Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo Darius A. L. dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Darius A. L. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio nurodymus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, valdydamas įmonę ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 14 straipsnio nurodymus už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą – įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2010-01-01 – 2013-12-31, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkinių įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 įstatymą Nr. IX-1914, kuris galiojo iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988“); 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nesurašė registrų, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01 datai; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento pagrindžiančio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 m. į 2012 m.; 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistravo 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo tiekėjui D. A. L. firmai sumos, neįregistravo tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos. Be to, D. A. L. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2014-01-27, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nurodymus būdamas „atsakingas už apskaitos organizavimą“, siekdamas išvengti 21 002 Lt (6082,60 Eur) PVM, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai jam žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir priskaičiuotą bei atskaitomą PVM, o būtent: pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nurodymus, kur sakoma, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2 dalies nurodymus, kur sakoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 58 straipsnio 1 dalies nurodymus kur sakoma, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, 77 straipsnio 1 dalies nurodymus, kur sakoma, kad PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM; 89 straipsnio 1 dalies nurodymus kur sakoma, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma ir 90 straipsnį, kuriame nurodoma, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. sausio, kovo – liepos; 2011 m. balandžio – birželio; 2012 m. birželio, bei 2013 m. gegužės, liepos – lapkričio PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 647268 Lt prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 135980 Lt pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nedeklaravo 57889 Lt atskaitomo PVM ir dėl to deklaracijų 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nedeklaravo 78090 Lt (22616,41 Eur) PVM, taip pat pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., 2011 m. sausio – kovo mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn., 2012 m. vasario, gegužės, lapkričio, gruodžio mėn., 2013 m. sausio – balandžio mėn., birželio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 492 172 Lt prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 107 852 Lt pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 14 208 Lt atskaitomo PVM ir dėl ko deklaracijų 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 57 088 Lt (16533,83 Eur) daugiau PVM, tokiu būdu išvengė iš viso 21 002 Lt (6082,60 Eur) (78090 Lt-57088 Lt) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina būtinojo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarinių. Teismas nustatė, jog, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau tokiems pažeidimams nesukėlus baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, Dariaus A. L. atžvilgiu galima administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Taip pat teismas nenustatė būtinųjų BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių – tikslo išvengti mokėti mokesčius ir tiesioginės tyčios, todėl sprendė, jog išteisintojo veiksmuose nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. A. L. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą. Prokuroras skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą išteisindamas D. A. L. pagal jam pareikštus kaltinimus, padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių kasacinėse bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012 2K-P-305/2009 ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą. Nurodo, jog D. A. L. kaltumą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos patvirtina tai, kad pranešus apie mokestinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą bei išsiuntus 2014-05-26 Mokesčių administratoriaus nurodymą iki 2014-06-11 pateikti visus turimus buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus, apskaitos žiniaraščius ir apskaitos registrus, sutartis ir kt. dokumentus, nustatytu laiku išteisintasis jų nepateikė, vis prašydavo pratęsti terminą, kuris išteisintojo prašymu vis būdavo pratęsiamas, o vėliau išsiųstas ir pakartotinis nurodymas, tačiau nei iki pakartotinio nurodymo termino pabaigos, nei atliekant ikiteisminį tyrimą nepateikė ir nesurašė laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 registrų, neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt 2010-01-01 datai ir neatliko kitų kaltinime nurodytų veiksmų. Išteisintajam buvo duotas daugiau nei 1,5 metų laikas ištaisyti pažeidimus, tačiau jis to nepadarė, tuo pažeisdamas kaltinime nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistei I. Š. atlikus tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu išimtus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį 2010-01-01-2013-12-31, specialisto išvadoje Nr.5- 2/138 buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant apskaitos įstatymo reikalavimus dėl ko negalima nustatyti bendrovės veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė savo išvadą patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tyrimo eigoje, paprašius pateikti papildomus dokumentus, D. A. L. pasakė, kad daugiau jokių kitų dokumentų neturi. Pats išteisintasis nurodė supratęs, kad turėjo pareigą vesti įmonėje buhalterinę apskaitą, nurodė priežastis, kodėl apskaita nebuvo vedama tinkamai (darbo krūvis, specialaus išsilavinimo stoka ir pan.). Be to, jis suprato, kad su įmonės apskaita nėra viskas gerai, numatė galimus neigiamus padarinius dėl netvarkingos apskaitos, nepaisant to, nieko nedarė, kad šią situaciją pakeistų. Buhalterinę apskaitą už 2010 metus pradėjo tvarkyti tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Tai rodo, kad D. A. L. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį, nesamdydamas bendrovėje apskaitą tvarkančio darbuotojo, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilsiančių padarinių dėl apskaitos netvarkymo, o jam tenkančių pareigų, tiek kiek jos susijusios su buhalterinės apskaitos vedimu, tinkamai neatliko. Prokuroras taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti registrų duomenys už 2010 metus, tačiau 2011-2013 metų registrai nepateikti iki šiol.Skunde taip pat pažymima, jog pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų bei juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2006,2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, vengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti mokestiniam patikrinimui dokumentus, atliko priešpriešinius patikrinimus, rinko duomenis iš kitų prieinamų šaltinių. Kadangi mokesčių administratoriui nepavyko nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatė ir PVM prievolės dydžio už 2010 - 2013 m., todėl buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-03 atlikus kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, taip pat nerasti ir neišimti dokumentai, kurie nebuvo pateikti ir mokesčių administratoriui atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą.Skunde apeliantas pažymi, jog tai, kad formaliai bendrovės buhalterinė apskaita už 2010 metus sutvarkyta teisminio nagrinėjimo metu, D. A. L. atsakomybei reikšmės neturi, nes tai padaryta jau po padarinių kilimo. Be to, už laikotarpį nuo 2011-01-01 – 2013-12-31 duomenys nepateikti, nesutvarkyti. Apelianto vertinimu, konstatuotina, kad D. A. L., nepaisant pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą jam tekusios pareigos tvarkyti savo paties įmonės buhalterinę apskaitą bei už tai numatytos atsakomybės, dėl nusikalstamo pasitikėjimo pažeidė kaltinime paminėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Tarp neteisėtos D. A. L. veikos ir kilusių padarinių yra nustatytas priežastinis ryšys, todėl, apelianto teigimu, visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. A. L. pripažinti kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Prokuroras skunde pažymi, kad D. A. L. veiksmai, kurie atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, suponuoja ir kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad D. A. L. laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2014-01-27 , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, organizuodamas bei pats vesdamas bendrovės buhalterinę apskaitą, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą, dėl to pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie pajamas ir priskaičiuotą bei atskaitomą PVM. Be to, pats išteisintasis nurodė, kad ne visada į deklaracijas įrašydavo tikslius duomenis. Prokuroras pažymi, kad D. A. L. paštu gavo visus reikalingus dokumentus deklaracijoms teisingai užpildyti, tačiau dėl blogo buhalterinės apskaitos vedimo pats nežinojo, kiek mokesčių riekia mokėti ir nesiėmė priemonių sutvarkyti buhalterinę apskaitą bei patikslinti deklaracijas.Prokuroras remiasi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos specialistės I. Š. 2016-10-04 Specialisto išvada Nr.5-2/138 bei 2016-03-18 Kauno AVMI patikrinimo akte Nr. (13.2)-FR0680-206 nustatytomis aplinkybėmis, jog įmonė moka PVM, bet ne tokį, koks nurodytas įmonės dokumentuose, kad pateiktos PVM deklaracijos, neatitinkančios faktinių duomenų pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, ir teigia, jog D. A. L. turėdamas aukštąjį išsilavinimą suprato, kad neteisingai užpildydamas mokestinius dokumentus ir juos pateikdamas įgaliotai valstybės institucijai veikia netesėtai, deklaracijose nurodytos sumos neatitinka pirminių dokumentų, todėl tokie veiksmai yra pavojingi. Tyčinis, sistemingas, neteisingų duomenų pateikimas valstybės institucijai, minėtų deklaracijų netikslinimas, patvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti mokesčių. Tai, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-07-21 sprendimu Nr. S-158(7-119/2017) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-26 skundo nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 19539,35 Eur permoką, nepatvirtina fakto, kad ši suma susijusi su PVM mokesčiais už tiriamąjį laikotarpį nuo 2010-02-25 iki 2014-01-27, kadangi ji įmokėta nenurodant laikotarpio bei galėjo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą bet kuriuo momentu būti sugrąžinta mokėtojui. Ši permoka areštuota kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.Apelianto teigimu, įvertinus, kad nesumokėta 21002 Lt PVM, galima spręsti, jog D. A. L. tyčia, turėdamas tikslą išvengti 21 002 Lt (6082,60 Eur) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai jam žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir priskaičiuotą bei atskaitomą PVM ir tokiu būdu išvengė iš viso 21 002 Lt (6082,60 Eur) (78090 Lt-57088 Lt) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, kuri išieškota tik panaudojant prievartos priemonę – turto areštą.Apibendrindamas, prokuroras teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pakanka įvertinti D. A. L. veiksmų pobūdį, ypatybes, kitas svarbias aplinkybes ir leidžia pripažinti, kad jo veiksmų turinys atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sudėtį. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus skundas tenkinamas iš dalies.Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai sprendė, jog D. A. L. veiksmuose nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo požymio – padarinių, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinųjų požymių – tikslo bei tyčios vengti mokėti mokesčius, ir nepagrįstai išteisino D. A. L., konstatavus, jog jo veiksmuose nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog dalyje dėl D. A. L. inkriminuotos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prokuroro skundo argumentai yra pagrįsti, todėl šioje dalyje prokuroro skundas tenkinamas. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis, o būtent D. A. L. parodymus, specialisto išvadą bei specialistės paaiškinimus, nevertino šių duomenų visumoje su kita bylos medžiaga, todėl padarė nepagrįstą, faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nenustatyti BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad D. A. L. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio nurodymus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, valdydamas įmonę ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 14 straipsnio nurodymus už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą – įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2010-01-01 – 2013-12-31, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkinių įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 įstatymą Nr. IX-1914, kuris galiojo iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988“); 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nesurašė registrų, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01 datai; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento pagrindžiančio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 m. į 2012 m.; 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistravo 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo tiekėjui D. A. L. firmai sumos, neįregistravo tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos.D. A. L. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką įrodo iš dalies paties A. D. L. parodymai, specialisto išvada, patikrinimo aktas, specialistės paaiškinimai bei kita bylos medžiaga, išsamiai ištirta pirmosios instancijos teisme.D. A. L. kaltu neprisipažino, tačiau parodė, nuo 2002 m. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jam žinomi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai ir buhalterinę apskaitą vedė pats – pagal galimybes rašė ataskaitas, dirbo buhalterinės apskaitos programa, tačiau ne visus dokumentus pavyko atspausdinti, dalies dokumentų nepavyko išsaugoti dėl kompiuterio gedimo. Pripažino, jog tinkamai nevedė buhalterinės apskaitos – laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nesurašė registrų, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ir ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neišvesti likučiai. Pripažino, jog padaryti ir kiti jam inkriminuoti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, tačiau nurodė, kad yra visi pirminiai dokumentai, iš kurių galima sudaryti suvestinius registrus,tik tam reikia laiko. Kratos metu suvestinių dokumentų už kaltinime nurodytą laikotarpį nepateikė. Šiuo metu jau sutvarkė apskaitą už 2010 metus, tačiau už kitus metus registrai nesuvesti. Buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, tačiau kaltinime nurodytų padarinių tai nesukėlė, Mokesčių administratoriui tai nesutrukdė apskaičiuoti mokesčius, todėl mano, kad jis turėtų atsakyti tik administracine tvarka. Iš Kauno AVMI pranešimo Nr. (15.1-04.7.1)-K-3411 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos matyti, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 Nr. IX-574 4 straipsnį, netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita (nepateikti ar neišsaugoti pajamų, sąnaudų, prekių pajamavimo bei išlaidavimo ir kt. registrai bei dokumentai) ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, finansinių sumų, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-2013 metus (1 t., b. l. 21-22).2016-03-18 patikrinimo aktu Nr. (13.2)-FR0680-203 nustatyta, kad mokestiniam patikrinimui mokesčių mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė buhalterinės apskaitos sintetinių bei analitinių registrų (pajamų, sąnaudų, prekių pajamavimo bei išlaidavimo ir kt.) žiniaraščių, ataskaitų, suvestinių, apyskaitų (inventorizacijų duomenų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų ir kt.) ir kitų dokumentų, reikalingų mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatui (deklaruotam pelnui, pelno mokesčio prievolės dydžiui arba nuostoliui) už 2010-2013 metus nustatyti, todėl daroma išvada, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo nuostatos: 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1, 4 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatos. Įvertinus mokesčių mokėtojo veiklos rezultatą, negalima iš dalies nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktūros už 2010-2013 metus, taip pat už 2010-2013 metus negalima nustatyti pelno mokesčio prievolės dydžio (1 t., b. l. 23-37).LR VRM ICDB bei LR Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog laikotarpiu 2010-01-01 iki 2013-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo D. A. L. (2 t, b. l. 58-64).2016-06-03 kratos protokolas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš kratos protokolo matyti, jog nėra surasta bei išimta laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai; buhalterinių sąskaitų likučiai; dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 EUR) 2010-01-01 datai; dokumentas, pagrindžiantis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai perkėlimą iš 2011 m. į 2012 m., o taip pat dokumentai iš kurių matosi, kad 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistruota 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimas tiekėjui D. A. L. firmai; neįregistruota tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 EUR) sumos (2 t., b. l. 90-93).2016-09-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. lydraštyje nurodė, jog bendrovės apskaita nesutvarkyta, be to, minėtu lydraščiu pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį 2010-01-01 – 2013-12-31, tačiau jame nėra kaltinime įvardintų dokumentų (2 t., b. l. 103-104).2016-10-04 Specialisto išvadoje Nr. 5-2/138 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad tyrimui nepateikti jokie registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai su likučiais ataskaitinių laikotarpių pradžiai ar pabaigai.Nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1914 galiojo iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988); 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes į apskaitą neįtrauktos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; tyrimui nepateikti jokie registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (specialisto išvados 3 p.).Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes:- kratos metu išimta ir tyrimui pateikta 2010 m. kasos knyga be parašų. Kasos knygoje nurodytas grynųjų pinigų likutis 2010-01-01 datai 80 893,10 Lt (23 428,26 EUR), kasos pajamos 108 329,12 Lt (31 374,28 EUR), išlaidos 39 000 Lt (11 295,18 EUR) ir likutis 2010-12-31 nurodytas 150 222,22 Lt (43 507,36 EUR) (80 893,10 Lt +108 329,12 Lt-39 000 Lt). 2016-09-21 pateikta 2010 m. kasos knyga, kurioje likutis 2010-01-01 nurodytas 11 285,22 Lt (3 268,43 EUR). Tyrimui nepateiktas joks dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 EUR) (80 893,10 Lt-11 285,22 Lt) 2010-01-01 datai. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kuris pinigų likutis 2010-01-01 yra teisingas, t. y. tyrimui nepateiktas ir suvestiniame registre neregistruotas joks dokumentas pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 EUR) (80 893,10 Lt-11 285,22 Lt) 2010-01-01 datai, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus (specialisto išvados 4 p.);tyrimui pateiktas 2012 m. registras balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ vienam tiekėjui D. A. L. firmai, kuriame laikotarpio pradžios (2012-01-01) likutis nurodytas 11 354, 34 Lt (3 288,44 EUR). 2011 metų registre balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ likutis 2011-12-31 išvestas 1 354,34 Lt (392,24 EUR). Skirtumui 10 000 Lt (2 896,20 EUR) (11 354, 34 Lt-1 354,34 Lt) pateisinti nesurašyti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir neaišku kodėl atkeltas didesnis 10 000 Lt (2 896,20 EUR) permokėtos tiekėjui sumos likutis, t. y. atkeliant prekybos skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 m. į 2012 metus, atkelta 10 000 Lt (2 896,20 EUR) didesnė suma, nepagrįsta jokiais dokumentais ir neregistruota jokiame tvarkomame apskaitos registre, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (specialisto išvados 6.4. p.). Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes: - papildomai pateiktoje kasos knygoje apskaityta tiekėjui 2010 metais išmokėta 57 000 Lt (16 508,34 EUR) suma, neapskaityta 2010-09-02 išmokėta 9 000 Lt (2 606,58 EUR) suma. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo apmokėta 9 000 Lt (2 606,58 EUR) suma tiekėjui D. A. L. firmai, kurios savininkas ir Bendrovės direktorius vienas ir tas pats asmuo. 2010-12-14 iš D. A. L. firmos į Bendrovės banko sąskaitą gauta 30 000 Lt (8 688,6 EUR) suma, mokėjimo pagrindu nurodant ,,pagalba“. Ši 30 000 Lt (8 688,6 EUR) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada buvo grąžinta ši suma ir ar grąžinta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre neteisingai išvestas įsipareigojimų tiekėjui (kreditoriui) likutis 2010-12-31 datai, t.y. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ neįtraukta 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo tiekėjui D. L. firmai suma, į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ neįtraukta 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo D. L. firmai sumos ir į jokį registrą neįtraukta iš jo gautos 30 000 Lt (8 688,6 EUR) sumos ūkines operacijos, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus (specialisto išvados 4.1. p.);į Bendrovės banko sąskaitą 2011 m. kovo 24 d. iš D. A. L. firmos gauta 20 000 Lt (5 792,40 EUR) suma, mokėjimo pagrindu nurodant ,,pagalba“. Ši 20 000 Lt (5 792,40 EUR) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada buvo grąžinta ši suma ir ar grąžinta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų kreditoriui likučio 2011-12-31 datai, t. y. nesurašyti jokie registrai gautai 20 000 Lt (5 792,40 EUR) sumai iš D. A. L. firmos, neaišku kada ji grąžinta ir ar grąžinta, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus (specialisto išvados 5 p.);į Bendrovės banko sąskaitą iš D. A. L. firmos 2012 m. kovo 28 d. gauta 15 000 Lt (4 344,30 EUR) ir 2012 m. birželio 15 d. gauta 15 000 Lt (4 344,30 EUR), nurodant ,,D. A. L. firma. Trumpalaikė pagalba“. Ši 30 000 Lt (8 688,60 EUR) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada buvo grąžinta ši 30 000 Lt (8 688,6 EUR) suma ir ar grąžinta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre neteisingai išvestas įsipareigojimų tiekėjui (kreditoriui) likutis 2012-12-31 datai, t. y. nesurašyti jokie registrai gautai 30 000 Lt (8 688,6 EUR) sumai iš D. A. L. firmos, neaišku kada ji grąžinta ir ar grąžinta, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (specialisto išvados 6.3. p.) (3 t., b. l. 119-135).Teismo posėdžio metu specialistė I. Š. patvirtino pateiktą išvadą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir paaiškino, kad tyrimui svarbūs yra pirminiai ir išvestiniai buhalteriniai dokumentai. Tyrimo metu nebuvo pateikti 2010-2013 metų registrai. Iš pateiktų pirminių dokumentų nebuvo galima visko nustatyti. Teismui pateikti tik 2010 metų registrai, o kitų kaltinime nurodytų registrų nėra. Jei registrai būtų pateikti anksčiau, išvada galėtų būti kitokia. Registrai turėjo būti pateikti tyrimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta.BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).D. A. L. neneigė, kad jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, pripažino, jog tyrimo metu nepateikė bei nesurašė suvestinių buhalterinių dokumentų – registrų laikotarpiui nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai; neišsaugojo ir neįregistravo dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 EUR) 2010-01-01 datai; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento pagrindžiančio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 m. į 2012 m.; 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistravo 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo tiekėjui D. A. L. firmai sumos, neįregistravo tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos taip pat ir 2016-10-04 Specialisto išvada Nr. 5-2/138 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, 2016-03-18 patikrinimo aktu Nr. (13.2)-FR0680-203, specialistės I. Š. paaiškinimais apylinkės teisme, kratos protokole užfiksuotais duomenimis, todėl byloje neabejotinai įrodytas BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika.Nuteistasis teigė, kad, nors jis ir aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą, pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, tačiau nurodė, kad dėl tokios veikos nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Tai esą patvirtina aplinkybė, jog yra visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos buvo apskaičiuoti mokesčiai. Kauno apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį taip pat sprendė, kad nenustatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis – padariniai. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, jog išvestiniai buhalteriniai dokumentai sudaromi pagal pirminius dokumentus, o pirminiai dokumentai yra pateikti ir tai nesukliudė mokesčių inspekcijai paskaičiuoti mokėtinų mokesčių valstybei. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad specialistė posėdžio metu paaiškino, kad D. A. L. pateikus naujus dokumentus, šiuo metu išvados rezultatai galėtų būti kitokie. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, su tokiu šių duomenų vertinimu nesutinka, nes teismas įvertino tik dalį specialistės paaiškinimų, visiškai jų nevertindamas visumoje su kitais specialistės paaiškinimais bei byloje surinktais duomenimis, todėl toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.Teisėjų kolegija pažymi, jog jau aptarta 2016-10-04 Specialisto išvada Nr. 5-2/138 nustatyta, kad laikotarpiui nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nepateikti jokie registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (specialisto išvados 3 p.); nepateiktas ir suvestiniame registre neregistruotas joks dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01 datai, todėl pateiktą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus; neišsaugotas ir neįregistruotas tvarkomame apskaitos registre dokumentas, pagrindžiantis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likučio tiekėjui D. A. L. firmai perkėlimą iš 2011 m. į 2012 m. ir dėl to pagal pateiktą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (specialisto išvados 6.4. p.); 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistruota 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo tiekėjui D. A. L. firmai suma ir neįregistruota tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gauta 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma, todėl pagal pateiktą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus. Pažymėtina, jog kiekvienas inkriminuotas pažeidimas specialistų įvertintas kitų pateiktų buhalterinių duomenų visumoje ir nustatyta, jog kiekvienas iš jų lėmė, kad atitinkamu laikotarpiu nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvados dėl padarinių motyvuotos ir pagrįstos, todėl jomis abejoti nėra pagrindo. Nors apylinkės teismas teigia, jog specialisto išvada neturi jokios prioritetinės galios prieš kitus įrodymus, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl joje pateiktais duomenimis ir išvadomis reiktų abejoti. Be to, specialistė šią išvadą patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Tad abejoti šiuo įrodymų šaltiniu, jo patikimumu nėra jokio pagrindo. Ir nors D. A. L. teigė, kad visi pirminiai dokumentai yra, tačiau būtent išvestinių dokumentų trūkumas lėmė, kad nebuvo galima nustatyti tikrosios įmonės padėties, įsipareigojimų dydžio ir pan. Todėl vien pirminių dokumentų buvimas nepaneigia specialisto išvados dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo padarinių. Kaip ir tai, kad mokesčių inspekcija apskaičiavo mokėtinus mokesčius valstybei pagal pirminius buhalterinius dokumentus, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamoje byloje iš Kauno AVMI 2016-03-16 patikrinimo akto (13.2)-FR0680-203 bei sprendimo dėl šio akto patvirtinimo matyti, jog mokesčių administratorius, vengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti mokestiniam patikrinimui dokumentus, atliko priešpriešinius patikrinimus, rinko duomenis iš kitų prieinamų šaltinių – buvo kreiptasi į UAB „Regitrą“, atliktas UANB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, gauta informacija iš kredito įstaigų, buvo surašytas priešpriešinės informacijos pažyma, o bendrovei nepateikus dokumentų, duomenys buvo renkami iš bendrovės archyvinės bylos. Mokesčių administratoriui nepavykus nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nenustačius PVM prievolės dydžio už 2010-2013 m., buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą kratos metu taip pat nebuvo rasti ir išimti dokumentai, kurie nebuvo pateikti ir mokesčių administratoriui atliekant mokestinį patikrinimą. Visos šios aplinkybės, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, leidžia daryti išvadą, kad byloje įrodyti padariniai.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog veiką nusikalstama daro ne tik toks aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas kai visai neįmanoma nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bet ir toks aplaidus apskaitos tvarkymas, kai minėtų rodiklių negalima nustatyti tik iš dalies, kas nagrinėjamu atveju ir buvo inkriminuota D. A. L. bei įrodyta aukščiau aptartais duomenimis. Veikos nusikalstamumo ir baudžiamumo nešalina ir ta aplinkybė, kad jau teisminio nagrinėjimo metu D. A. L. pateikė suvestinių dokumentų registrą už 2010 metus, nes šis veiksmas padarytas po nusikalstamos veikos padarymo, po padarinių kilimo ir tai nepaneigia buvus kaltinime nurodytus veiksmus bei pasekmes inkriminuojamu laikotarpiu. Be to, paneigiant apylinkės teismo argumentus, jog mokesčių administratoriui suvestinių registrų nebuvimas nesukliudė apskaičiuoti mokėtinų mokesčių, pažymėtina, jog pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Tad, veikos (neveikimo) baudžiamumą lemia nusikalstamas netinkamas pareigų vykdymas arba nevykdymas, ir tai, kad šios veikos padarinius apibūdinančius rodiklius galima nustatyti kitais būdais, asmens atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį įtakos neturi ir jo atsakomybės dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo nešalina. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. A. L., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus būdams atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 14 straipsnio nuostatas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalies reikalavimus, nesudarė 2010-2013 metų suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, neišsaugojo ir neregistravo kaltinime nurodytas ūkines operacijas ir pinigų judėjimą patvirtinančių dokumentų. Būtent šis neveikimas lėmė, kad pagal esamą buhalterinę apskaitą nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01-2013-12-31. Šiuos padarinius lėmė būtent D. A. L. netinkamas elgesys, nes jis nusprendė buhalterinę apskaitą tvarkyti pats asmeniškai, todėl konstatuojama, jog šie padariniai susiję priežastiniu ryšiu su išteisintojo veika. Byloje taip pat paties D. A. L. parodymais nustatyta, kad jam buvo žinomi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai, jis suvokė, kad pasirinkdamas pats vesti įmonėje buhalterinę apskaitą, tai turi daryti pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, iš jo paties parodymų nustatyta, jog jis matė ir suprato, kad su buhalterine apskaita nėra viskas gerai – žinojo, kad privalo būti suvestiniai buhalteriniai dokumentai, tačiau jų nesudarė, tyrimui nepateikė, tokių dokumentų nerasta ir kratos metu. D. A. L. pripažino, kad jie nebuvo sudaryti pagal pirminius dokumentus ir nebuvo pateikti tyrimo metu. Jis ne tik nesudarinėjo šių registrų inkriminuojamo laikotarpio metu, kaip tą reikalauja padaryti įstatymas, tačiau jų nepateikė net ir mokesčių administratoriui atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Išteisintasis su mokesčių inspekcijos atstovais dėl šių buhalterinių dokumentų pateikimo susirašinėjo daugiau nei 1,5 metų vis prašydamas jam suteikti galimybę pasitaisyti ir nustatyti ilgesnį terminą šiems dokumentams pateikti, tačiau per ilgesnį nei 1,5 m laikotarpį šių dokumentų nepateikė. Jie nebuvo rasti nei kratos metu, nesudaryti ir nepateikti ikiteisminio tyrimo metu. Dalį dokumentų D. A. L. pateikė tik jau bylą nagrinėjant teisme. Tokiu būdu D. A. L. suvokdamas, kad tinkamai negeba tvarkyti buhalterinės apskaitos, kad dėl to gali kilti BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, kad gali būti nustatyti pažeidimai ir kliūtys nustatyti įmonės finansinę veiklą, padėtį, turtą, apskaičiuoti privalomus mokėti mokesčius, nesiimdamas priemonių tai išspręsti, lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti, t. y. veikė neatsargia kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas).Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai, jų visuma patvirtina D. A. L. veikoje esant visus jam inkriminuotos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymius. Byloje nėra duomenų, kad išteisintasis būtų neveiksnus, kad visiškai ar iš dalies negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai D. A. L. išteisino dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, D. A. L. pripažįstant kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.Skiriant bausmę D. A. L. atsižvelgiama į tai, kad padarytas vienas nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Šis nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, yra baigtas. Vertinant padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad veika apima gana didelį laikotarpį – 4 metus, tačiau dėl veikos tik iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir kitų rodiklių. Vertinant asmenybę atsižvelgiama į tai, kad D. A. L. anksčiau taip pat yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs (bauda sumokėta), dirba, turi pastovias pajamas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti D. A. L. skirtina 40 MGL dydžio bauda.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog dalyje dėl D. A. L. inkriminuotos BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl šioje dalyje prokuroro skundas netenkinamas.BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (įstatymo Nr. XI-1472 2011-06-21 redakcija).Ši norma suformuluota specifiniais teisiniais požymiais, pabrėžiančiais jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal teisės aktus turėdamas pareigą teikti deklaracijas ar kitokius dokumentus apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, į deklaraciją ar kitus dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis ir juos pateikia atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai; veika įvardyta kaip žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymas į deklaraciją ar kitokį dokumentą bei pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti tam, kad išvengti mokesčių.Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tuomet, jeigu neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Tai yra specialus požymis, kurio nenustačius, tai yra nesant tokio tikslo, asmeniui atsakomybė gali kilti tik pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 172¹ str. 1 d (Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas). Dėl būtinumo vertinti tokiai atvejais baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo administracinės atsakomybės klausimą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-429-788/2016.Byloje neabejotinai nustatyta, jog D. A. L. veika atitinka objektyviuosius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tiek paties išteisintojo parodymais, tiek ir byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, specialisto išvada, mokesčio administratoriaus atlikto patikrinimo aktu, specialistės paaiškinimais nustatyta, jog kaltinime nurodytose valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose D. A. L. nurodė neteisingus duomenis dėl mokėtino PVM mokesčio. Byloje taip pat nustatyta, jog D. A. L. suprato, kad teikia mokesčio administratoriui tam momentui neteisingus duomenis, tačiau vien šių aplinkybių baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nepakanka. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo svarbu nustatyti, kad asmuo turėjo motyvą išvengti mokesčių. Tai subjektyviosios pusės požymis, kuris nustatomas vertinant byloje surinktų duomenų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog toks motyvas D. A. L. veikoje, kaip ir tiesioginė tyčia, nenustatyta ir skundo argumentai nesudaro pagrindo surinktus įrodymus vertinti kitaip bei daryti priešingą išvadą.Kaip matyti iš paties išteisintojo nuoseklių paaiškinimų, jis nurodydavo neteisingus duomenis PVM deklaracijose, nes dar nebūdavo gavęs sąskaitų, todėl tiksliai nežinodavo, ką urėtų į deklaracijas įrašyti, todėl rašydavo „0“, tikėdamasis vėliau patikslinti šias deklaracijas. Be to, D. A. L. nurodė, kad kai kuriais atvejais tiesiog savo nuožiūra įrašydavo numanomus mokesčio duomenis, todėl buvo atvejų, kai sumokėdavo per daug PVM mokesčio. Tai, kad tam tikrais atvejais nagrinėjamu laikotarpiui D. A. L. sumokėdavo PVM mokesčio daugiau, patvirtinta taip pat ir specialistės paaiškinimu bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Nors specialistė aiškino, kad šie pinigai negali būti vertinami kaip mokesčio permoka, tačiau tai akivaizdžiai paneigiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turto arešto aktu 2016-04-13 Nr. (23.31)-08-319-839, kuriame areštuotos piniginės lėšos įvardintos mokesčio permoka (5 t., b. l. 32). Iš to paties akto matyti, kad paskaičiuota mokesčio nepriemoka yra žymiai mažesnė nei areštuota pinigų suma. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. A. L. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2014 m. sausio 27 d. ne visas PVM deklaracijas užpildė netinkamai. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog tokį netinkamą deklaracijų pildymą lėmė aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau priešingai nei skunde teigia prokuroras, tai savaime nesuponuoja tyčinės kaltės dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime rodo, jog asmuo aplaidžiai tvarkydamas buhalterinę apskaitą sąmoningai nesiekia neteisėtų tikslų. Tyčios asmuo neturi ir jo veika yra mažiau pavojinga. Tuo tarpu neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas yra tyčinis nusikaltimas. Be to, tai atskiros savarankiškos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju būtent aplaidus apskaitos vedimas, pasireiškęs neatsargia kaltės forma, lėmė ir neteisingų duomenų mokesčio administratoriui teikimą (tai skunde teigia ir prokuroras). Šie duomenys, vertinant su jau aptartais išteisintojo parodymais, kitais rašytiniais duomenimis, taip pat rodo, jog tyčios išvengti mokesčių, pateikiant tokius netikslius duomenis mokesčio administratoriui, išteisintasis neturėjo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog teismas pagrįstai sprendė, kad D. A. L. veikoje nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių –motyvo vengti mokesčių ir tyčios, todėl pagrįstai dėl šios veikos jį išteisino, nes nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro skundas dėl nepagrįsto D. A. L. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį netenkinamas.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kurioje D. A. L. dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintas, naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. A. L. dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išteisintas, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Pripažinti D. A. L. kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 40 MGL, t. y. 1470,80 Eur, dydžio baudą, įpareigojant sumokėti ją per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.