Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Raimondui Rizgeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau – pareiškėja) atstovo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje R. B. skundžiamu Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn ANK 95 straipsnio 2 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies pagrindais patraukta už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti šios įmonės naudai D. M. ir A. Z., neinformavus VSDFV ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, tai yra leido jiems dirbti nelegaliai, bei atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, nevykdė Institucijos nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji nesutinka padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus nurodydama, jog su D. M. ir A. Z. sudarė darbų atlikimo sutartis, kuriomis jie įsipareigojo atlikti tam tikras iš anksto apibrėžtas užduotis. Sudarant sutartis, D. M. ir A. Z. patikino, jog turi individualios veiklos pažymas. Netikėti D. M. ir A. Z. ji neturėjo pagrindo, kadangi statybų sektoriuje yra nusistovėjusi praktika, jog subrangos darbus atlieka asmenys, turintys individualios veiklos pažymas. Pažymi, kad D. M. ir A. Z. dirbo laisvai, tarp šalių nebuvo pavaldumo, nebuvo sutarta dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, be to, toks darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio. Visa tai rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. D. M. ir A. Z. apkalbėjo R. B. dėl tarp jų kilusio konflikto, kadangi R. B. išsiskyrė su gyvenimo draugu, kuris pažįstamas su A. Z. ir D. M., todėl jie siekia jai pakenkti. Be kita ko, Institucijos nurodytu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. B. sirgo, todėl neturėjo galimybės pateikti jos prašomų dokumentų. Be to, pateikti prašomus dokumentus buvo R. B. teisė, o ne pareiga, todėl negali užtraukti administracinės atsakomybės.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šio straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba 2) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. į Instituciją kreipėsi D. M. nurodydamas, kad 2023 m. spalio 30 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. B. susitarė dėl darbų atlikimo – trinkelių klojimo ir cokolio apšiltinimo bei darbo užmokesčio – 100 Eur už dieną. Darbus atliko nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., darželyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Direktorė pateikė pasirašyti darbo sutartį, kurioje taip pat buvo nurodytas atlyginimas – 100 Eur už dieną, o pareigos nurodytos kaip trinkelių klojėjas. Jis nežino, ar buvo įdarbintas. Apie tai, kad jis dirbo, žino D. K., A. bei darželio direktoriaus pavaduotojas K.. 2024 m. vasario 8 d. į Instituciją kreipėsi A. Z. nurodydamas, kad 2023 m. spalio 30 d. kartu su D. M. (duomenys neskelbtini) esančio darželio teritorijoje tarėsi dėl pagalbinių darbų su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Tą pačią dieną prie direktorės automobilio „Volkswagen“ pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodytos jo pareigos – pagalbinis darbuotojas bei atlyginimas – 70 Eur per dieną. Darželio teritorijoje iki 2023 m. gruodžio 1 d. dirbo pagalbinius darbus prie trinkelių klojimo, vežiojo žvyrą, skaldą, o trinkeles klojo D., su kuriuo kartu ir pasirašinėjo sutartis.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio D. M. 2024 m. vasario 8 d. paaiškinimo (administracinės bylos b. l. 24) matyti, kad jis nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. dirbo lopšelio-darželio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis ir A. tarėsi dėl darbo su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. B., su ja 2023 m. spalio 30 d. pasirašė dokumentą, panašų į darbo sutartį, kuriame buvo nurodytos jų pareigos ir darbo užmokestis. Jam pasirašyto dokumento egzemplioriaus nedavė. Iš A. Z. 2024 m. vasario 8 d. prašymo (administracinės bylos b. l. 26) matyti, kad jis 2023 m. spalio 30 d. tarėsi dėl trinkelių klojimo darbo su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. B., su ja pasirašė dokumentą, kuriame buvo nurodytos jo pareigos ir darbo užmokestis. Dokumento kopija jam įteikta nebuvo. Iš A. Z. 2024 m. vasario 8 d. paaiškinimo (administracinės bylos b. l. 28) matyti, kad jis nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. dirbo lopšelio-darželio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Iš SODRA informacinės sistemos duomenų matyti, jog D. M. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. oficialiai darbinės veiklos nevykdė, t. y. nebuvo įdarbintas nei pagal darbo sutartį nei pagal individualios veiklos pažymėjimą. Iš SODRA informacinės sistemos duomenų matyti, jog A. Z. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. vertėsi individualia veikla, o nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. sausio 16 d. duomenų apie jo vykdomą darbinę veiklą nėra.

Iš D. K. 2024 m. vasario 8 d. paaiškinimo (administracinės bylos b. l. 34) matyti, kad jis vykdydamas individualią veiklą nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. dirbo lopšelio-darželio teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis matė, kad minėtu laikotarpiu taip pat dirbo ir D. su A., kiek žino, jie dėl darbų tarėsi su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. B., tačiau nežino, ar su jais buvo sudarytos darbo sutartys.

Pareiškėja kartu su skundu pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. bei 2023 m. lapkričio 30 d. Darbų atlikimo sutartis (administracinės bylos b. l. 6, 7) iš kurių matyti, jog sutartys pasirašytos mėnesiu vėliau nei buvo pradėti atliekami darbai, kadangi kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų darbai atliekami buvo nuo 2023 m. spalio 30 d. Be kita ko, 2023 m. lapkričio 27 d. sutartį pasirašęs asmuo yra nurodomas D. K., o ne D. M..

Administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma patvirtina R. B. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog D. M. ir A. Z. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kurios vadovė yra R. B.. R. B. pasirinkta gynybinė versija, jog ji manė, jog darbuotojai dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimus, teismo vertinimu, vertintina kritiškai, be kita ko, neeliminuoja jos kaltės padarius administracinį nusižengimą. Darbdavio atsakomybė apima ne tik pagrįstą įsitikinimą dėl darbuotojų statuso, bet ir aktyvius veiksmus, užtikrinančius teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tai ypač aktualu nelegalaus darbo atvejais, kur, remiantis Užimtumo įstatymo ir ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbdaviui keliami itin aiškūs reikalavimai dėl darbo sutarčių sudarymo ir pranešimų pateikimo atitinkamoms institucijoms. Pažymėtina, kad nelegalaus darbo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai vertinami ne tik pagal darbdavio deklaruojamus ketinimus, bet ir pagal faktines bylos aplinkybes. Tai apima ir tai, ar darbdavys, turėdamas galimybę ir priemones užtikrinti, jog visi formalumai būtų atlikti tinkamai, vykdė šiuos veiksmus. Šiuo atveju R. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, turėjo galimybę patikrinti individualios veiklos pažymėjimų buvimo faktą bei darbuotojų įsipareigojimų formą, tačiau to nepadarė. R. B. argumentas, kad ji galvojo, jog darbuotojai dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus, neatleidžia jos nuo pareigos užtikrinti, jog darbas būtų atliekamas teisėtai. Tai, kad R. B., galvodama, jog asmenys dirba pagal individualią veiklą, neįsitikino šio fakto teisingumu, rodo ne tik nepakankamą rūpestingumą, bet ir galimą aplaidumą ar neatsargumą, kas yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakomybės požymius, susijusius su nelegaliu darbu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už nelegalų darbą, siekia užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą bei užkirsti kelią darbdavių piktnaudžiavimui darbo santykiais. Tai reiškia, kad darbdaviai privalo ne tik laikytis teisės aktuose nustatytų procedūrų, bet ir vykdyti pakankamą patikrą dėl darbuotojų teisinio statuso. Teismai, vertindami administracinio nusižengimo bylas, taip pat vadovaujasi principu, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, turi užtikrinti tinkamą veiklos organizavimą, todėl pažeidimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu – tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi, vadovas, kuris neįsitikina darbo santykių teisėtumu ir nesilaiko pranešimo prievolių, laikomas atsakingu už nelegalų darbą, nepriklausomai nuo savo subjektyvių prielaidų apie darbuotojų statusą.

Kaip minėta, nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Užimtumo įstatyme, nurodant, kad tam tikri požymiai sudaro alternatyvius pagrindus pripažinti darbo santykius nelegaliais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. bei A. Z. susiklostė darbo santykiai, nes jie faktiškai atliko darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Šiems darbams atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 30 d. buvo sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“, o D. M. ir A. Z. buvo paskirti vykdyti darbus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi R. B. buvo šios įmonės vadovė, tarp darbuotojų ir darbdavio egzistavo pavaldumo santykiai. Šiuo atveju svarbu tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėdama pareigą informuoti VSDFV apie darbuotojų įdarbinimą, to nustatytu laiku neatliko. Pagal įstatymą, darbdavys privalo pranešti apie darbo sutarties sudarymą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Šis pranešimas yra esminė darbdavio pareiga, nes jis užtikrina darbuotojų teisę į socialinę apsaugą ir atitinka nelegalaus darbo prevencijos principus. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. B. šios pareigos neįvykdė – apie asmenų priėmimą į darbą ji nepranešė VSDFV, nors tarp šalių susiklostė darbo santykiai, ir minėti darbuotojai faktiškai atliko darbo funkcijas, ko neneigia ir pati R. B.. Tokiu būdu, neinformuodama VSDFV apie darbuotojų įdarbinimą, pareiškėja, būdama įmonės vadovė, pažeidė ne tik Užimtumo įstatymo nuostatas, bet ir Socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, siekiant užtikrinti darbuotojų teises ir socialinį draudimą.

Pažymėtina, kad nelegalaus darbo praktika sukelia dvejopas neigiamas pasekmes. Visų pirma, nukenčia darbuotojo socialinės apsaugos interesai, kadangi darbuotojas netenka garantijų ir teisių, susijusių su socialiniu draudimu, ligos ar nedarbingumo atveju. Antra, valstybė netenka pajamų mokesčių pavidalu, kadangi nuo nepranešto įdarbinimo negaunamos socialinio draudimo įmokos ir kiti mokesčiai. Tik pateikus pranešimą apie darbuotojo įdarbinimą, jis pripažįstamas apdraustuoju, ir bendrovei kyla pareiga mokėti įmokas už draudžiamąjį laikotarpį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo padaryti tik formalūs pažeidimai. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, nes jie tiesiogiai susiję su įstatymo tikslu užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir teisę į mokesčius.

Teismo vertinimu, R. B., kaip darbdaviui, buvo būtina žinoti apie pareigą pateikti VSDFV pranešimus dėl darbuotojų įdarbinimo. Pareiškėja privalėjo pati arba per įgaliotus asmenis užtikrinti, kad įdarbintas asmuo būtų skaidriai registruotas bei gautų identifikavimo kodą, rodantį oficialų darbo santykių pobūdį. Kaip matyti iš R. B. Administracinių nusižengimų išrašo, ji jau buvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. teisingai ir pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Institucijos teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnyje. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti.

Iš Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nurodymo MB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei nurodymas iki 2024 m. vasario 13 d. 09.00 val. Institucijai pateikti dokumentus: MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutartis, darbuotojų darbo grafikus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. (imtinai), darbuotojų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. (imtinai), visas darbų atlikimo sutartis, susijusias su darbų atlikimu (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio-gruodžio mėn. (administracinės bylos b. l. 42–44). 2024 m. vasario 13 d. gautas atsakymas, kad prašomų dokumentų pateikti negali, kadangi yra nedarbingume, dokumentus pateiks, kai pasveiks (administracinės bylos b. l. 46). Pakartotinis nurodymas buvo išsiųstas 2024 m. vasario 23 d., nurodant prašomus dokumentus pateikti iki 2024 m. vasario 29 d. 09.00 val. kartu su paaiškinimu dėl nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo (administracinės bylos b. l. 48–50). 2024 m. vasario 29 d. gautas atsakymas, jog į Instituciją atvykti negali, kadangi yra nedarbingume (administracinės bylos b. l. 52). 2024 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas nurodymas atvykti į Instituciją 2024 m. kovo 26 d. 09.00 val. bei pateikti paaiškinimus dėl nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo bei padarytų pažeidimų (administracinės bylos b. l. 54– 55). 2024 m. kovo 26 d. gautas atsakymas, jog į Instituciją atvykti negali, kadangi serga (administracinės bylos b. l. 56). 2024 m. gegužės 14 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato rašte nurodyta, kad į Instituciją asmens pristatyti galimybės nėra, kadangi buto durų niekas neatidarė (administracinės bylos b. l. 58– 59).

Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriais remdamasis Pareiškėjos atstovas ginčija skundžiamą nutarimą, yra tas, kad dokumentų pateikimas Institucijai yra pareiškėjos teisė, o ne pareiga. Šis argumentas, teismo vertinimu, yra logiškai nepagrįstas, juolab kad ir pati pareiškėja Institucijai dėstydama argumentus, kodėl prašomų dokumentų nepateikė per nustatytą terminą, nurodė, jog juos pateiks, kai pasveiks, taigi dokumentų nepateikimo tuo metu negrindė savo gynybine pozicija.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad atsakomybė kyla vien dėl objektyvaus pareigos nevykdymo fakto, nepriklausomai nuo asmens subjektyvaus suvokimo apie šią pareigą. Minėta teisės norma nereikalauja įrodinėti subjektyvių aplinkybių, tokių kaip asmens ketinimas ar nesupratimas dėl pareigos. Šiuo atveju pakanka įrodyti, kad asmuo nesilaikė teisės aktuose nustatytų įpareigojimų – be objektyvių pateisinančių priežasčių nepateikė prašomų dokumentų laiku. Esant formaliosios sudėties nusižengimui, administracinei atsakomybei taikyti pakanka įrodyti tik faktą, jog asmuo nesilaikė teisės normoje nurodytų pareigų, ir tam neturi įtakos jo asmeninė nuomonė apie pareigos pobūdį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-795/2024). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Institucijos pareigūno nurodymų nevykdymas yra pakankamas pagrindas R. B. veiksmus vertinti kaip kliudymą įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas.

Atsakant į pareiškėjos įgalioto atstovo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad pirmasis Institucijos nurodymas pareiškėjai buvo surašytas dar 2024 m. vasario 8 d., pakartotinis nurodymas buvo išsiųstas 2024 m. vasario 23 d., nurodant prašomus dokumentus pateikti iki 2024 m. vasario 29 d. Galiausiai, 2024 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas nurodymas atvykti į Instituciją 2024 m. kovo 26 d. 09.00 val. Nei vienu atveju per visą šį laikotarpį pareiškėja jokių jai nurodomų atlikti veiksmų neatliko netgi iš dalies, visais atvejais tvirtindama, kad serga. Pažymėtina ir tai, kad analogiška aplinkybe pareiškėja grindė ir savo neatvykimą į teismą, tačiau nei teismui, nei Institucijai ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pateisinti tiek jos neatvykimą pagal šaukimus, tiek ir privalomų nurodymų nevykdymą beveik dviejų mėnesių laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Institucijos nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, priimtas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad nutarime išdėstytas aplinkybių vertinimas nesutampa su pačios pareiškėjos pozicija ir jos subjektyviu aplinkybių vertinimu, nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu. Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėja savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, dėsto savo subjektyvų situacijos suvokimą, kuris neatitinka byloje surinktos medžiagos, skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, yra jos paneigiami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019).

Byloje nustatyta, kad asmenys nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. Be kita ko, Institucija apie padarytą pažeidimą būtų nesužinojus, jeigu ne pačių asmenų kreipimasis į ją. Iš Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad R. B. sistemingai baudžiama administracine tvarka, be kita ko, 2023 m. balandžio 5 d. jos atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl analogiškos veikos padarymo, ji paskirtos baudos nesumokėjusi. Šios bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad R. B. daromi nusižengimai yra sistemingo pobūdžio. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skundžiamu nutarimu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų nusižengimų, ribose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos padarytų administracinių nusižengimų faktas nekelia abejonių, jie yra įrodyti, pareiškėjos skundas netenkinamas, o skundžiamas Institucijos nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.