Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-02-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-1952-1051/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
2YT-1952-1051/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00382-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Irma Valiuškienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
„Paskirtis", „Šiaulių energija", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1952-1051/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00382-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos : 3.2.3.2; 3.2.7.1.; 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) A. U. skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Paskirtis“, AB „Šiaulių energija“, B. J., dėl antstolės V. Š. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. U. pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2021-12-28 antstolės patvarkymą Nr. S21-70322 ir nutraukti vykdomąsias bylas, nes yra suėjęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui penkerių metų terminas.

2. Antstolė V. Š. 2022-01-24 patvarkymu Nr. S22-4040 netenkino skundo. Nurodė, kad CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti antstoliams, o ne pateikto vykdomojo dokumento vykdymo terminas. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas A. U. 2021-12-24 prašyme nuraukti vykdomąsias bylas prašė nutraukti visas vykdomąsias bylas, nes yra suėjęs 5 metų vykdymo terminas. Taip pat nurodė, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo terminų CPK nustatyta nėra. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar kitų skolų (ne administracinių baudų). CPK taip pat nenumato, kad, neįvykdžius teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto per tam tikrą laiko tarpą, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Įstatyme nėra numatyti jokie apribojimai laiko atžvilgiu vykdomajam dokumentui įvykdyti, išskyrus laikotarpį, per kurį vykdomieji dokumentai privalo būti pateikiami vykdyti (CPK 606 straipsnis). Antstolės vykdomose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai buvo pateikti per tuo metu galiojusį terminą (10 metų).

3. Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0071/02/00658, Nr. 0071/02/00670, Nr. 0071/02/02724, Nr. 0071/02/03541, Nr. 0071/03/08026, Nr. 0071/03/08027 ir Nr. 0071/03/08317. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad anksčiausiai išduotas vykdomasis raštas yra 1997 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0071/03/08317, sprendimas įsiteisėjo 1996 m. gruodžio 16 d., antstolio kontoroje gautas 2003 m. lapkričio 14 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0071/02/02724 sprendimas įsiteisėjo 2001 m. kovo 21 d., vykdomasis raštas išduotas 2001 m. kovo 21 d., antstolio kontoroje gautas 2001 m. rugsėjo 5 d.; Vykdomoje byloje Nr. 0071/02/00658, sprendimas įsiteisėjo 1999 m. gegužės 10 d., vykdomasis raštas išduotas 1999 m. gegužės 11 d., antstolio kontoroje gautas 2005 m. gegužės 5 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0071/02/00670 sprendimas įsiteisėjo 1999 m. liepos 14 d., vykdomasis raštas išduotas 1999 m. liepos 15 d., antstolio kontoroje gautas 2005 m. gegužės 4 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0071/03/08027 sprendimas įsiteisėjo 1999 m. liepos 14 d., vykdomasis raštas išduotas 1999 m. liepos 15 d., antstolio kontoroje gautas 2003 m. spalio 9 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0071/03/08026 sprendimas įsiteisėjo 2002 m. vasario 26 d., vykdomasis raštas išduotas 2002 m. vasario 26 d., antstolio kontoroje gautas 2002 m. kovo 22 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0071/02/03541 sprendimas įsiteisėjo 2002 m. vasario 26 d., vykdomasis raštas išduotas 2002 m. vasario 26 d., antstolio kontoroje gautas 2002 m. vasario 27 d.

5. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

7. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimo senaties terminas yra taikomas tik bylose dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. nenustato vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo A. U. atžvilgiu vykdomosios bylos vykdomos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose dėl skolų bei išlaidų valstybei priteisimo. Taigi, vykdomieji dokumentai išduoti ne dėl baudos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl CPK 629 straispnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomas, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų.

8. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymas nustato terminus, per kuriuos išduoti vykdomieji dokumentai pateikiami antstoliams ir jų pagrindu užvedamos vykdomosios bylos. Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl CPK 606 straispnio 2 dalyje nustatyto vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui penkerių metų termino suėjimo.

9. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normose nustatytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Minėto Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (galiojančiam nuo 2003 m. sausio 1 d.), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

10. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

11. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, bei tai, kad vykdomieji dokumentai antstolių kontorai buvo pateikti vykdyti pagal tuo metu galiojusią CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatą (2003 m. sausio 1 d. straipsnio redakcija), kurioje buvo nustatytas dešimties metų senaties terminas pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl šiuo atveju išieškotojui netaikytinos nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios sutrumpintą penkerių metų senaties terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.

12. Teismas pažymi, kad skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus ir pats domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, antstolės veiksmai, išieškant skolas iš skolininko A. U., yra teisėti ir pagrįsti, atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 510 straipsniu, 512–513 str., teismas

nutarė:

Pareiškėjo A. U. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė