- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- 2YT-98-457/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00338-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G.
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė, Simona Vaičiulytė
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl riboto veiksnumo panaikinimo, suinteresuotas asmuo M. G., išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja G. G. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimu prašo vadovaujantis VšĮ Antakalnio psichiatrijos centro 2022 m. rugpjūčio 23 d. Medicinos dokumentų išrašu, peržiūrėti ir panaikinti ribotą veiksnumą. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-235-874/2021 ji buvo pripažinta ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse – psichikos sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.). Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-622-874/2022 pareiškėjos rūpintoju paskirtas M. G..
Pareiškėjos G. G. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė pareiškėjos pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nors byloje yra atlikta ekspertizė ir pateiktas Ekspertizės aktas, tačiau yra kitų dokumentų (pareiškėja yra pateikusi kito gydytojo psichiatro, pas kurį lankėsi privačiai ne vieną kartą, medicininius dokumentus), iš kurių matyti, kad pareiškėjai nebuvo nustatytos jokios diagnozės, nepaskirti vaistai. Šiai dienai pareiškėjos pozicija yra tokia, kad ji norėtų, kad būtų panaikintas jos ribotas veiksnumas, kuris buvo nustatytas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu. Pareiškėja mano, kad ji buvo pripažinta ribotai veiksnia nepagrįstai ir šias aplinkybes, nepaisant Ekspertizės išvadų, ji siekia įrodyti į bylą pateiktais medicinos dokumentais. Remiamasi teismų praktika, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad nors vienas iš svarbiausių dokumentų tokiose bylose yra teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, kuri iš esmės patvirtino ir ankstesnės ekspertizės išvadą, tačiau tiek nacionaliniai teismai, tiek EŽTT yra nurodę, kad riboto veiksnumo nustatymo klausimas, net ir esant teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai, negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai ir negali būti vadovaujamasi tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, bet turi būti vertinami ir kiti byloje esantys dokumentai. Kaip reikšmingiausi įrodymai turėtų būti vertinami jau minėto kito gydytojo psichiatro G. D. medicininiai dokumentai, t. y. 2021 m. birželio 29 d. išrašas, kuriame yra nurodyta, kad pareiškėja pokalbio metu orientuota, emocijos adekvačios, mąstymas nuoseklus, jokių kliedesių bendraujant neišryškėja, ji kritiškai vertina savo rašytus nusiskundimus, suvokimo patologijos gydytojas neįžvelgia. 2022 m. rugpjūčio 23 d. vėl buvo konsultuotasi su tuo pačiu specialistu, kuris diagnozavo pareiškėjai stresą, pareiškėjos supratimu, minimas gydytojas suabejojo jai nustatyta diagnoze, t. y. liga, įvardinta Ekspertizės išvadoje. Specialistas nurodė, kad diagnozė – organinis kliedesinis sutrikimas yra netikslus, nes nėra somatinės ligos, dėl kurios galėtų vystytis patologija. Specialistas vertino visas diagnozes, kurios buvo nustatytos pareiškėjai ir sprendė, kad jos nesukelia kliedesių, kas ir yra esmė organinio kliedesinio sutrikimo, kuris yra diagnozuojamas pareiškėjai ekspertizės išvadoje. Taip, gydytojai ekspertai galimai turi aukštesnę kvalifikaciją, bet reikėtų įvertinti ir tai, kad tas susitikimas su ekspertu yra pakankamai trumpo laiko, vienkartinio pobūdžio ir tikėtina, kad daugiau išvados yra pagrįstos pakankamai senais duomenimis. Ekspertizės išvadoje yra gana plačiai aprašyti seni įvykiai, seni (2014 m. ir 2015 m.) pareiškėjos rašyti raštai, kas šiai dienai nėra aktualu. Tuo tarpu, kadangi pareiškėja pas tą patį mediką lankėsi ne vieną kartą, su juo bendrauja, naudojasi jo paslaugomis, konsultuojasi, todėl būtent šis gydytojas susidaro platesnį įspūdį apie realią pareiškėjos psichinės sveikatos būklę, todėl į šio gydytojo išvadas taip pat turėtų būti atsižvelgiama. Analizuojant pačią ekspertizę matyti, kad ekspertas nurodė, jog, neva, pareiškėja išsakė tokį teiginį, kad ji norėtų būti visiškai veiksni, nes kitaip iš jos nepriims skundų. Tačiau pareiškėja nurodė, kad per pastaruosius kelis metus, jai tik gal kartą buvo iškilęs poreikis rašyti skundą dėl papuošalų vagystės. Manytina, kad šiai dienai grėsmės, kad pareiškėja nuolat rašys skundus nėra, pareiškėja pakankamai kritiškai išsako savo nuomonę, kad šiai dienai ji neketina piktnaudžiauti savo teisėmis skųstis ir pan., todėl mano, kad yra pagrindas kalbėti apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.11 straipsnio 3 dalį, t. y. kad šiai dienai yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos veiksnumas buvo apribotas toje srityje. Dėl psichikos sveikatos – toje srityje pareiškėja jaučiasi pakankamai tvirtai, ji konsultuojasi su savo pasirinktais specialistais, kvalifikuotais gydytojais, pasitiki jų išvadomis, laikosi jų nurodymų. Gydytojas, pas kurį lankosi pareiškėja, jai jokių vaistų neskiria, nemato tam poreikio, tad ji jų nevartoja, todėl šioje srityje pareiškėja geba ne savarankiškai priiminėti sprendimus, bet konsultuojasi su specialistais ir vadovaujasi jų išvadomis. Apibendrinant visus aukščiau nurodytus dalykus, palaiko pareiškėjos išsakytą poziciją, mano, kad vien Ekspertizės išvadoje pateikti duomenys neturėtų būti absoliutinami, turėtų būti žiūrima ir į kitus byloje esančius medicininius dokumentus, pačios pareiškėjos elgesį pastaruosius kelerius metus, nėra fiksuojama kažkokių naujų jos piktnaudžiavimų tarnybomis, nėra rašoma eilės nepagrįstų skundų ir pan., todėl manytina, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėja buvo pripažinta ribotai veiksnia, yra išnykusios, todėl prašo teismo peržiūrėjus visus bylos duomenis, panaikinti ribotą veiksnumą abejose srityse – tiek dėl psichinės sveikatos priežiūros, tiek dėl kreipimosi į institucijas.
Suinteresuotas asmuo M. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, nors jam tinkamai buvo įteiktas teismo šaukimas ir visi procesiniai dokumentai. Suinteresuotam asmeniui nepranešus neatvykimo priežasčių, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja yra senatvės pensininkė, gyvena viena. Kartu su išvada pateikia Buities tyrimo aktą, kurį 2023 m. kovo 23 d. parengė Seniūnijos socialinio darbo organizatorė. Buities tyrimo akte darbuotoja aprašo pareiškėjos socialinę aplinką ir jos galimybes atlikti kasdienines veiklos funkcijas. Buities tyrimo akte nurodyta, kad pareiškėja geba savarankiškai pasirūpinti savo buitimi, asmenine higiena, mityba, laisvalaikio organizavimu. Darbuotoja nurodo, jog yra akivaizdu, kad pareiškėja kenčia nuo nuolatinių įsivaizduojamų pavojų: persekiojimo gatvėje, slapto stebėjimo ir pasiklausymo jos namuose, asmens dokumentų, maisto produktų, įvairaus kito turto vagysčių, įtarimų kaimynams dėl jos nuodijimo ir pan. Iš Buities tyrimo akte pateiktos informacijos darytina išvada, kad pareiškėja neadekvačiai vertina ją supančią aplinką ir dėl to patiria daug nerimo ir streso. Išvadą teikianti institucija neturi informacijos, įrodančios, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra pagerėjusi ir ji gali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, vien iš prašyme išdėstytų aplinkybių, kurios nėra paremtos išsamiais įrodymais, negalima spręsti apie pareiškėjos pagerėjusią sveikatos būklę, kad būtų galima pritarti prašymui panaikinti ribotą veiksnumą ir pareiškėją pripažinti veiksnia. Todėl išvadą teikianti institucija, nesant pakankamai įrodymų, šiai dienai pritaria pirmajai prašymo daliai, t. y. peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėja pripažinta ribotai veiksnia. Jeigu Teismas pareikalaus iš atitinkamų medicinos įstaigų dokumentus ir jie bus pakankami priimti Teismui sprendimą dėl pareiškėjos pripažinimo veiksnia, tuomet teismo psichiatrijos ekspertizė galėtų būti ir neskiriama. Išvadą teikianti institucija prašė civilinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-235-874/2021 pareiškėja G. G. buvo pripažinta ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.). Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-622-874/2022 ribotai veiksniai pareiškėjai G. G. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia, ir jos rūpintoju paskirtas sūnus M. G..
Pareiškėja prašo, vadovaujantis VšĮ Antakalnio psichiatrijos centro 2022 m. rugpjūčio 23 d. Medicinos dokumentų išrašu, peržiūrėti ir panaikinti ribotą veiksnumą. 2022 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro Medicinos dokumentų išraše, kurį pasirašė gydytojas psichiatras G. D., nurodyta, kad pareiškėja, jai prašant, 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo konsultuota telefonu. Diagnozė Z73.3 Stresas. Gretutiniai susirgimai – F06.2? (taip nurodyta dokumente). Po pirmosios konsultacijos, kuri įvyko 2021 m. balandžio 8 d. (dar iki pareiškėjos riboto veiksnumo nustatymo), pareiškėja pakeitė gyvenamąją vietą – persikėlė gyventi į Naująją Akmenę. Sprendimą priėmė siekiant sumažinti patiriamą stresą. Į psichiatrus per šį laikotarpį nesikreipė, stacionare negydyta. Pokalbio metu orientuota, emocijos adekvačios, mąstymas nuoseklus, kliedesių neišaiškėja, kritiškai vertina savo rašytus nusiskundimus institucijoms praeityje, apsisprendusi kreiptis į institucijas tik esant pagrįstiems faktams. Suvokimo patologijos nėra. Nuotaika lygi, valios sutrikimų nėra. Pakeitė gyvenamą vietą. Išlieka veikli, rytais mėgsta pasivaikščioti, maudytis tvenkinyje, tvarkytis buitį, bendrauja su giminaite, turi pas ją savo lysves, sodina įvairius augalus. Santykiai su sūnumi išlieka neblogi. Išvados: pakeisti teismo psichiatrų ekspertų išvadą apie sutrikimo laipsnį, psichikos sutrikimo diagnozę nėra gydytojo psichiatro konsultanto kompetencija; Diagnozė F06.2 Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas netikslus, nes nėra somatinės ligos, dėl kurios galėtų vystytis patologija. Pagal pacientės susirgimus iš ESPBI žemiau nurodytos diagnozės nesukelia kliedesių. Be to, pacientė vartoja skiriamus vaistus. Pacientės teigiami socialinio gyvenimo pokyčiai, adaptacija gyvenimui yra pakankamas lankstumo įrodymas. Kliedesiai socialiniame gyvenime mažai keičiasi ir menkai koreguojasi. Po konsultacijos gydymas neskirtas (1 t., b. l. 37–39).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba toje srityje pasibaigia. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 474 straipsnio 1 dalyje.
Šios bylos kontekste aktuali Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
2023 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi buvo nutarta pareiškėjos dabartinei psichinei būklei nustatyti paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Teismo psichiatrijos ekspertizė, pačios pareiškėjos G. G. prašymu, buvo atlikta VšĮ Nepriklausomoje teismo psichiatrijos tarnyboje, ją atliko dr. K. D., teismo psichiatras ekspertas, turintis 32 metų ekspertinio darbo stažą.
2023 m. liepos 31 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-319/2023 (toliau ir – Ekspertizės aktas) padarytos sekančios išvados:
1. G. G. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas.
2. G. G. gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse:
1.1. kreipimasis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. – negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai;
1.2. kreipimasis dėl kitų sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. – gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai;
2. teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis (asmens gebėjimas kreiptis su skundais į viešojo administravimo institucijas, teismus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas) – negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai.
3. G. G. psichikos sutrikimas yra lėtinio, progresuojančio pobūdžio dėl lėtinio progresuojančio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo.
4. G. G. psichikos sveikatos būklė nuo 2021 m. lapkričio 30 d. priimto Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimo, kuriuo ji buvo pripažinta ribotai veiksnia psichikos sveikatos priežiūros ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse, nepagerėjo (teigiamų dinaminių psichikos sveikatos būklės pokyčių nenustatyta).
Ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamoji į ekspertizę atvyko savarankiškai. Tvarkingos išvaizdos. Kontaktas su ja pakankamas, noriai dalyvauja pokalbyje, savo iniciatyva pasakoja apie praeityje patirtus išgyvenimus bei dabartinę teisinę situaciją. G. G. kalba beveik monologu, greitu tempu, kartais neužbaigus vienos minties, pereina prie kitos. Ji supranta atvykimo tikslą, sako, kad atvyko ,,ekspertizei, noriu patvirtinti, kad esu sveika, nes Antakalnio psichikos sveikatos centre psichiatras parašė, kad aš neturiu psichikos sutrikimų“, „vyksta teisminiai procesai, dėl to, kad kaimynas pakeitęs krosnį, neįsidėjo įdėklo į dūmtraukį, kai prasidėjo šildymo sezonas, mane pradėjo pykinti. Vieną rytą atsikėliau ir pajutau kondensato kvapą, paskui pradėjo bėgti rudas, smirdantis kondensatas per sieną. Kreipiausi pagalbos į spec. tarnybas, atvažiavo komisija, nieko nerado ir taip tęsiasi eilę metų, kol 2015 m. per viso kūno limfmazgius atsirado guzai, buvo bloga savijauta. Kaimynė, kad pakeisti kvapą, pradėjo naudoti daug cheminių medžiagų, rūgštis ir kitas, todėl aš negalėdavau būti namuose ir 6,5 m. išeidavau nakvoti pas savo draugę, savo bute būdavau tik dienos metu. 2021 m. persikėliau gyventi iš Joniškio į Naują Akmenę, o senas butas taip ir liko neparduotas. Ateina pirkėjai, bei kai sužino kieno šis butas ir kokia kaimynė, atsisako pirkti. Ta kaimynė nunuodijo savo vyrą, sakė man, kad aš vyrą nunuodijau ir tave nunuodysiu. Mano buvęs vyras galėjo jai prikalbėti apie mane, atsilyginti jai. Kai buvau nėščia, vyras pirko arseną, dėjo man jį į maistą, dėl to mane labai pykino, o kai išvažiuodavo iš namų, pykinimas dingdavo. Dabar gyvenu penktame aukšte, viena kaimynė duris man pradėjo spardyti, ji man rodo nosimi ženklus, kad turiu ten ir ten eiti. Nueinu tenai ir nieko nerandu. O kiti iš ketvirto aukšto kaimynai labai netvarkingi, vyras rūko balkone. Pernai liepą naktį prabudau, o ant nugaros, prie pečių, didžiausios pūslės, skausmingos, po 10 cm. Manau tai padarė su lazeriu kaimynas iš apačios, jis irgi man su nosimi rodo, mosikuoja su galva, kad nueičiau ten, kur rodo, nueinu, nieko nerandu, niekas prie manęs neprieina. Mano bute per gartraukį ne į lauką traukia, o į vidų, eina cheminės medžiagos. Visų kaimynų kvapai pas mane. Manau ir iš kosminio palydovo galimas poveikis elektrobangomis, pulsavimas, net jeigu ir kvapų nejaučiu, bet savijauta vis tiek bloga. Bute yra mano kamera, kuri seka kas ateina į butą, bet vis tiek iš manęs 2021 m. lapkričio mėn. kažkas pavogė auksinius dirbinius už 3 000 eurų. Kažkokie žmonės iš rozetės ištraukė mano kamerą ir ją išjungė. Tai pat iš po lovos dingo 3 kg maišas cukraus. Kviečiau policiją, pakeičiau spyną, vis tiek įeina. Cukrus po to atsirado, kažkas tyčiojosi, nori, kad aš išdurnėčiau, kad aš viso šito neišlaikyčiau. Dar dingo mano diplomai, išrašai iš ligoninių, gimimo liudijimai. Kažkas buvo išnešęs juos iš buto, po to vėl gražino, bet padėjo į kitą vietą. Diplomų iki šiol nerandu. Gal tai daroma, kad daugiau negalėčiau įsidarbinti, kad nerašyčiau skundų. Jau dabar nepriima mano skundų“. Tiriamoji taip pat papasakojo, kad „baigiau (duomenys neskelbtini), miškų ūkio inžineriją. Buvau laimėjusi konkursą į (duomenys neskelbtini) pareigybę, šiose pareigose dirbau 2,5 metų. Per tą laiką 2 kartus buvo supjaustytos stabdžio šlangutės. 2004 m. važiavau iš Kauno, dingo stabdžiai, autoserviso meistras pasakė, kad kažkam reikėjo mano gyvybės. Taip pat buvo subadyta ir padanga. Tai mano buvęs vyras galėjo pasamdyti žmones arba tai padarė mano konkurentai. Dėl anoniminio skundo mane perkėlė į žemesnes pareigas. Su vyru išsiskyriau prieš 33 metus, kartu pasistatėm namą, jis turėjo daug moterų. Mane mušdavo per sprandą. Su vyru turtą dalijomės 10 metų, kol suėjo senaties terminas. Turiu sūnų, santykiai su sūnumi sudėtingi, nes kai pašlijo santykiai su vyru, vaikas pradėjo rūkyti, išgėrinėti. Sūnus su žmona dabar gyvena Šilutėje. Turiu 26 metų anūkę. Sūnus kvietė gyventi pas save, bet aš pagalvojau, kad neįtiksiu. Aš pensijoje nuo 2012 m., insulto niekada neturėjau, buvo tik stresas dėl pareigų pažeminimo. Turėjau galvos traumą 2003 m., gulėjau klinikose, buvo smegenų sutrinkimas. Nuo pernai pradėjau lankyti trečiojo amžiaus universitetą, mėgstu daug vaikščioti“. Paklausta dėl nusiskundimų sveikata, sako, kad „širdį kartais paskauda, yra širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas. Šių metų liepos mėn. buvo priepuolis, svaigo galva, liežuvis pakrypo į kairę pusę ir tuo metu atmintis labai sutriko. 2020 m. gulėjau dieniniame stacionare dėl galvos svaigimo, nes naktį jaučiau, kad kažkas vaikšto viršuje, nuėjau į tualetą ir pasijutau labai blogai, svaigo galva, pykino, buvo labai stiprus, nemalonus kvapas, girdėjau vyriškus žingsnius, šis vyras kažką galėjo padaryti“. Tiriamoji teigia, kad vartoja vaistus dėl galvos svaigimo ir širdies ritmo sutrikimo. Paklausta, kaip suprantanti veiksnumo sąvoką, atsako: „aš esu sveika“. Teigia, jog pati esanti „visiškai veiksni ir psichiškai sveika“. Tiriamoji teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Ryškesnių kognityvinių funkcijų sutrikimo nenustatyta, tik nusilpusi fiksacinė atmintis (iš trijų paprašytų pakartoti žodžių iš karto pakartoja 3, tačiau po trijų minučių – tik 1). Protinės būklės trumpas tyrimas (MMST) – 28 balai, pažinimo funkcijos kiek nusilpę, tačiau normos ribose. Tiriamoji žino, kokiais pinigais galima atsiskaityti parduotuvėje, apytiksliai teisingai nurodo maisto produktų ir komunalinių mokesčių kainas. Paklausta, kokias pajamas gauna, atsako: ,,670 eurų pensijos ir už vienišumą“. Nurodo, kokį nekilnojamąjį turtą turi: ,,pusę namo Joniškyje, brolis paliko sodą Joniškyje ir turiu butą N. Akmenėje. Dėl šio buto dar turiu 2 500 skolos žmogui. Banko paskolą jau atidaviau“. Tiriamoji teisingai sugeba paaiškinti tokias sąvokas, kaip lizingas, kreditas, testamentas ir kt. Tiriamosios mąstymas klampus, aplinkybiškas, paralogiškas, stokojantis nuoseklumo, pagreitėjęs. Ji išsako santykio, nuodijimo, poveikio, nuostolio bei interpretacinio pobūdžio kliedėjimo idėjas bei uoslės ir klausos pseudohaliucinacijas. Kliedėjimo idėjų atžvilgiu psichokorekcijai visiškai nepasiduoda. Jos emocijos gan skurdžios, monotoniškos. Asmenybė įtari, pretenzinga, egocentriška, hipochondriška. Nuotaikos fonas lygus. Viso tyrimo metu ji stengiasi save pateikti tik iš teigiamos pusės ir pasirodyti kaip nukentėjusioji nuo kaimynų, ji neslepia suinteresuotumo ekspertizes rezultatais, nori būti visiškai veiksni, nes „kitaip iš manęs nepriims skundų“. Jos tarpasmeniniai kontaktai paviršutiniški, riboti, ji palaiko tik neišvengiamus kontaktus. Ji yra visiškai nekritiška savo psichikos sveikatos būklės atžvilgiu ir neturi jokios motyvacijos gydytis psichotropiniais medikamentais. Jos elgesys priklauso nuo aktyvios psichopatologijos turinio (kliedesių ir haliucinacijų).
Be to, Ekspertizės akte nurodyta, kad pateiktos medicinos duomenimis, po neveiksnumo nustatymo (2021-11-30) G. G. pas psichiatrus nesilankė ir nesigydė. Yra pateikta tik 2022-08-23 VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro gydytojo psichiatro nuotolinė (telefonu) konsultacija, kurioje nurodyta, kad pakeisti teismo psichiatrų ekspertų išvadą apie sutrikimo laipsnį, psichikos sutrikimo diagnozę nėra gydytojo psichiatro konsultanto kompetencija, o diagnozė – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas – netikslus, nes nėra somatinės ligos, dėl kurios galėtų vystytis patologija, pagal pacientės susirgimus iš ESPBI žemiau nurodytos diagnozės nesukelia kliedesių. Be to, pacientė vartoja skiriamus vaistus, pacientės teigiami socialinio gyvenimo pokyčiai, adaptacija gyvenimui yra pakankamas lankstumo įrodymas, kliedesiai socialiniame gyvenime mažai keičiasi ir menkai koreguojasi. Išraše nurodomas ESPBI neurologijos ir psichiatrijos diagnozių sąrašas: nepatikslintas somatoforminis sutrikimas (tai sutrikimas, kurio atsiradimui bei eigai svarbūs psichologiniai faktoriai. Jam išsivysčius, pacientas išsako daugybę somatinių (fizinių) skundų primenančių tam tikras somatines ligas, tačiau iš tiesų su jomis nesusijusių. Reikalauja pakartotinių tyrimų, nepaisant gydytojo įrodinėjimų, kad simptomai neturi somatinio pagrindo); praeinantys smegenų išemijos priepuoliai (tai ūminis galvos smegenų ar tinklainės kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, visiškai išnykstančiais per 24 val. nuo ligos pradžios. Dažniausiai pasireiškia staigiu sąmonės netekimu, svaiguliu, galvos svaigimu, bendru silpnumu, traukuliais, šlapimo ir išmatų nelaikymu, sutrikusia orientacija ir suvokimu, galvos skausmu, dizartrija (kalbos sutrikimu), disfagija (rijimo sutrikimu) bei regėjimo sutrikimais); kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (tai lėtai, laipsniškai progresuojanti galvos smegenų disfunkcija, kuri vystosi dėl smegenų išemijos (hipoksijos)).
Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį tyrimą, nustatyta, kad G. G. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja pagreitėjęs, aplinkybiškas, klampus, paralogiškas, stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo mąstymas bei santykio, poveikio, nuodijimo, nuostolio ir interpretacinio pobūdžio kliedėjimo idėjos bei uoslės ir klausos pseudohaliucinacijos, kurių atžvilgiu ji yra visiškai nekritiška ir psichokorekcijai nepasiduoda. Ši psichopatologija yra dominuojanti ir lemia liguistą (kliedesinę) veiksmų motyvaciją ir realių įvykių interpretaciją, užpildo visą jos sąmonę, trikdo jos gyvenimo kokybę bei socialinę adaptaciją. Ji yra visiškai nekritiška savo psichikos sveikatos būklės atžvilgiu. Pažymėtina, kad savikritika tai yra gebėjimas adekvačiai suvokti objektyvią tikrovę, asmeninę veiklą ir elgesį, analizuoti bei daryti realias išvadas, savikritika užtikrina kryptingą ir adekvatų elgesį, orientaciją bei adaptaciją socialinėje aplinkoje. Be to, jos interesai priklauso nuo vyraujančių kliedėjimo idėjų turinio. Ji neturi jokios motyvacijos gydytis psichotropiniais medikamentais. Dėl savireguliacijos mechanizmo sutrikimo, nepakankamo realybes suvokimo, liguistų interpretacijų ir kliedesinės motyvacijos bei visiško kritikos nebuvimo savo psichikos sveikatos atžvilgiu ji negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti gyvenimiškų situacijų, adekvačiai, tikslingai ir racionaliai savarankiškai veikti tam tikrose gyvenimo srityse.
Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir priimtas išvadas patvirtina ir 2023 m. kovo 23 d. Buities tyrimo akte Nr. A-169 užfiksuotos aplinkybės, kad bendraujant su pareiškėja kyla abejonių dėl jos psichinės sveikatos. Moteris teigia, kad yra nuolat persekiojama gatvėse, jos namuose galimai yra įrengtos slaptos stebėjimo kameros ir pasiklausymo įranga. Moteris įsitikinusi, kad kažkas neaiškiu būdu yra pasisavinę jos buto raktus, nes jų neberandanti. Iš namų dingsta maisto produktai, asmens dokumentai. Žinodama, kad ją gali apvogti, dokumentus paslepia, tačiau vagys juos vis tiek suranda ir po neaiškaus laiko padeda į kitą vietą. Iš buto yra dingę aukso dirbinių už keletą tūkstančių eurų. Bute, jai nesant, įjungiamas televizorius. Kažkas patenka į jos daugiabučio namo rūsį, kur atsukinėja konservuotų daržovių stiklainius, juos apnuodija. Moteris taip pat įsitikinusi, kad ją per ventiliacijos angas nuodija kaimynai cheminiais garais. Pareiškėja jaučiasi bejėgė, nes mano, kad specialistai, kurie atvykę turėtų nustatyti nuodų koncentraciją ar nustatyti kitus nusikaltimus vykdomus prieš ją, patys susiję su asmenimis, bandančiais su ja susidoroti ar jai pakenkti (1 t., b. l. 42–43).
Išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad iš 2023 m. kovo 23 d. Buities tyrimo akte, kurį parengė Seniūnijos socialinio darbo organizatorė, pateiktos informacijos darytina išvada, kad pareiškėja neadekvačiai vertina ją supančią aplinką ir dėl to patiria daug nerimo ir streso. Išvadą teikianti institucija neturi informacijos, įrodančios, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra pagerėjusi ir ji gali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b. l. 40–41).
Teismas, įvertinęs Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, pareiškėjos pateiktame 2022 m. rugpjūčio 23 d. Medicinos dokumentų išraše nurodytas aplinkybes, Buities tyrimo akte ir išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad duomenų, kurie leistų teismui spręsti, jog išnyko visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos veiksnumas buvo apribotas, kad pareiškėja pasveiko, byloje nėra, taip pat nėra ir objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjai Ekspertizės aktu diagnozuotą lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą – organinį kliedesinį (panašų į šizofreniją) sutrikimą.
2022 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro Medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad „diagnozė F06.2 Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas netikslus, nes nėra somatinės ligos, dėl kurios galėtų vystytis patologija“ ir kuriuo remiasi pareiškėja, kaip pagrindiniu įrodymu jos ribotam veiksnumui peržiūrėti ir panaikinti, vertintinas kritiškai, nes pareiškėja pas gydytoją psichiatrą G. D. galimai tiesiogiai lankėsi tik vieną kartą, t. y. 2021 m. balandžio 4 d., kita konsultacija vyko 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuotoliniu būdu, t. y. telefonu. Šis gydytojas, priešingai nei ekspertas, atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę ir surašęs Ekspertizės aktą, nebuvo susipažinęs su visa pareiškėjos ligos istorija, 2021 m. rugsėjo 8 d. – spalio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-7/2020, 2021 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta ribotai veiksnia, tiesiogiai nebendravo su pareiškėja ir negalėjo tinkamai bei visapusiškai įvertinti pareiškėjos psichinės sveikatos būklės. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pas šį gydytoją lankėsi reguliariai, buvo šio gydytojo konsultuojama, gydytojas buvo susipažinęs su visa jos ligos istorija ir pan. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aukščiau minėtame Medicinos dokumentų išraše nurodytas aplinkybes, priešingai, Ekspertizės akte nurodytos išvados paneigia šį Medicininį dokumentą.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. G. psichikos sveikatos būklė nuo 2021 m. lapkričio 30 d. priimto Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimo, kuriuo ji buvo pripažinta ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse – psichikos sveikatos priežiūros ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse – nepagerėjo, teigiamų dinaminių psichikos sveikatos būklės pokyčių nenustatyta, todėl jos pareiškimas dėl riboto veiksnumo panaikinimo yra atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-235-874/2021, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 474 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl riboto veiksnumo panaikinimo.
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-235-874/2021.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.