Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. G. (vaizdo konferencijos būdu) ir jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

2019 m. birželio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo skirti nuobaudą ir rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog paprašė nuteistojo A. M. surinkti savo darbo vietoje bešeimininkius, niekam nepriklausančius, išmestus drabužius ir atnešti jam. Teigia, kad jis jam pririnko mėlyną maišą įvairiausių skudurų ir atidavė be jokio atlygio ar kitos naudos. Nurodo, jog paėmęs daiktus pagalvojo, kad dalį išmestų ir paduotų jam drabužių galima atsirinkti naudojimui, o dalį panaudoti skudurams plovimui. Pažymi, jog tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo kitaip nei nurodo pareiškėjas. Teigia, kad neketino apgaulės būdu pasikeisti drabužius pagal prašymą.

Nurodo, kad pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Tačiau, teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.38 straipsniu, 4.57 straipsnio l dalimi, 4.58 straipsnio 4 dalimi surinkti ir perduoti daiktai laikytini bešeimininkiais, o pagal BVK komentarą paslaugą galima laikyti draudžiama, jeigu ji yra asmeninio pobūdžio ir nuteistasis už jos teikimą iš kitų asmenų gauna materialinės arba kitokios naudos. Atsižvelgiant į tai, mano, jog negalima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame, nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama: bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Nurodo, jog nei vieno nuteistojo nereikalavo atlikti bet kokios paslaugos ar teikti ją, todėl negalima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas, kuriame nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

Paaiškina papildomas aplinkybes, jog 2018 m. spalio 4 d. atlikus 18 būrio bendrąją neplaninę kratą ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimą pareiškėjo viršsvoris (nuteistajam leidžiama su savimi turėti 30 kg daiktų į svorį neįtraukiant maisto produktų ir bylų medžiaga) paimtas ir padėtas į pataisos namų sandėlį, nuteistajam išduodant daiktų aprašo kopija. Nurodo, jog Alytaus PN direktorius pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašymu leido jam pasiimti rūbus iš sandėlio pagal sąrašą, neviršijant leistino svorio. Teigia, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. dieną apie 11.00 val. atėjo į APS 106 kabinetą ir su savimi atsinešė mėlynos spalvos polietileninį maišą įvairiausių daiktų bei prašė daiktus pasikeisti pagal prašymą. Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. dienos paaiškinime teigė, jog pagalvojo, kad dalį išmestų rūbų galima atsirinkti naudojimui ir pasidėti į daiktų sandėlį, o 2018 m. lapkričio 12-13 d. paaiškinimuose teigė, kad neketino apgaulės būdu pasikeisti drabužius pagal prašymą, nes balandžio mėnesį yra pats pasidėjęs žieminius rūbus ir laikui atėjus, galėtų pasiimti aprangą atitinkančią žiemos sezonui, nepridavęs jokių rūbų.

Pažymi, kad pagal 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. charakteristikas pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai. Teigia, jog Skundžiamu raštu netenkintas pareiškėjo skundas, nes Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra teisėta. Paaiškina, jog BVK 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį. Mano, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjui anksčiau paskirtas nuobaudas bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais nuobauda – papeikimas paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 49-4654 (b. l. 12) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. 2S-402 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 13-14, 84-85) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu nutarimu nuteistajam – pareiškėjui R. G. pareikštas papeikimas. Skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 11.00 val., buvo pastebėtas nuteistasis A. M. išeinantis iš meno kūrybos būrelio patalpų ir rankoje nešantis mėlynos spalvos polietilenini maišą, kuri nunešęs iki elektros skydinės perdavė nuteistajam R. G., bei į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą. Skundžiamu nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 4, 8 punktus. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais. Skundžiamu raštu išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 14 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo ir nurodyta, kad pareiškėjo nusiskundimas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjui paskirtos nuobaudos.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 11 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuteistųjų teisės, o 12 straipsnyje – bendrosios nuteistųjų pareigos. Remiantis BVK 12 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pareigos.

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015). BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Aptariamo BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

BVK taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (BVK 142 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, formuodamas praktiką analogiško pobūdžio bylose, bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas BVK 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013).

Bylos duomenimis, t. y. Skundžiamu nutarimu (b. l. 12), Skundžiamu raštu (b. l. 13-14, 84-85), Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 7-20-185-81 „Dėl nuteistųjų R. G. ir A. M. neteisėtų veiksmų“ (b. l. 10-11, 52-53, 86-87), Alytaus PN APS 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimais Nr. 7.39-2/7527 ir Nr. 7.39-2/7526 (b. l. 6, 54, 55), pareiškėjo 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimais (b. l. 7-9, 57-67, 92-98), nuteistojo A. M. 2018 m. lapkričio 9 d. paaiškinimu (b. l. 56), pareiškėjo 2018 m. gruodžio 14 d. skundu (b. l. 88-91), nustatyta, kad nuteistais A. M. pareiškėjo prašymu meno kūrybos būrelio patalpose pririnko galimai niekam nepriklausančių, t. y. išmestų, drabužių ir 2018 m. lapkričio 9 d. juos perdavė pareiškėjui. Pareiškėjas šias aplinkybes pripažįsta, jų neneigia ir neginčija.

Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Pagal šio straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

Kaip ir pats pareiškėjas savo patikslintame skunde teismui nurodo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Nuteistajam A. M. surinkus galimai išmestus drabužius jis juos pradėjo valdyti, kadangi jis galėjo juos pasilikti sau, išmesti, perduoti kitam asmeniui ir pan. Taigi, net jei minėti drabužiai buvo galimai išmesti ir CK nuostatų prasme juos vertinant kaip bešeimininkius, tai nuteistajam A. M. juos surinkus ir pradėjus valdyti, jie pagal CK nuostatų vertinimą tapo jo nuosavybe, kurią jis jau vėliau perleido pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog vadovaujantis CK nuostatomis šiuo atveju surinkti ir perduoti jam daiktai laikytini bešeimininkiais, todėl negalima pripažinti, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą draudimą bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Sąvoka „reikalauti“ reiškia – atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti (Lietuvių kalbos žodynas, http://www.lkz.lt). Duomenų, kad pareiškėjas ir nuteistasis A. M. būtų susiję kokiais nors subordinacijos ar pavaldumo santykiais byloje nėra, todėl pareiškėjas neturėjo teisės prašyti, pavesti ar kitaip reikalauti nuteistojo A. M. atlikti bet kokią paslaugą, juo labiau, nuteistiesiems draudžiamus veiksmus, t. y. perleisti turtą (BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis, nuteistasis A. M. nepaaiškino, kodėl savo noru, be jokio atlygio sutiko pareiškėjui atlikti draudžiamą paslaugą/veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme reikalavo iš kito nuteistojo atlikti draudžiamą suteikti paslaugą. Pareiškėjo argumentas, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punkte nustatytas taisykles, konstatuotina, kad pareiškėjas taip pat pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Tiek pareiškėjo tiek atsakovo minimos aplinkybės dėl to, jog pareiškėjas paėmęs išmestus rūbus galimai norėjo juos atiduoti į sandėlį ir pagal jų svorį paimti iš sandėlio jam priklausančius rūbus teismo plačiau neanalizuojamos, kadangi Skundžiamas nutarimas šiomis aplinkybėmis nėra motyvuojamas.

Alytaus PN 2019 m. balandžio 3 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 50-51) duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo baustas 11 kartų. Pagal Alytaus PN 2018 m. lapkričio 21 d. charakteristiką Nr. 264-643 (b. l. 74) pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į pareiškėjo rašytinius pasiaiškinimus dėl pažeidimo, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, t. y. švelniausia BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – papeikimas pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Teismas nenustatė pagrindų Skundžiamą nutarimą bei Skundžiamą raštą, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, laikyti nepagrįstais ir juos panaikinti, todėl pareiškėjo skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atstovavimo išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė 2019 m. birželio 10 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3540, kurioje nurodyta, kad iš viso valstybės naudai priteistina 317,98 € bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjui teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 42 straipsnio 1 dalyje, numatanti, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas ir buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo skirti nuobaudą ir rašto panaikinimo.

Nepriteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.