- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2A-590-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03453-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Loreta Miltenytė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Ritos Dambrauskaitės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-511-812/2025 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Š. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas A. Ž. yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 400,00 Eur; paskirti ieškovę sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą 14 400,00 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š.. Vaiko gimimo liudijime nėra įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. Ieškovė 2014-2015 m. bendravo su atsakovu ir su juo turėjo lytinių santykių. Ieškovė pradėjo lauktis kūdikio, šalių santykiai nutrūko. Atsakovas vaiku nesidomėjo, su juo nepalaikė jokių ryšių, vengė pripažinti tėvystę, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo.
3. Teigė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 800,00 Eur suma, todėl atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 400,00 Eur suma. Nurodė, jog vaikas yra 8 metų amžiaus, jam reikalinga tinkama ir visavertė mityba, vitaminai, higienos prekės, mokymosi priemonės, rūbai, pinigai laisvalaikiui, atostogoms. Patvirtino, kad sūnus gyvena su ieškove, kuriai tenka pareiga suteikti vaikui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas sūnaus augimui ir vystymuisi, tenka kasdienė priežiūra rūpinimasis.
4. Nurodė, kad atsakovas nei karto nemokėjo nepilnamečiams vaikui išlaikymo, todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. Ž. su ieškinio reikalavimais nesutiko. DNR ekspertizės metu nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti vaiko tėvystę.
6. Nurodė, kad jam yra nustatytas neterminuotai antro lygio neįgalumas ir jo pajamas per mėnesį sudaro tik 235,23 Eur. Paaiškino, jog sumokėjus įvairius mokesčius, jam lieka per mėnesį tik 103,93 Eur suma. Nurodė, kad dėl onkologinės ligos jis neturi sveikatos dirbti.
7. Prašė, priimant bet kokį sprendimą, atsižvelgti į teisingumo, sąžiningumo principus. Pažymėjo, kad iš išmokų pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą negalima išieškoti.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl tėvystės nustatymo atitinka vaiko teises ir interesus žinoti savo kilmę, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas A. Ž. yra vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas D. Š. yra A. Ž. sūnus; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui D. Š. po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. kovo 22d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 9 107,57 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo 558,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 293,0 Eur žyminį mokestį, 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
10. Nurodė, kad atsakovo tėvystę vaikui patvirtino ekspertizės išvados, šalių paaiškinimai apie buvusius artimus jų santykius, todėl nustatė, kad atsakovas yra D. Š. biologinis tėvas, o D. Š. yra A. Ž. sūnus.
11. Teismas atsižvelgęs į ieškovės nurodytus paaiškinimus sprendė, kad D. Š. išlaikyti tenkinant būtinuosius vaiko poreikius per mėnesį reikia ne mažiau 777,00 Eur, ieškovės gaunamų pajamų nepakanka vaiko poreikių patenkinimui. Nurodė, kad ieškovė vaiko poreikių patenkinimui taip pat naudoja vaiko išmoką, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur.
12. Nustatė, kad abiejų šalių materialinė padėtis yra panaši. Ieškovė ir atsakovas turi po vieną išlaikytinį vaiką, neturi savo vardu turto, gauna vienišo asmens išmokas, neįgalumo pensijas, nuomoja būstą, tačiau ieškovė, būdama neįgali, dirba, o atsakovas - nedirba. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad jis – nedarbingas, negali dirbti jokio darbo dėl turimo susirgimo. Atsakovo pateiktais duomenimis – jo dalyvumo lygis yra 40 procentų, todėl jis gali ir turi ieškotis darbo, atitinkančio jo dalyvumo lygį. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo linkęs dirbti ir iki susirgimo, iš jo paaiškinimų – atlikęs laisvės atėmimo bausmę jis nedirbo, darbo stažo sukaupęs neturi, nemokėjo ir nemoka susikaupusio išlaikymo kitiems savo vaikams. Ieškovė taip pat turi neįgalumą, gauna išmokas, tačiau augindama nepilnametį vaiką, deda visas pastangas dirbti ir gauti papildomas pajamas. Byloje nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą iš esmės nukrypti nuo nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui D. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur. Pažymėjo, kad šalių nepilnametis vaikas auga, ieškovė suteikia jam gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, su juo nebendrauja, neleidžia laisvalaikio.
13. Teismas, priteisdamas vaiko išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgė į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvusios minimalios algos dydį, išskaičius mokesčius, kaip orientacinį teiktino išlaikymo dydį, nes nebuvo pateikti įrodymai apie buvusius detalius vaiko poreikius, ir į vaiko išmokos dydį, buvusį nurodytu laikotarpiu. Sprendė, kad vaiko poreikiai 2021 m. kovo 22 d. – 2024 m. kovo 21 d. laikotarpiu 9 107,57 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti.
15. Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių vaiko išlaikymui pagrįstų kvitų. Teismo posėdžio metu ieškovė, aiškindama apie išlaidas skiriamas vaikui, net du kartus keitė išlaidų sumą, todėl kėlė abejones dėl išlaidų apskritai.
16. Tvirtino, jog teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kad jis serga onkologine liga, turi stomą.
17. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jo pajamos kas mėnesį sudaro tik 359,73 Eur, todėl atėmus priteistą išlaikymą, jam lieka tik 32,73 Eur, kurių neužtenka net komunaliniams mokesčiams sumokėti. Pažymėjo, jog iš pašalpos negalima vykdyti išieškojimo.
18. Tvirtino, kad skunde nurodytų aplinkybių skundžiamas sprendimas šališkas, nebuvo vadovautasi bendraisiais teisės principais.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą.
20. Nurodė, kad teismo priteistas išlaikymo dydis, kuris atitinka teisminėje praktikoje įprastai nustatomą išlaikymo dydį, orientuotą į MMA dydį, niekaip negali būti vertinamas kaip per didelis. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog bandė įsidarbinti papildomai, yra užimtumo tarnyboje, iš kurios net nepateikė jokios informacijos apie darbo paieškas, bei jų rezultatus. Teigė, kad atsakovas naudojasi savo padėtimi, siekiant, jog sūnaus poreikiai nukentėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir prašo jį visą panaikinti.
23. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš apelianto priteisimo. Kadangi atlikus DNR ekspertizę, apeliantas pripažino, jog D. Š. yra jo biologinis vaikas, sutiko su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvystės nustatymo. Šiuo atveju teisėjų kolegija pasisakys dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo dydžių pagrįstumo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė augina sūnų D. Š., (duomenys neskelbtini), o apeliantas yra jo tėvas. Šalių sūnui yra 9 metai, jis lanko Kauno „Vyturio“ gimnaziją.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
27. Ieškovė vaiko poreikius, sudarančius 800,00 Eur/mėn. įrodinėjo savo sudaryta vaiko poreikių lentele. Pažymėtina, kad tokie vaiko poreikiai tik neženkliai viršija orientacinį vaiko išlaikymo dydį 777,00 Eur (2025 m. MMA atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko poreikių nustatymo lentelę bei ieškovės paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad vaiko išlaikyti tenkinant būtinuosius vaiko poreikius per mėnesį reikia ne mažiau 777,00 Eur.
28. Valstybė kiekvieną mėnesį vaikams iki 18 metų nuo 2025 m. sausio 1 d. moka 122,50 Eur išmoką. Tai reiškia, kad vaiko tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti maždaug po 654,00 Eur per mėnesį arba kiekvienas iš tėvų po 327,00 Eur per mėnesį.
29. Apeliantas neginčija vaiko poreikių dydžio, tačiau iš esmės įrodinėja, kad iš jo priteistas išlaikymo sūnui dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kad jis serga onkologine liga, negali dirbti, o jo pajamos per mėnesį sudaro 359,73 Eur (neįgalumo pensija, iš kurios negalimas išieškojimas). Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais turi pagrindą tik iš dalies sutikti.
30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nuosavybės teise registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, 2023 m. rugsėjo 27 d. Nuomos sutarties pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės nuomoja vieno kambario butą, nedirba, gauna neįgalumo pensiją 197,00 Eur ir vienišo asmens išmoką 38,22 Eur (2024 m. duomenys), 2023 m. apeliantas viso gavo 2 355,00 Eur pajamų (Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenys už 2023 m.). Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenimis už 2024 m., apelianto pajamos sudarė 990,00 Eur. Apeliantas yra onkologinis ligonis, jam nustatytas neįgalumas neterminuotai (POLA asmens su negalia pažymėjimas), jo dalyvumo lygis – 40 procentų. Apelianto atžvilgiu vykdomas periodinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/03069. Iš apelianto pateikto banko sąskaitos išrašo duomenų nustatyta, kad rezervuota iš atsakovo išieškoma suma – 6 828,09 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo pajamos šiai dienai yra 359,73 Eur.
31. Bylos duomenimis patvirtinta, kad apeliantas pagal savo sveikatos būklę yra iš dalies darbingas, gauna neįgalumo pensiją. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokių mokamų išmokų tikslas – užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas, neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju būtent valstybės mokamomis išmokomis lengvinama apelianto finansinė našta dėl jo neįgalumo ir užtikrinamos neįgalaus iš dalies darbingo asmens (apelianto) minimalios pajamos. Tokio pobūdžio pajamos gali būti vertinamos tik kaip asmens galimybė užtikrinti jo paties būtinųjų specifinių poreikių tenkinimą, tačiau šios pajamos negali turėti įtakos mokėtino išlaikymo dydžiui, kadangi iš tokių tikslinių išmokų išieškojimas yra negalimas.
32. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas skolininkui priklausančias sumas, iš kurių negalima išieškoti, įtvirtina baigtinį sąrašą tokių skolininkui priklausančių sumų (CPK 739 straipsnis), kurios, nors ir laikytinos skolininko pajamomis, bet dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Viena iš tokių sumų rūšių yra išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 739 straipsnio 6 punktas).
33. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, dirba UAV „Vairidas“ valytoja 0,5 etato, mėnesio pajamos kintamos, sudaro apie 360,00 Eur, išskaičius mokesčius, iš VSDFV ieškovė gauna 239,20 Eur neįgalumo išmoką, iš savivaldybės - 122,50 Eur vaiko išmoką.
34. Išanalizavusi byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Tiek ieškovės, tiek apelianto gaunamos pajamos, t. y. šalpos neįgalumo pensija yra mokama užtikrinti jų pačių būtinųjų poreikių tenkinimą. Ieškovė papildomai dar dirba 0,5 etato, neturi kreditinių įsiskolinimų, todėl jos turtinė padėtis šiek tiek geresnė.
35. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
36. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis. Vadovaudamasi aptarta įstatymine nuostata, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas, sergantis onkologine liga, negali dirbti ir gauti papildomų pajamų.
37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto turtinę padėtį ir vadovaudamasi Konstitucijoje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantas apskritai prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir priteisti iš apelianto po 180,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
38. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tiek ieškovė, tiek apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo.
39. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, įvertina tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2024 m. kovo 21 d.) vaikas D. Š. buvo mažesnio amžiaus, būtinųjų prekių ir paslaugų kainos buvo žemesnės, ženkliai mažesnis buvo ir MMA (2021 m. – 468,00 Eur; 2022 m. – 533,00 Eur; 2023 m. – 633,00 Eur). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas iki 2024 m. lapkričio 7 d. DNR Tėvystės ataskaitos surašymo turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis yra D. Š. tėvas, bei turėjo žinoti, jog jis turi prievolę išlaikyti vaiką. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį, jam apskaičiuoti taikant priteistino išlaikymo dydį 180,00 Eur/mėn. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 8 640,00 Eur (36 mėn. x 180,00 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, tai yra, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nuostatas, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimą, sumažinant iš apelianto priteistiną išlaikymą vaikui nuo 327,00 Eur iki 180,00 Eur, o išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinant nuo 9107,57 Eur iki 6 480,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Apeliacinės instancijos teismui, neperduodant bylos iš naujo nagrinėti, pakeitus teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 109,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 72,60 Eur patirtos procesinių dokumentų įteikimo atsakovui per antstolį išlaidos, 390,00 Eur ieškovės sumokėtos DNR ekspertizės atlikimo išlaidos. Žyminio mokesčio dydis už faktiškai tenkinamą reikalavimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sudaro 194,00 Eur (180,00 Eur × 12 mėn.; 2 160,00 Eur + 6 480,00 Eur × 3 proc. × 75 proc.).
43. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas keičiamas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, iš apelianto ieškovei priteistinos ieškovės patirtos procesinių dokumentų įteikimo apeliantui per antstolį išlaidos mažintinos iki 50,00 Eur, likusios ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistinos išlaidos nemažintinos, priteistina viso 549,00 Eur; valstybei iš apelianto priteistinas 194,00 Eur žyminis mokestis bei 15,86 Eur procesinių dokumentų išlaidos, kurias patyrė pirmosios instancijos teismas.
44. Apeliacinėje instancijoje apeliantas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti ir:
priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. kovo 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti nepilnamečiui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 480,00 Eur (šeši tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 549,00 Eur (penki šimtai keturiasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 194,00 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi eurai 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šias sumas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor bank AS, Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Artea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Urbo banke
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.