Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pagal BK 140 str. 2 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2023 m. gegužės 8 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be jokios aiškios dingsties, tyčia rankoje turėtu savo mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną kartą kartu gyvenančiam broliui D. P. į kairę veido pusę ir taip smurtaudama prieš savo šeimos narį sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą, padarydama aiškiai matomą sužalojimą kairiame antakyje.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji pilnai prisipažino kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

1) Nukentėjusiojo D. P. apklausos protokolas, iš kurio matyti,. Kad jis parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d. apie 12.00 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas su neblaivia seserimi V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Dėl kokių aplinkybių kilo konfliktas, tiksliai negali pasakyti, mano, kad dėl jos girtavimo. Konflikto metu jo sesuo buvo labai pikta ir agresyvi. Įpykusi jo sesuo V. B., laikydama rankoje savo mobiliojo ryšio priemonę, tyčia vieną kartą sudavė su juo jam į kairę veido pusę. Po smūgio ji toliau nenurimo ir trankė duris. Netrukus atvyko vaikų teisės ir po to atvyko policijos pareigūnai. Tokie jo sesers veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir atsirado mėlynė ties kairės pusės antakiu. Sesuo prieš jį ir jo motiną B. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), smurtauja nebe pirmą kartą, kiek žino, yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš motiną. Paskutinį kartą prieš jį sesuo V. B. smurtavo 2023 m. gegužės 8 d. apie 07.30 val. jam būnant namuose, kambaryje. Ji laikydama rankoje apykojės įkroviklį, tyčia vieną kartą sudavė į pakaušį, ko pasekoje jis pajuto nežymų skausmą. Po šių veiksmų jam pakaušy atsirado patinimas (guzas). Dėl paskutinio smurto buvo iškviesta policiją, bet jis policijos pareigūnams apie smurtą nieko nesakė. Pareiškimą rašyti atsisako, nes jam gaila sesers. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau jokie asmenys nematė, kaip prieš jį smurtavo sesuo‘

2) 2023 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas D. P. veidas ir pakaušis. Ant D. P. veido kairės pusės antakio matyti kraujosruva (mėlynė). Apžiūrėjus D. P. pakaušį matomas patinimas (guzas). Daugiau sužalojimų ant D. P. nepastebėta;

3) 2023-05-08 Panevėžio apskrities VPK vyriausiosios patrulės D. M. Tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 8 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu neblaivi (3,09 prom.) sesuo V. B., laikydama rankoje mobiliojo ryšio priemonę, vieną kartą sudavė savo broliui D. P. į kairę veido pusę. Ties kairiu D. P. antakiu užfiksuotas patinimas;

4) 2023-05-12 Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų, reagavusių į pranešimą apie įvykį, nešiojamos kameros vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip pokalbio metu su policijos pareigūnu D. P. paaiškina, kad šiandien apie 12 val. neblaivi sesuo mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną kartą jam į veidą. Po to sesuo nenurimo, vėl puolė. V. B. neigia vartojusi fizinį smurtą. B. A. P. teigimu, ji konflikto nematė;

5) 2023-05-08 Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą, tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, apžiūros metu niekas nepaimta.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikacija, įrodymų vertinimas, kiti klausimai

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Remiantis BK 11 str. 1 d. ir 12 str. nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas, kaip objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. padarymą svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika konkrečiu atveju, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Vertinant veikos pavojingumą vertinimas pavojingumo pobūdis, pavojingumo laipsnis, veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai, pastangos darant veiksmus, kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai, kaltininko siekiamas rezultatas, vertinama ir tai kaip pats kaltininkas suvokė savo veiksmus ir juos vertino, aplinkybės, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir t.t.

BK 37 str. nurodo, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant BK 37 str. nuostatas, LAT praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t.y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-489/2018, 2K-93-788/2017, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-180-693/2015). Pagal BK 37 str. straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Analizuojant V. B. veiką, darytina išvada, kad V. B. veikoje yra formaliųjų BK 140 str. 2 d. požymių. Ji išties panaudojo fizinę prievartą prieš kartu gyvenantį brolį, sudavė mobiliuoju telefonu šiam į veidą. Be jokios abejonės V. B. veiksmai buvo neteisėti, jais ji sukėlė skausmą kartu gyvenančiam broliui. Tačiau šiuo atveju pažymetina, kad V. B. veiksmai buvo spontaniški, momentiniai, rimtesnių sužalojimų nukentėjusiajam nesukėlė. D. P. policijos dėl V. B. veiksmų nekvietė, pretenzijų V. B. neturi, prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Teismo nustatytų visų aplinkybių visuma, jų analizė, rodo, kad V. B. veika iš esmės nepadarė didesnės žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. B. padaryta veika, įvertinus aplinkybių visumą, teismo vertinimu, nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad pagal bendrųjų teisės principų nuostatas (protingumo, proporcingumo, teisingumo) būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių (t.y. ultima ratio), t.y. baudžiamosios atsakomybės taikymas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, V. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Įvertinus V. B. veikos pobūdi bei visas aplinkybes, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

V. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą, kurioje V. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 str. 2 d., nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.