Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Viktorijai Petrušaitytei

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolines garsoir vaizdo perdavimo priemones ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Ž. (E. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

5) Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį – 40 MGL dydžio bauda;

6) Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, teismas taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemones;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi E. Ž. (E. Ž.) priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2025 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjas Edgaras Juša tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2025 m. lapkričio 9 d. apie 22 val. 20 min., Vilniaus rajone, Daržininkų kaime, Nemėžio seniūnijoje, Senojo Kelio g. 18, E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kurie draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnams atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog E. Ž. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija siekė 3,10 promilės (1 b. t., b. l. 1 – 9).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad E. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios KET, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. Ž. 2025 m. lapkričio 9 d. apie 22 val. 20 min. Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Daržininkų kaime, Senojo Kelio g. 18, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo parodymai, tiek liudytojų paaiškinimai, tiek rašytiniai įrodymai ir techninių priemonių duomenys. Pats kaltinamasis E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad 2025 m. lapkričio 9 d. kartu su draugu A. L. vartojo alkoholinius gėrimus, o draugui išėjus iš namų, jis, būdamas apsvaigęs, pasiėmė raktelius ir automobiliu išvažiavo draugo ieškoti, nes manė, kad jaučiasi pakankamai gerai, nors vėliau pripažino buvęs labai neblaivus ir tuo metu neįvertinęs savo veiksmų. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad nuvažiavo į Senojo Kelio gatvę, kur pamatė draugą stovintį su nepažįstamais asmenimis, ir sustojo, o šiems pareikalavus atiduoti raktelius, raktelius atidavė ir liko laukti policijos. Šie E. Ž. parodymai yra logiški, tarpusavyje neprieštaringi ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, todėl teismas jais remiasi. Kaltinamojo vairavimo faktą ir jo akivaizdų neblaivumą patvirtina liudytojo A. B. parodymai. Liudytojas paaiškino, kad atvykęs padėti kaimynui ir laukdamas policijos, matė, kaip Senojo Kelio gatve kelis kartus pravažiavo mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen Golf“, kuris netrukus privažiavo prie jo ir sustojo. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas atidarė langą ir bandė kalbėtis, tačiau iš karto buvo akivaizdu, jog vairuotojas yra visiškai neblaivus, nesiorientuoja aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl liudytojas atidarė automobilio dureles, užgesino variklį, paėmė automobilio raktelius, dar kartą pranešė Bendruoju pagalbos telefonu ir iki policijos atvykimo nepaleido vairuotojo iš akiračio. Nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent E. Ž. vairavo automobilį, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, o taip pat paneigia bet kokias abejones dėl to, ar po sustabdymo kaltinamasis galėjo vartoti alkoholį papildomai, nes liudytojas aiškiai nurodė, kad iki pareigūnų atvykimo kaltinamasis alkoholio nevartojo ir visą laiką stovėjo prie automobilio. Liudytojo A. B. paaiškinimus papildomai patvirtina skambučių įrašų į BPC apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 9 d. 22:22:18 val. vyrišku balsu skambinęs pranešėjas nurodė sulaikęs girtą vairuotoją Senojo kelio gatvėje Daržininkų kaime, Nemėžio seniūnijoje, ir įvardijo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas įrašas patvirtina įvykio laiką, vietą, transporto priemonę ir tai, kad apie neblaivų vairuotoją buvo pranešta nedelsiant, dar iki pareigūnų atlikto patikrinimo. Byloje esantis Policijos departamento prie VRM specialisto tarnybinis pranešimas dėl ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad vykstant pagal pranešimą dėl į namus besiveržiančio asmens, pareigūnai pakeliui prie Senojo kelio g. 18 pastebėjo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia kurio buvo A. L. ir E. Ž., o liudytojas A. B. vietoje nurodė į E. Ž. kaip į vairuotoją ir raštu patvirtino vairavimo faktą. Šiame pranešime taip pat užfiksuota, kad E. Ž. nustatytas 3,10 promilės neblaivumas, o jo sulaikymo laikas fiksuotas 22 val. 57 min., kas dera su kitais bylos duomenimis apie įvykio chronologiją. E. Ž. neblaivumo faktą ir jo laipsnį patvirtina 2025 m. lapkričio 9 d. neblaivumo nustatymo aktas ir prietaiso kvitai. Akte nurodyta, kad jam buvo konstatuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena ir nerišli kalba, todėl jis buvo tikrinamas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0352, ir kvituose užfiksuota, kad 22.55 val. nustatytas 3,10 promilės neblaivumas, o 23.26 val. pakartotinai nustatytas toks pats – 3,10 promilės – neblaivumas. Šie objektyvūs techninės priemonės duomenys nekelia pagrįstų abejonių dėl alkoholio koncentracijos dydžio ir patvirtina, kad kaltinamasis vairavo būdamas itin sunkiai neblaivus, t. y. aiškiai viršydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės ribą.

Tokia tarpusavyje derančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad yra vartojęs alkoholį ir būdamas neblaivus vairuoja transporto priemonę, tačiau sąmoningai sėdo prie vairo ir pažeidė KET reikalavimus, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui ir padarydamas nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tad jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, pažymėtina, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėtas nusikaltimas laikytinas nesunkiu. E. Ž. nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo, be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tad darytina išvada, kad kaltinamasis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis E. Ž. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas, pažymėtina, kad iš viso aštuonis kartus, iš kurių tris kartus už analogišką, šiuo nuosprendžiu nagrinėjamą, nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas. E. Ž. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra.

Skirdamas bausmę E. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo esant 3,10 promilių neblaivumui, kuris daugiau nei septynis kartus viršija leistiną normą, alkoholį vartojo sąmoningai, pats nurodė nuo apie 16 valandos vartojęs degtinę kartu su draugu A. L., o vėliau, apie 22 valandą, būdamas labai neblaivus, vis tiek pasirinko pasiimti garaže laikomus raktelius ir sėsti prie vairo, t. y. elgėsi neatsitiktinai, bet sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą nevairuoti neblaiviam. Nors kaltinamasis aiškino, kad važiavo ieškoti draugo, ši priežastis nepaneigia jo kaltės ir negali pateisinti sprendimo vairuoti esant itin dideliam neblaivumui, nes tokioje būsenoje asmuo objektyviai nebegali saugiai valdyti transporto priemonės, o pats faktas, kad kaltinamasis išvažiavo į viešą kelią ir nuvažiavo iki Senojo kelio gatvės, patvirtina realų pavojų, kurį jis sukėlė aplinkiniams. Papildomai pažymėtina, kad E. Ž. yra teistas aštuonis kartus, įskaitant tris teistumus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl darytina išvada, kad ankstesnėmis bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis kaltinamojo elgesiui nebuvo pasiektas reikiamas drausminantis ir prevencinis poveikis, o naujos nusikalstamos veikos padarymas patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis teisės reikalavimų net ir žinodamas savo ankstesnių veiksmų pasekmes. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kurio metu jis buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas dar labiau patvirtina jo polinkį nepaisyti jam nustatytų pareigų. Nors kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, bendradarbiavo su pareigūnais, iš įvykio vietos nepasišalino ir sutiko atlikti pareigūnų prašytus veiksmus, teismas pažymi, kad šios aplinkybės šiuo atveju neeliminuoja esminių veikos pavojingumo požymių – sunkaus neblaivumo laipsnio, sąmoningo sprendimo vairuoti pavartojus alkoholio bei ankstesnių teistumų už tokio pat pobūdžio veikas. Teismas daro išvadą, kad švelnesnės bausmės rūšys, tokios kaip bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo teistumą, pakartotinį nusikalstamą elgesį ir padarytos veikos pavojingumą, galėtų neturėti pakankamo atgrasančio ir drausminančio poveikio, o trumpalaikės priemonės, tokios kaip areštas, neužtikrintų reikalingos prevencijos, nes ankstesni teismo sprendimai kaltinamojo neatsakingo elgesio nepakeitė. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas – yra būtina, siekiant užtikrinti tiek bausmės prevencijos tikslus, apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingo elgesio kelyje ir suformuoti aiškią nuostatą, jog vairavimas esant itin dideliam neblaivumui yra netoleruotinas. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas 3,10 promilės neblaivumas yra itin didelis, veikos pavojingumas – reikšmingas, o kaltinamojo ankstesni teistumai, ypač už analogiškas veikas, rodo padidintą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl bausmė turi būti tokio termino, kuris realiai užtikrintų bausmės paskirtį ir atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam E. Ž. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra skirtina sankcijoje numatyta maksimali bausmė 1 ( vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri laikytina proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkančia teisingumo principą ir užtikrinančia bausmei keliamus tikslus.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, pripažino bei išreiškė nuoširdų gailestį, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. Ž. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 66 straipsnį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis E. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 9 d., 22.57 val. iki 2025 m. lapkričio 10 d., 11.45 val. (1 para). Atsižvelgiant į visa tai, į kaltinamajam skirtiną bausmę yra įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Spręsdamas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo E. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad, nors padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir realiai nevykdant laisvės atėmimo bausmės, taikant probacijos priežiūrą bei įpareigojimus, kurie užtikrintų jo elgesio kontrolę. Teismas įvertina, kad E. Ž. savo kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jo parodymai buvo nuoseklūs, jis nebandė išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos nepasišalino, laukė policijos pareigūnų ir bendradarbiavo, taip pat nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl savo veiksmų. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suvokia savo padarytos veikos neteisėtumą ir pasekmes, o jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti motyvuotas keisti savo elgesį. Nors nagrinėjama nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimi matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi E. Ž. priežiūros vykdymas buvo nutrauktas prieš terminą. Svarbu ir tai, kad Probacijos tarnybos sprendimas kreiptis į teismą dėl priežiūros nutraukimo buvo priimtas dar iki šiuo nuosprendžiu nagrinėjamos veikos padarymo, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis iki tol vykdė probacijos sąlygas, jo elgesys buvo vertinamas kaip pakankamai stabilus, o pats jis demonstravo pastangas laikytis nustatytų įpareigojimų ir yra linkęs keisti savo elgesį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nurodytą faktą, kad jis reikšmingą laiką iki įvykio alkoholio nevartojo ir laikėsi ankstesnių įpareigojimų, o šiuo metu teigia ketinantis imtis priemonių elgesiui koreguoti (kreiptis į priklausomybių specialistus), todėl tikėtina, kad tinkamai parinktos probacijos priemonės ir įpareigojimai turės realų prevencinį poveikį. Nors nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis rodo padidintą pavojingumą, kartu matyti, kad kaltinamasis po įvykio nevengė atsakomybės ir savo veiksmais nesiekė apsunkinti tyrimo, kas mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jei bus taikoma kryptinga priežiūra ir kontrolė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tai, jog ne pirmą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką teismas sprendžia, kad E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, maksimaliam terminui, tai yra 3 (trejų) metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį vykdyti įpareigojimus bei draudimus.

Spręsdamas, dėl intensyvios priežiūros skyrimo, teismas pažymi, kad stebėjimas elektroninėmis priemonėmis paprastai skiriamas tada, kai įprastos probacijos priežiūros nepakanka ir asmuo kelia labai didelę riziką vėl nusikalsti. Šiuo atveju teismas vertina, kad nors E. Ž. yra teistas ir padarė pavojingą veiką, jis kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, iš įvykio vietos nepabėgo, o jo paaiškinimai yra nuoseklūs. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, kaltinamajam paskiria aiškius ir konkrečius įpareigojimus, kurie tiesiogiai riboja rizikingą elgesį – užtikrina užimtumą, nustato buvimą namuose nakties metu ir draudžia vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad įprasta probacijos priežiūra šiuo atveju yra pakankama, o intensyvi priežiūra būtų perteklinė priemonė, kuri neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu ir impulsyviu sprendimu vairuoti būnant neblaiviam, todėl būtina nustatyti įpareigojimus, kurie mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, užtikrintų kasdienės rutinos stabilumą ir sudarytų sąlygas probacijos institucijai efektyviai stebėti, ar kaltinamasis laikosi teisės reikalavimų. Dėl šių priežasčių kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes byloje nustatyta, kad jis šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo, o teisėtas užimtumas yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, skatinantis atsakomybės jausmą ir padedantis integruotis į visuomenę. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probacijos priežiūra ir reali jo elgesio kontrolė bandomuoju laikotarpiu, jis būtų nuolat pasiekiamas priežiūrą vykdančiai institucijai, laiku atvyktų į paskirtus susitikimus ar patikrinimus ir nekiltų rizika vengti priežiūros ar trukdyti nustatytų įpareigojimų vykdymui. Kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi, kadangi bylos duomenys rodo, jog esminės rizikos aplinkybės pasireiškė būtent vakaro metu, kai kaltinamasis ilgą laiką vartojo alkoholį ir vėliau, apie 22 valandą, nusprendė vykti automobiliu. Teismas vertina, kad vakaro ir nakties metu dažniau pasireiškia situacijos, susijusios su alkoholio vartojimu ir impulsyviais sprendimais, todėl toks įpareigojimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Be to, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, o pats kaltinamasis pripažino, jog pavartojus alkoholio jo mąstymas tampa neadekvatus. Šis įpareigojimas yra būtinas siekiant pašalinti pagrindinį rizikos veiksnį, nulėmusį nusikalstamos veikos padarymą, ir užtikrinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis nekartos tokio pat pavojingo elgesio.

Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam 3 (trejiems) metams atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad E. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise E. Ž. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus 3,10 promilių neblaivumas, kuris daugiau nei septynis kartus viršijo leistiną normą, be kita ko, E. Ž. ankščiau jau yra teistas už vairavimą būnant neblaiviam. Kaltinamajam 2025 m. lapkričio 10 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. J.. Pagal VšĮ „Emprekis" pateiktus duomenis automobilio „Volkswagen Golf“, pasirinkti metai 2005, vidutinė kaina su 2 504 eurų su PVM. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Taigi, siekiant prevencinio pobūdžio, turto konfiskavimas skirtinas, ir iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 2 504 Eur.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Ž. anksčiau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ir transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nurodė ketinantis imtis priemonių dėl alkoholio vartojimo kontrolės bei kreiptis į priklausomybių gydymo paslaugas, teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti bausmės tikslus ir sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaltinamajam taikytina BK 72? straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant tai atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninė laikmena su joje esančiais pareigūnų „body“ kamerų įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. Ž. (E. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. (E. Ž.) paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į E. Ž. (E. Ž.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 9 d., 22.57 val. iki 2025 m. lapkričio 10 d., 11.45 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, E. Ž. (E. Ž.) paskirtos 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis E. Ž. (E. Ž.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, E. Ž. (E. Ž.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią piniginę sumą, t. y. 2 504 Eur.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, E. Ž. (E. Ž.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti E. Ž. (E. Ž.) recidyvistu.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su joje esančiais pareigūnų „body“ kamerų įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.