Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-11-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-235-874/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
e2YT-235-874/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Suinteresuotas asmuo
G. G., M. G., (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas
Šiaulių apygardos prokuratūros
Advokatai
Vanda Laukevičienėsu
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-235-874/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00786-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.5; 3.2.6.5; 3.4.5.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Donatui Micevičiui,suinteresuotam asmeniui G. G., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,suinteresuotam asmeniui M. G.,

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei L. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl G. G. pripažinimo ribotai veiksnia tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys G. G., M. G., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas pripažinti G. G. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis. Paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato prašymas, kuriame nurodyta, kad G. G. savo veiksmais kelia grėsmę sau ir kitiems gyventojams, todėl prašoma inicijuoti procesą jos veiksnumui nustatyti. Prie prašymo pridėta ją charakterizuojanti medžiaga: įvairių administracinių pažeidimų protokolai, kuriuose užfiksuoti G. G. nepagrįsti spec. tarnybų iškvietimai. Jie vertintini kaip vienas iš kriterijų, pagal kuriuos galima diagnozuoti jos neadekvatų elgesį į aplinką. Buvo gauti duomenys iš VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, kad G. G. nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželį nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu iš įvairių institucijų padažnėjo pranešimų apie G. G. neadekvatų elgesį. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos atliktą išvadą, kurioje nurodyta, kad G. G. geba iš dalies savimi pasirūpinti sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Vertinimo metu ji savo psichikos sutrikimų nepripažino, kurie buvo nustatyti ir paskirtas medikamentinis gydymas. G. G. atsisakė lankytis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir tęsti jai paskirtą gydymą. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK pateikė pranešimų apie įvykius istoriją, iš kurios matyti, kad G. G. be pagrindo kreipiasi į policijos pareigūnus, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaltindama kaimynę, dėl to trukdoma pareigūnams dirbti. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos yra kreipimasis į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, kurie informuoja, kad pareigūnai nuolatos kviečiami dėl kvapų, bet jų šaltinių nerasdavo, nors pranešėja neva juos jausdavo, taip trukdomas pareigūnų darbas, pranešimai nepagrįsti, galimai išprovokuoti G. G. sveikatos būklės. Iš pareigūnų užpildytų įvykių administracinių protokolų matyti, kad G. G. kviesdama pareigūnus, nurodydavo aplinkybes, kurios kelia abejones dėl jos psichikos būklės. 2020 m. birželio 19 d. pranešime užfiksuota, kad pasakojo policijos pareigūnams apie tam tikrus įvykius, nebaigus pasakojimo pradėjo kalbėti apie kelių dienų keliones iš Kauno, apie radiją bei bėgančius grėblius. 2020 m. birželio 10 d. pranešime nurodyta, kad pranešėja grįžus namo rado atrakintas buto duris, baiminosi, kad kažkas įsibrovė į vidų, nėjo, laukė vietoje, viruso fono nėra. Tokių pranešimų prie bylos yra pateikta daug ir visais atvejais jokių pažeidimų nebūdavo nustatyta. Mano, kad G. G. nustatytas psichikos sutrikimas apriboja galimybę jai orientuotis, integruotis į visuomenę, pačiai daryti sprendimus, už juos atsakyti. Jai nustatytas sutrikimas neigiamai įtakoja jos socialinį gyvenimą, sukelia pasekmes jos gebėjimams tam tikrose socialinio gyvenimo srityse. G. G. kreipdamasi į policiją su nepagrįstais skundais, juose kaltina kitus asmenis, kurie dėl atliekamų tyrimų patiria nepatogumų, taip pat nepagrįstai gaišinamas pareigūnų laikas, eikvojami ištekliai. Dėl nepagrįstų skundų atsakomybė gresia ir pačiai G. G., nes jos atžvilgiu gali būti pradėta administracinė atsakomybė. Pareigūnai suvokdami, kad asmeniui reikalingas gydymas, šį procesą iniciavo, siekdami jai padėti, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, surinkęs visą medžiagą, prašydamas pripažinti G. G. ribotai veiksnia pareiškime nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Atlikta ekspertizė patvirtina pareiškėjo surinktus duomenis, kad G. G. serga (duomenys neskelbtini) dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis. Ekspertų atlikta ekspertizė patvirtina byloje surinktus duomenis iš kitų gydymo įstaigų, kad G. G. serga psichikos liga ir jai reikalinga pagalba. Dėl asmens psichikos būklės vertinama visa surinkta medžiaga. Iš gydymo įstaigų gauti pranešimai, kad G. G. serga psichine liga. Šis susirgimas kartu su nepagrįstais pareigūnų iškvietimais daro pagrindą manyti, kad G. G. šioje srityje reikalinga pagalba. Prieš baigiamąsias kalbas pareiškėjo atstovas, įvertinęs abiejų teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadose nurodytas aplinkybes, išklausęs G. G. duotus paaiškinimus, prašo G. G. pripažinti neveiksnia psichikos sveikatos priežiūros srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė L. K. su pradiniu pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad G. G. nepripažįsta savo psichinio sutrikimo, kuris konstatuotas ekspertizės aktais, ignoruoja šią ligą ir dar labiau prastina savo sveikatą. Mano, kad jei G. G. gertų vaistus, būtų visai kitoje būsenoje ir nereikėtų spręsti klausimo dėl jos veiksnumo ribojimo. G. G. savo fizine sveikata rūpinasi, vartoja paskirtus vaistus. G. G. pasigydžiusi psichinę sveikatą, tikėtina, su skundais nebesikreiptų į įvairias tarnybas. Sutinka, kad reikia G. G. pripažinti ribotai veiksnia psichikos sveikatos priežiūros srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje.

Suinteresuoto asmens G. G. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvada patvirtina tai, kad byloje buvo pateikti duomenys apie G. G. administracinius pažeidimus, skundų ir pareiškimų rašymus bei jos ligos istorijos išrašus, kuriuos įvertino. 2020 m. liepos 31 d. G. G. pasijutusi blogai kreipėsi į gydytojus, jai buvo nustatytas smegenų kraujotakos nepakankamumas, dėl to ji dažnai lankėsi pas gydytojus, buvo nustatyti įvairaus pobūdžio somatiniai nusiskundimai, tačiau kitokio pobūdžio nusiskundimų ji nepateikdavo. Tyrimo eigoje ji buvo tiriama ir nurodomi įvairių metų apsilankymų pas gydytojus įrašai. Taip pat, kad ji 2020 metais pradėjo skųstis dėl juntamo dujų, cheminių medžiagų kvapo ir dėl to kvietė tarnybas, kad patikrintų ar yra dujų, ar kitų medžiagų kvapo, nustatytų jų šaltinius. Atvykę pareigūnai tik pabūdavo, jokių prietaisų nepanaudodavo, konstatuodavo, kad jokių kvapų nėra ir toks pranešimas yra nepagrįstas. Tokiu atveju turėjo būti asmens veiksmų įvertinimas, kad jis nepagrįstai kviečia tarnybas ir trukdo jų darbą. Pokalbiui G. G. kviesta pas psichiatrą, kuris nurodo, kad moteris tvarkingos išvaizdos, orientuota visapusiškai teisingai, į aplinką reaguoja teisingai, noriai bendrauja, supranta atvykimo tikslą, nepateikė jokių nusiskundimų dėl savo psichinės sveikatos sutrikimo, laikė save psichiškai sveika. Iš ligos istorijų eigos matyti, kad G. G. negalavimai daugiau susiję su fizine, o ne su psichine negalia. Tai konstatuojama kiekvienu jos apsilankymo atveju. Socialinė darbuotoja duodama išvadą apie tai, ar G. G. geba pasirūpinti savimi tiek turtinių, tiek neturtinių santykių srityse, nurodė, kad ji gali pasirūpinti savimi, jokių kitų nukrypimų ji nerado, dažnai lankosi pas gydytojus, vadinasi, rūpinasi savo sveikata, vartoja jai paskirtus medikamentus, laikosi gydytojų rekomendacijų. Akcentuoja, kad G. G. nelaiko savęs psichiškai nesveika. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad G. G. geba pasirūpinti savimi tiek turtinių santykių, tiek neturtinių santykių srityse. G. G. ne pirmoji, kuri rašo skundus į įstaigas, skųsdamasi pareigūnų pareigų neatlikimu, faktinių aplinkybių nenustatymu, tačiau asmenys dėl to nepripažįstami ribotai veiksniais. Yra priemonės reaguoti į asmens netinkamus veiksmus, nusiskundimus, tačiau riboti asmens psichinę būklę yra netinkamai pasirinktas objektas. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtu būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai. Tokių duomenų byloje nėra. Byloje yra tik epizodiniai duomenys, kurių pagrindu nurodoma, kad G. G. reikėtų riboti veiksnumą. Psichiatras ir psichologas nepakankamai įvertino G. G. psichinės sveikatos būklę. Skundų ir pareiškimų rašymas yra per menki duomenys teigti, kad asmuo negeba savimi pasirūpinti nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Susipažinusi su ekspertizės aktu G. G. pati surašė byloje pateiktus paaiškinimus.

Suinteresuotas asmuo G. G. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad turi visus medicininių dokumentų išrašus ir viską surašė atsiliepime. Atvykę pareigūnai jausdavo kvapą, bet neturėjo prietaisų pamatuoti. Dėl atrakintų durų pareigūnai niekada nepaėmė spynos, kad ištirtų. Ji dešimt kartų keitė spynas. Laiškai paimami iš jos pašto dėžutės. 2020 m. gruodžio mėn. ekspertizės aktas buvo įmestas pas kaimynę į pašto dėžutę. Kaimynė jį perskaičius penktadienį, o pirmadienį permetė per tvorą. Matėsi, kad laiškas buvo atplėštas ir užklijuotas. Dėl to kreipėsi į policijos pareigūnus, šie atsakė, kad parašys kaimynei, kad nepasakotų, ką perskaitė. Negauna jai siųstų laiškų pašto dėžutėje. Smalkių detektorius namuose kaukia po kelis kartus per dieną. Matyt kaimynė kažką kūrena. Kviečia pareigūnus skambindama 112 ir sako, kad jaučia kvapą. Pareiškimą yra rašiusi, bet policija sakė reikia kreiptis į priešgaisrinę. Nuo kvapo ją pykina, bloga, skauda galvą, bėga lauk. Kvapą užuodžia tik namuose. Yra buvęs kvapas ir policijos patalpose, ji išėjo lauk, kad nenugriūtų. Ji jautri kvapams. Nepripažįsta, kad jai yra psichinis sutrikimas. Buvo Vilniuje pas du psichiatrus, nenustatė jokios psichinės ligos. Išrašo iš gydytojų Vilniuje, kad ji psichiškai sveika, neturi. Lankėsi pas psichiatrus privačiai, jų duomenis rado internete. Vienas gydytojas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitas kitur. Lankėsi 2021 m. kovo – balandžio mėnesiais. (Duomenys neskelbtini) pas psichiatrą nesilanko, nes nesijaučia serganti. Lankosi tik tada, kai reikia pažymų. Jai pašalinta pusė skydliaukės, todėl vartoja hormonus. Šalutinis poveikis yra nemiga. Mano, kad jai gydytis nuo psichinių ligų nereikia. Kai iškvietė policijos pareigūnus į butą dėl neužrakintų durų, nėra policijos pareigūnams pasakojusi apie bėgančius grėblius. Pasakojo apie kelionę iš Kauno. Vairuoja automobilį senai. Apie viruso foną 2020 m. birželio 10 d. jos pranešime pareigūnams pirmą sykį girdi. 2014 m. buvo po skydliaukės operacijos, kaimynė užkūrė kažką namuose, o ją nuo kvapo pykino, buvo bloga, todėl kvietėsi greitąją. Kitą dieną nuėjo pas psichiatrę, kuri išrašė vaistų „Xanax“, kuriuos reikia gerti, kai pykina. Ji tų išrašytų vaistų negėrė. Kita gydytoja psichiatrė nėra išrašiusi vaistų. 2014 m. lapkričio 26 d. buvo pas ją pareigūnas, kuris juto kvapą, bet nesuprato iš kur. 2020 m. vasarą daug skambino, nes pareigūnai sakė, jei jaučia kvapą skambinti, rašyti. Po 2020 m. balandžio 21 d. gaisro rado išdegusią palėpę, vonią, rūbus. Ji rašė policijai, bet niekas nepadėjo. Rado viską išversta, balkono ir lango rankenos suodinos. Sūnus žinojo, bet niekuo negalėjo padėti. Buvo atvažiavęs po gaisro. Ji daugiau vaikų neturi. Sūnus lankosi pas ją ne dažnai. Kitų gydytojų išrašytus vaistus vartoja. Tik su psichine negalia susijusių vaistų nepripažįsta. Psichiatro išrašytus vaistus gertų, jei iš tikro reikia. 2021 m. birželio 16 d. buvo užsiregistravusi su psichiatrę (duomenys neskelbtini). Šiais metais rašė policijai skundą, nes kaimynė perskaitė laišką dėl ekspertizės. Daugiau skundų nerašo. Nesutinka, kad būtų apribotas jos veiksnumas pareiškime nurodytose srityse. Į Vilnių pas gydytojus važiavo su ekspertizės aktu, jiems rodė, prašė patikrinti ar ji tikrai serga. Gydytojai sakė, net panašumo nėra į jokią psichinę ligą ir jokio gydymo nereikia. Kai pas ją kažkas ateina į svečius, kvapai per dešimt minučių dingsta, nes kaimynė vėdinasi pas save. Policijos pareigūnams yra pasakojusi, kad atsitiktinai buvo sutikusi buvusį prezidentą R. Paksą. Ji nėra keitusi smalkių detektoriaus, nes brangu. Gaisrininkai akte nurodė, kad gaisro priežastis nuo arbatinio. Bet ji nesutinka, nes arbatinis buvo anksčiau sudegęs ir neįjungtas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. G. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutinka, kad mama G. G. negali savimi pasirūpinti. Kaminas trukęs, tuos kvapus ir jam pačiam yra tekę užuosti. Neatlikti jokie tyrimai, neimti oro mėginiai, kad būtų galima spręsti, jog pranešimai nepagrįsti. Pas mamą lankosi ne dažnai. Mama pastoviai skundėsi dėl kvapų. Prie jo gal vieną kartą buvo sukaukęs detektorius. Jis netikrino ar tinkamai veikia detektorius. Į Vilnių pas gydytojus kartu su mama nevyko. Dėl psichinės sveikatos mama jam nesiskundė, jis nepastebėjo, kad mama negalėtų savimi pasirūpinti. Mano, kad mama be reikalo nerašė skundų. Mama nuolat geria vaistus, nuo ko nežino. Mama neminėjo, kad vyks į Vilnių pas gydytojus. Mano, kad bėda yra kamine. Kaimynės kaminas eina per sieną, buvo trūkęs, patvarkė 2007 m. Gal vėl reikia tvarkyti.

Gydytoja psichiatrė V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. G. G. nėra jos pacientė, niekada nesikreipė dėl kokių nors nusiskundimų. Atėjo pasitikrinti po incidento 2014 m. iš greitosios pagalbos tarnybos, kad paneigti kliedesius. Kreipėsi į priėmimo skyrių dėl apsinuodijimo, pasidarė bloga, kažkas pasakė žodį „kliedesiai“. Tuo metu G. G. jautė sukrėtimą, ji išrašė raminamuosius vaistus „Xanax“. 2020 m. birželio mėn. buvo atėjusi po policijos rašto pasitikrinti sveikatą ar nėra psichikos sutrikimų dėl vairavimo. Nustatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini), nes trūko išsamaus psichologinio įvertinimo, mąstymo tyrimo. Kad atlikti psichologinį tyrimą reikia paciento sutikimo, asmuo turi pripažinti, kad jis yra pacientas. Kadangi G. G. atėjo nukreipta iš policijos, nesutinkanti pasiaiškinti dėl kažkokių skundų, tai ji negalėjo daryti jai jokio tyrimo. Jei G. G. būtų sutikusi, tai tyrimus būtų paskyrę, bet G. G. nepildė paciento anketos. Buvo siūlyta atlikti tyrimus 2021 m. gegužės mėn. dėl vairuotojo pažymėjimo. G. G. sutiko atlikti tyrimus, bet reikėjo keletą savaičių laukti, tai sakė kreipsis kitur, kur greičiau. Kai atėjo policijos siuntimu 2020 m. birželio 22 d. sakė, kad penkiolika metų kenčia smarvę, jaučia vilnos kvapą, graužia gerklę, išsakė daug nemalonių pojūčių, kad patyrė stresą, daug kartų kaimynė pakišo uždegtą „škurlį“, aktyviai pasakojo apie santykius su kaimyne, akcentavo, kad negali miegoti namuose. G. G. jaučia daugybę negalavimų, anonimiškai paskambinęs asmuo nurodė, kad ji buvo išsakiusi suicidines mintis, todėl jų socialinė darbuotoja buvo nuvykusi pas ją į namus, siūlė pagalbą. Daug metų jaučia nemalonius pojūčius, psichinę įtampą, stresą, dėl to gali pykinti, skaudėti galvą.

Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdyje paaiškino, kad yra teismo psichologas ekspertas. Skundų, pareiškimų rašymas policijos komisariatui, kitoms įstaigoms nevertinamas kaip psichikos sutrikimas. Administracinis nusižengimas yra teisinis įvykis ir jis neturi įtakos asmens psichinei būsenai įvertinti. Ekspertas vertina medicininį kriterijų. Diagnozė negrindžiama vien tam tikru įvykiu. Pačios G. G. pasakymu ji jau penkiolika metų kankinasi su kvapais, tai galima spręsti, kad tiek metų yra sutrikimai. (Duomenys neskelbtini) nustatė psichiatrai ekspertai. Jis neabejoja, kad G. G. serga (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas prie lėtinių progresuojančių susirgimų grupės. Jei asmuo ilgą laiką gydosi, galima medikamentinė remisija. Tvirtina pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Asmuo nejaučia, kad serga, tai mąstymo turinio sutrikimas. Dėl to kyla ir fizinės ligos. G. G. psichinės sveikatos srityje iš medicininio kriterijaus negali suprasti savo veiksmų reikšmės. Fizinės sveikatos srityje tvarkosi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo atstovo, suinteresuoto asmens G. G. ir jos atstovės, suinteresuoto asmens M. G., suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovės, gydytojos psichiatrės V. Č., eksperto Gintaro Butkaus paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2020 m. rugsėjo 3 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK) 2020 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 40-S-13721-(1.19E), kuriame prašoma kreiptis į teismą dėl G. G. pripažinimo neveiksnia. Rašte nurodoma, kad G. G. savo veiksmais kelia grėsmę sau ir kitiems gyventojams, prie rašto pridedama G. G. charakterizuojanti medžiaga. Iš Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK pateiktų G. G. pranešimų apie įvykius istoriją nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. gautas pareiškimas, kad kaimynė, girdint pašaliniams žmonėms, iškeikė necenzūriniais žodžiais; 2012 m. balandžio 26 d. gautas pareiškimas, kad kaimynė nukirto G. G. priklausančią gyvatvorę; 2014 m. kovo 25 d. gautas pareiškimas, kad kaimynė įžeidinėja necenzūriniais žodžiais (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą); 2014 m. balandžio 9 d. gautas skundas dėl kaimynės netvarkingo kamino ir šmeižimo (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą); 2014 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškimas dėl konflikto su kaimynu (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą); 2014 m. rugsėjo 16 d. gautas pareiškimas dėl chuliganiško kaimynės elgesio; 2015 m. birželio 16 d. gautas pareiškimas, kad kaimynė cheminėmis medžiagomis apipylė gėles; 2015 m. liepos 10 d. gautas pranešimas telefonu, kad ją pastoviai nuodija kaimynė (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą); 2020 m. gegužės 4 d. gautas pranešimas telefonu dėl gaisro; 2020 m. gegužės 5 d. gautas pranešimas telefonu dėl gaisro aplinkybių ištyrimo ir kaimynės piktybiško elgesio; 2020 m. birželio 10 d. gautas pranešimas telefonu, kad grįžusi į namus rado atrakintas buto duris, baiminasi, kad kažkas įsibrovė, į vidų nėjo, laukia vietoje, viruso fono nėra; 2020 m. birželio 16 d. gautas pranešimas telefonu, kad iš namų dingo dvi auksinės grandinėlės, laiškas iš Sodros, įsilaužimo žymių nėra, su policijos pagalba daiktai atsirado, buvo pamiršusi kur pasidėjo; 2020 m. birželio 19 d. gautas pranešimas telefonu, kad rado atrakintas laukines duris, į vidų nėjo, laukia prie buto, kalbant su pranešėja, pastaroji kalbėjo apie neaiškius dalykus, mėtėsi tarp žodžių ir įvykių sekos, pasakojo kodėl kvietė policiją, nebaigus pasakoti kalbėjo apie kelių dienų kelionę iš Kauno, apie radiją bei bėgančius grėblius, apie nesutarimus su kaimynais; 2020 m. birželio 23 d. gautas pranešimas telefonu, kad į jos automobilį kažkas pateko, automobilis buvo užrakintas, spynos nesugadintos, automobilyje daiktai išmėtyti, piniginėje niekas nepaimta. Tai jau vyksta ne pirmą kartą, patenka kažkas į namą, į automobilį, bet niekas nepaimama, rašys pareiškimą; 2020 m. birželio 26 d. gautas pranešimas telefonu, kad kažkas galimai bandė rakinti buto duris, sunkiai rakinasi, galimai kažkas buvo viduje, į butą neina, ne pirmą kartą keičia spyną, jai pastoviai kažkas bando pakenkti, atvykus ir apžiūrėjus G. G. priklausančio namo laukujas duris laužimo žymių nerasta, iš namo niekas nepavogta; 2020 m. birželio 27 d. gautas pranešimas telefonu, kad pašalinis asmuo buvo apsilankęs jos bute, perdėti daiktai į kitas vietas, reikalauja, kad atvyktų pareigūnai, laukia namuose, atvykus ir apžiūrėjus G. G. namo duris, laužimo žymių nerasta, iš namo niekas nepavogta; 2020 m. liepos 1 d. gautas pranešimas telefonu, kad grįžusi namo pastebėjo, jog yra išplėšta balkono durų rankena iš vidaus pusės, visos durys buvo užrakintos, pati negalėjo stipriau traukti už rankenos. Kol buvo priimamas pareiškimas bei apklausa kaltino kaimynę, pabaigoje ėmė dėl neaiškių priežasčių kaltinti (duomenys neskelbtini) regioninio parko direktorių. Pokalbio metu kalbėjo neaiškius dalykus, mėtėsi tarp žodžių; 2020 m. liepos 9 d. gautas pranešimas telefonu, kad ryte atvažiavusi į namus pastebėjo, kad į jos butą buvo patekę pašaliniai asmenys, pavogtas policijos protokolas, apgadinta buto durų spyna, kitko neapžiūrėjo, bus vietoje už 10 min., lauks prie namo; 2020 m. liepos 11 d. atvykusi į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK paaiškino, kad grįžusi namo pasigedo atsarginių raktų ryšulio, kurie buvo kambaryje paliktoje kuprinėje, bendraujant su G. G., ji atsisakė bendrauti PK patalpose, nes jaučia dujų kvapą. Bendraujant gatvėje, ji nurodė, kad buto durų spyna nesugadinta, langai sveiki, į namus įsibrovimo požymių neradusi. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 40-S-7612-(1.19E) kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, siųsdamas G. G. 2020 m. gegužės 5 d. skundo dėl gaisro aplinkybių ištyrimo ir kaimynės piktybiško elgesio nuorašą įvertinimui, kadangi kilo abejonių dėl G. G. psichinės sveikatos būklės. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. 40-S-9240-(1.19E) kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, prašydamas suteikti G. G. pagalbą savo kompetencijos ribose. Rašte nurodoma, kad Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK 2020 m. gegužės 14 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. G. skundą dėl gaisro aplinkybių ir kaimynės piktybiško elgesio, nes nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių. G. G. gyvena 15 metų senumo prisiminimais ir yra įsitikinusi, jog ją persekioja kaimynė. 2020 m. birželio 10 d. G. G. kreipėsi į policiją, nes grįžusi į namus rado atrakintas duris, tačiau apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad durys ir spyna neapgadintos, daiktai nedingę, į vidų nepatekta, koridoriaus durys, pro kurias patenkama į kambarius, neatrakintos, surasti lauko durų atsarginiai raktai. Taip pat 2020 m. birželio 11 d. G. G. pavojingai vairavo transporto priemonę, sukeldama pavojų saugiam eismui ir nesustabdė automobilio, kai buvo teisėtai stabdoma kelyje policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu, dėl to jai buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį. Bendraujant su G. G. policijos pareigūnams kilo abejonių dėl asmens psichinės būklės stabilumo. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 40-S-9906-(1.19E) kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, nurodydamas, kad Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK 2020 m. birželio 26 d. gautas G. G. prašymas surasti kaltininkus, kuris yra nesuprantamo turinio, jame aiškiai nenurodytas nei prašymo dalykas, nei aplinkybės. 2020 m. birželio 10, 19, 26 d. G. G. kreipėsi į policiją, nes grįžusi į namus rado atrakintas duris, tačiau apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad durys ir spyna neapgadintos, daiktai nedingę, į vidų nepatekta. G. G. prašymų policijos pagalbos turinys leidžia manyti, kad jai galimai yra sutrikusi psichikos sveikata, todėl prašo atkreipti dėmesį į jos sveikatos būklę ir užtikrinti jai reikiamos pagalbos suteikimą. Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2020 m. liepos mėn. raštu kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos centrą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama suteikti reikiamą pagalbą G. G., kad nepasikartotų nepagrįsti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimai. Rašte nurodoma, kad 2020 m. liepos 6, 10, 16 d. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimus, kad gyvenamo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. G., juntamas dujų, cheminių medžiagų kvapas. Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms nuvykus minėtu adresu, G. G. pareigūnams nurodydavo dujų ir cheminių medžiagų šaltinius, nusakydavo medžiagų sukeltus negalavimus. Pareigūnai, patikrinę patalpas, kvapų ir jų šaltinių nerasdavo, nors pranešėja juos jausdavo. Pranešimai yra nepagrįsti, trukdantys pareigūnų darbą, galimai išprovokuoti G. G. sveikatos būklės. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 40-S-11285-(1.19E) kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, nurodydamas, kad G. G. 2020 m. liepos 14 d. pateikė (duomenys neskelbtini) RPK skundą „Dėl įsibrovimo į mano būstą ir garažą“, kuriame aprašomi tikrovę neatitinkantys, klaidingai įsivaizduojami įvykiai. 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) RPK gavo G. G. el. laišką „Dėl nuodijimo ir šmeižimo“, kuriame aprašomi jai trukdantys pašaliniai kvapai, sklindantys iš kaimynės kamino. Atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai pas kaimynystėje gyvenančią S. P. neužfiksavo jokio kvapo, namo krosnis nebuvo kūrenama. Bendraujant su G. G. policijos pareigūnams kilo įtarimų bei abejonių dėl asmens psichikos stabilumo. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 184, 2020 m. liepos 29 d. rašto Nr. 196 nustatyta, kad G. G. yra (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pacientų registre. 2020 m. birželio 22 d. buvo kviesta atvykti į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą psichikos būklei įvertinti, gavus Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK informaciją apie G. G. įtariamą sveikatos sutrikimą. Konsultuota gydytojos psichiatrės, įtartas (duomenys neskelbtini), indikacijų priverstiniam gydymui tuo metu nebuvo, paskirtas medikamentinis gydymas. 2020 m. liepos 16 d. gydytoja psichiatrė G. G. skambino telefonu dėl vaistų vartojimo. G. G. informavo, kad vaistų vaistinėje negavo, išsirašyti receptą kitai vaisto dozei atsisakė, teigdama, kad jai medikamentinis gydymas nereikalingas. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2020 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 232 nustatyta, kad G. G. 2014 m. ambulatoriškai nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėn. ambulatoriškai nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini). Psichiatrijos ligoninėje G. G. nebuvo gydoma. Paskutiniais metais pranešimai iš įvairių institucijų apie G. G. neadekvatų elgesį dažnėjo. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninė 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-3686 (1.16) informavo, kad G. G. nėra klinikos pacientų registre. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad G. G. 2020 m. birželio 11 d. 21.23 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, jos nesustabdė, stabdoma policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu, kai buvo teisėtai ir aiškiai išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę (įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei kartojant per automobilio garsiakalbį, sustabdyti transporto priemonę), dėl ko jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį G. G. atžvilgiu nutraukė, nes administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. administracinį nusižengimą padarė būdama nepakaltinama. Minėtame nutarime nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 25 d. teisme buvo gautas 2020 m. spalio 8 d. – lapkričio 6 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. G. administracinio nusižengimo padarymo ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio tiriamoji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti administracinio nusižengimo padarymo metu 2020 m. birželio 11 d. ir šiuo metu ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2020 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. G. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad G. G. geba savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus, geba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, geba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis, geba savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. G. G. gali pasirūpinti savo asmenine higiena, gyvenamosios aplinkos tvarkymu, geba pasirūpinti maisto produktais, pasigaminti maistą. Suvokia pinigų reikšmę, gali laisvai disponuoti savo gaunamomis pajamomis. G. G. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros sritis. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad G. G. geba pasirūpinti savo fizine sveikata: lankosi pas šeimos gydytoją ir kitus specialistus, vartoja jų paskirtus medikamentus, laikosi jų rekomendacijų. Tačiau nepripažįsta turinti psichikos sutrikimų, kurie buvo nustatyti ir paskirtas medikamentinis gydymas. G. G. atsisakė lankytis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir tęsti jai paskirtą gydymą. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo apibendrinančioje išvadoje nurodyta, kad G. G. turi sunkumų priimdama sprendimus šioje asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros sritis. Vizito pas gydytoją psichiatrą metu G. G. buvo nustatyta: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas. Po mėnesio G. G. buvo paskambinta ir pranešta, kad reikia tęsti medikamentinį gydymą, tačiau ši atsisakė lankytis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir vartoti jai paskirtus medikamentus. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad G. G. nustatyti psichikos sutrikimai, jai rekomenduota lankytis pas psichiatrą ir tęsti paskirtą gydymą, tačiau G. G. nepripažįsta turinti psichikos sutrikimų ir atsisakė tęsti paskirtą gydymą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 6 – 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus ambulatorinę pirminę ekspertizę, pateiktos išvados, kad G. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos sveikatos būklės G. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). G. G. diagnozuotas psichikos sutrikimas priskiriamas prie lėtinių progresuojančių susirgimų grupės. G. G. gali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiama, jai galima įteikti teismo procesinius dokumentus. Iš suinteresuoto asmens G. G. pateikto 2021 m. birželio 29 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos nustatyta, kad G. G. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos konsultacijų centrą 2021 m. balandžio 8 d. dėl kito gydytojo nuomonės apie savo būseną. Nurodoma, kad pakeisti teismo psichiatrų ekspertų išvadą apie sutrikimo laipsnį, psichikos sutrikimo diagnozę nėra gydytojo psichiatro konsultanto kompetencija. Po konsultacijos gydymas neskirtas. Galėtų būti skiriama pakartotina teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro G. G. ambulatorinėje kortelėje esančio gydytojos įrašo nustatyta, kad G. G. kreipėsi pas gydytoją 2021 m. birželio 16 d. dėl konflikto su kaimyne, vaistų vartoti nenori. Rekomenduota praeiti Vilniuje teismo psichiatrinę ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 – spalio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus ambulatorinę kartotinę ekspertizę, pateiktos išvados, kad G. G. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Pagal esamą sveikatos būseną G. G. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (tiriamosios psichikos sveikata); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.). G. G. psichikos sutrikimas gali toliau progresuoti, jeigu jai nebus taikomas reikiamas medikamentinis gydymas. G. G. dėl sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, gali būti apklausiama teismo posėdyje, jai galima įteikti procesinius dokumentus, tačiau jos teikiamus paaiškinimus reikia vertinti kritiškai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Sprendimo pagrindimą iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada – ir dėl to jo, kaip tinkamai nemotyvuoto, buvimą, kaip vieną iš argumentų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimui konstatuoti, nurodė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendime byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y. remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos.

Tiek pirminės, tiek kartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktais G. G. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad G. G. psichikos sutrikimas gali toliau progresuoti, jeigu jai nebus taikomas reikiamas medikamentinis gydymas.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad G. G. 2014 m. ambulatoriškai nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėn. ambulatoriškai nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas. G. G. nepripažįsta turinti psichikos sutrikimų, atsisakė lankytis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir tęsti jai paskirtą gydymą. G. G. 2020 m. 11 kartų be pagrindo kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaltino kaimynę, taip pat 2020 m. liepos mėn. tris kartus nepagrįstai kvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus. 2020 metais pranešimai VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrui iš įvairių institucijų apie G. G. neadekvatų elgesį dažnėjo. Be to, 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutarimu G. G. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, kad ji administracinį nusižengimą padarė būdama nepakaltinama.

Nors tiek pirminės, tiek kartotinės ekspertizės aktais buvo nustatyta, kad G. G. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (tiriamosios psichikos sveikata) ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktais įvertinęs ir kitus bylos duomenis, t. y. byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pagrindo nustatyti visišką G. G. neveiksnumą nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse nenustatyta.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas G. G. pripažinti ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 2.11 straipsnio 3 dalį išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba toje srityje pasibaigia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 467-468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.).

Inicijuoti bylos dėl rūpybos G. G. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo iškėlimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo Centrinei hipotekos įstaigai, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė