Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00643-2010-1

2011 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžio, kuriuo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-08-23 iki 2010-08-25.

Iš nuteistojo A. P. S. S. priteista 80 Lt žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu asmens kratos metu paimti 44,30 Lt palikti civilinio ieškinio padengimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2010-08-23, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per langą įlipęs į S. S. (gim. (duomenys neskelbtini) namą bei ranka užėmęs nukentėjusiajai S. S. burną, kita ranka sudavė tris smūgius jai į kaklą ir dešinę galvos pusę bei reikalavo atiduoti 200 Lt, o nukentėjusiajai tokios sumos neturint, jis paėmė nukentėjusiosios turimus 80 Lt.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.

Apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. A. P. neturi šeimos, nedirba, naują sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą padarė teistumui išnykus, tačiau praeityje ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, ne kartą baustas ir administracine tvarka, tai rodo, jog A. P. linkęs daryti teisės pažeidimus. BK 180 str. 2 d., pagal kurią nuteistas apeliantas, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl visiškai pagrįstai A. P. paskirta būtent ši bausmės rūšis. Nors apeliantas skunde pažymi, jog tyrime kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmų nepateisina, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas kaltininko prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgė, skirdamas bausmę, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji prašė neskirti jam laisvės atėmimo, o padaryta žala nėra didelė. Nei žalos dydis, nei nukentėjusiosios pozicija šiuo konkrečiu atveju neturi lemiamos įtakos parenkant nuteistajam bausmės rūšį, kadangi, kaip jau minėta, BK 180 str. 2 d., pagal kurią A. P. nuteistas, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant laisvės atėmimo trukmę, vertinama visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma nė vienai jų neteikiant prioriteto prieš kitas, todėl vien nedidelė žala ar nukentėjusio asmens pozicija patys savaime nesuteikia pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena apie taikymą BK 62 str. 1 d., kuri numato išimtį iš bendros BK 54 str. 1 d. nustatytos taisyklės, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Jau pačios bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog A. P. reikėtų skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už veiką, pasižyminčią įžūlumu, brutalumu, cinizmu, nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – noro išgerti, bet neturint tam pinigų, smurtauta prieš senyvą moterį, kuri dėl savo amžiaus nebėra pajėgi apsiginti prieš beveik perpus jaunesnį, taigi ir fiziškai stipresnį užpuoliką. Be to, nors A. P. ir prisipažino nusikaltęs, tačiau pats savo noru pas pareigūnus neatvyko, visos žalos iki šiol nukentėjusiajai nėra atlyginęs, nors pats apeliaciniame skunde nurodo, kad padaryta žala nėra didelė. Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija nemato pagrindo A. P. taikyti BK 62 str. 1 d. ir skirti jam švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.

Paskirdamas A. P. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pakankamo pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.