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjui anksčiau paskirtas nuobaudas bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai ir teisėtai.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 81–83) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, nuobauda – papeikimas, Nutarimu paskirta pagrįstai ir teisėtai. Konstatuota, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nebuvo pagrindo. Pareiškėjas, pareikalavęs (paprašęs) kito nuteistojo atnešti jam daiktus, pažeidė imperatyvinį BVK 110 straipsnyje numatytą draudimą reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo. Pažeidimui nustatyti pakanka užfiksuoti išreikštą reikalavimą (prašymą). Prašymo atlikti paslaugą ir paslaugos teikimo faktų 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018m. lapkričio 13 d. paaiškinimuose neneigė ir pats pareiškėjas.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 121–126) pareiškėjo skundą atmetė.
10.1 Nuteistais A. M. pareiškėjo prašymu meno kūrybos būrelio patalpose pririnko galbūt niekam nepriklausančių, t. y. išmestų, drabužių ir 2018 m. lapkričio 9 d. juos perdavė pareiškėjui. Pareiškėjas šias aplinkybes pripažįsta, jų neneigia ir neginčija.
10.2 Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui pareikštas papeikimas. Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 11.00 val., buvo pastebėtas nuteistasis A. M. išeinantis iš meno kūrybos būrelio patalpų ir rankoje nešantis mėlynos spalvos polietilenini maišą, kuri nunešęs iki elektros skydinės perdavė nuteistajam R. G., bei į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 4, 8 punktus. Nutarimas priimtas, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais.
10.3 Skundžiamu Raštu išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 14 d. skundas dėl Nutarimo ir nurodyta, kad pareiškėjo nusiskundimas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjui paskirtos nuobaudos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą, nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Pagal šio straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
12. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe, teismas vertino, kad, nuteistajam A. M. surinkus galbūt išmestus drabužius, jis juos pradėjo valdyti, nes galėjo pasilikti sau, išmesti, perduoti kitam asmeniui ir pan., t. y. daiktai tapo jo nuosavybe, kurią jis vėliau perleido pareiškėjui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad, vadovaujantis CK nuostatomis, šiuo atveju surinkti ir perduoti jam daiktai laikytini bešeimininkiais, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą draudimą.
13. Teismo vertinimu, duomenų, jog pareiškėjas ir nuteistasis A. M. būtų susiję kokiais nors subordinacijos ar pavaldumo santykiais, byloje nėra, todėl pareiškėjas neturėjo teisės prašyti, pavesti ar kitaip reikalauti nuteistojo A. M. atlikti bet kokią paslaugą, juo labiau, nuteistiesiems draudžiamus veiksmus, t. y. perleisti turtą (BVK 110 str. 2 d. 4 p.). Be to, nuteistasis A. M. nepaaiškino, kodėl savo noru, be jokio atlygio sutiko pareiškėjui atlikti draudžiamą paslaugą/veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme reikalavo iš kito nuteistojo atlikti draudžiamą suteikti paslaugą. Konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punkte nustatytas taisykles, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
14. Įvertinęs Alytaus PN 2019 m. balandžio 3 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus duomenimis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo baustas 11 kartų, Alytaus PN 2018 m. lapkričio 21 d. charakteristiką Nr. 264-643, kurioje pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, t. y. švelniausia BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – papeikimas, pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.
15. Pareiškėjo skundą atmetęs, teismas iš atsakovo nepriteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.
III.
16. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde (b. l. 129–132) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą; priimti naują nutartį ar sprendimą šioje administracinėje byloje; panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 49-4654 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pripažinti, kad pareiškėjui nuobauda – papeikimas, buvo paskirta neteisėtai.
17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas neteisėtas sprendimas, sprendimą priėmė, remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis. Teismas, neteisingai vertindamas aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad paimdamas iš A. M. jo surinktus bešeimininkius daiktus, nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų. A. M., surinkdamas drabužius, atliko tik tarpininko vaidmenį, kad pareiškėjas taptų drabužių savininku. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas atkakliai ar primygtinai verstų A. M. surinkti drabužius. Tiek jo, tiek nuteistojo A. M. paaiškinimuose, tiek tyrimo išvadoje nėra net užsiminta apie tai, kad pareiškėjas būtų reikalavęs atlikti paslaugą. Pareiškėjo įsitikinimu, jokie teisės aktai ar įstatymai nedraudžia nuteistajam kito nuteistojo paprašyti atlikti paslaugą. Todėl teismas, spręsdamas, kad pareiškėjas yra teisingai nubaustas, pažeidęs BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nustatytas taisykles, yra neteisus.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 137–140) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kuri teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 143–144) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei mano, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Ginčas byloje kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 49-4654 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. 2S-402 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pripažinta, kad minėtu Nutarimu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Alytaus PN Nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas neteisėtas sprendimas, sprendimą priėmė, remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis, pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas.
24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
25. Bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai; pagal to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą – reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
26. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmuo padarė pažeidimą.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-589/ 2010 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1068/2010 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda – papeikimas, paskirta už tai, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 11:00 val. buvo pastebėtas nuteistasis A. M. išeinantis iš meno kūrybos būrelio patalpų ir rankoje nešantis mėlynos spalvos polietileninį maišą, kurį nunešęs iki elektros skydinės perdavė nuteistajam R. G.. Polietileninis maišas su daiktais paimtas ir perduotas į APS. Tuo nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 4 ir 8 punktus (Alytaus PN 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 49-4654 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, b. l. 12).
29. Pareiškėjas neginčija šioje byloje nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu. Pareiškėjo manymu, jokie teisės aktai ar įstatymai nedraudžia nuteistajam kito nuteistojo paprašyti atlikti paslaugą, todėl pareiškėjas, paimdamas iš A. M. pareiškėjo prašymu surinktus bešeimininkius daiktus, jokio pažeidimo nepadarė.
30. Byloje esančiame Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. 7.39-2/7527 (b. l. 55) nurodyta, kad šių metų lapkričio 9 d. apie 11:00 val. buvo pastebėtas nuteistasis A. M. išeinantis iš meno kūrybos būrelio patalpų ir rankoje nešantis mėlynos spalvos polietileninį maišą, kurį, nunešęs iki elektros skydinės, perdavė nuteistajam R. G.. Nuteistasis A. M. 2018 m. lapkričio 9 d. paaiškinime (b. l. 56) nurodė, kad šių metų lapkričio 9 d. R. G. jo paprašė pririnkti senų nenaudojamų drabužių, jis jam pririnko mėlyną maišą įvairiausių skudurų ir atidavė. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. paaiškinime (b. l. 57) nurodė, kad paprašė nuteistojo paduoti išmestus daiktus, iš išmestų drabužių norėjo atsirinkti reikiamus ir pasidėti į daiktų sandėlį. 2018 m. lapkričio 12–13 d. paaiškinimuose (b. l. 58–67) pareiškėjas akcentavo, kad nuteistojo prašė paslaugos – surinkti ir atnešti pareiškėjui išmestus ir niekam nepriklausančius daiktus, šią paslaugą prašė atlikti be jokio mokesčio ar kito atlygio.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui paprašius paslaugos, jam buvo perduotas kito nuteistojo įgytas turtas, o tai reiškia, kad jis pažeidė draudimą bet kokiu būdu įgyti kitų nuteistųjų turtą (BVK 110 str. 2 d. 4 p.), draudimą reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo (BVK 110 str. 2 d. 8 p.) ir nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą.
32. Šiuo atveju aplinkybės, ar A. M. pririnko išmestus ir niekam nereikalingus drabužius, BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo prasme neturi reikšmės, nes tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas drabužius įgijo iš kito nuteistojo. Taip pat nereikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas paslaugą prašė atlikti be jokio mokesčio ar kito atlygio, nes BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nenurodyti turto įgijimo ar perleidimo būdai, o tai reiškia, kad šios nuostatos taikymo prasme turtas kito asmens naudai gali būti įgytas ar perleistas atlygintinai ar neatlygintinai. Byloje nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas kito nuteistojo (A. M.) reikalavo atlikti minėtą paslaugą, tiek pareiškėjo, tiek nuteistojo A. M. paaiškinimuose vartojami žodžiai „paprašė“, „paprašiau“. Tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis A. M. teikdamas paaiškinimą nedetalizavo, kodėl savo noru, be jokio atlygio sutiko pareiškėjui atlikti draudžiamą paslaugą/veiksmus, taip pat tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. už įvairius pažeidimus baustas 11 kartų (b. l. 50–51), bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai (b. l. 74), į pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo veiksmai nagrinėjamu atveju atitiko BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas.
33. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
34. Dėl pareiškėjo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
35. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.