Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-511-812/2025 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovas iš dalies atleistas nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. Atsakovas kartus su atskiruoju skundu pateikė savo mokesčių sąskaitas (komunalinių, administravimo, mobiliojo ryšio, televizijos paslaugų ir kt.) ir jų apmokėjimo kvitus įrodinėdamas patiriamų per mėnesį savo išlaidų dydį.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės atleisti atsakovą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, atsakovo teikiami papildomi įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

11. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą klausimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 539,00 Eur, tačiau įvertinus sunkią jo finansinę padėtį yra pagrindas atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl nustatė jam septynių dienų terminą sumokėti 20,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas, nesutikdamas su ginčijama nutartimi, teigia, jog nustatyto 20,00 Eur žyminio mokesčio sumokėti negali, nes jo pajamas per mėnesį sudaro tik 359,73 Eur, išlaidos – 204,89 Eur (komunaliniai mokesčiai, transportas, telefono ir televizijos paslaugos, banko paslaugos ir vaistai) ir pragyvenimui lieka tik 154,84 Eur (maistui ir rūbams).

13. Remiantis CPK 80 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).

15. Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas, nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis laikytina sudėtinga, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl apelianto atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą iš dalies patenkino, nustatydamas jam pareigą sumokėti tik simbolinio dydžio – 20,00 Eur žyminį mokestį, t. y. atleido nuo didelės mokėtino mokesčio dalies.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atskirajame skunde pateikiami iš esmės analogiški argumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau įvertino. Kaip matyti, atsakovas nėra sumokėjęs jokios dalies žyminio mokesčio, nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, o, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato galimybės asmens nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti visiškai. Atleidimas nuo viso žyminio mokesčio neatitiktų žyminio mokesčio mokėjimu siekiamų viešųjų tikslų, kurių siekia įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių / apeliacinių skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).

18. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas apeliantą atleisti nuo 519,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę nei 20,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumą pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.

19. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas septynių dienų terminas žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. Ž. naują terminą – iki 2025 m. gegužės 15 d. sumokėti 20,00 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.