Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, nedalyvaujant atsakovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog su atsakovu susipažino internetu, buvo keliuose pasimatymuose. Bendravimas truko keturis mėnesius, 2012-04-18 sudarė santuoką. Pasimatymai nepateisino lūkesčių, nepavyko bendrauti, atsakovas buvo melagis. Atsakovas nuteistas už išžaginimą, tačiau jai sakė, kad nekaltas. Šiuo metu atsakovas bausmę jau atlikęs, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2013 m. sausio mėnesį, išėjęs iš įkalinimo įstaigos pas ją neatvyko. Dar būnant kalėjime atsakovas jai sakė, kad ji jam nereikalinga, kad jam reikėjo tik naudos, pinigų. Santuoką nori nutraukti, nes jų niekas nesieja, santuoka sudaryta skubotai. Vaikų santuokoje nesusilaukė, sudarydama santuoką buvo pasilikusi mergautinę pavardę, ją pageidauja pasilikti ir po santuokos nutraukimo. Išlaikymo iš atsakovo neprašo, turto santuokoje neįsigijo, kreditorinių įsipareigojimų neatsirado (30 b. l.).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta CPK 123 str. 3 d. tvarka pasirašytinai jo motinai M. S. (25 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių įregistruota santuoka. Santuokos sudarymo metu atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konkrečių tiek savo, tiek atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė tik nurodė, kad abu santuoką sudarė skubotai, neįvertinę santuokos šventumo bei keliamų aukštų moralės reikalavimų. Taip pat nurodė, kad atsakovas gyvendamas nelaisvėje negalėjo rūpintis bendrais šeimos reikalais, vesti bendrą ūkį, gyventi pilnavertį šeimyninį gyvenimą. Pažymėtina, kad ieškovė sudarydama su atsakovu santuoką žinojo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, suprato ir privalėjo suprasti, kad jų šeimyninis gyvenimas bus kitoks nei kitų susituokusių porų, kad jie ilgą laiką negalės kartu gyventi, kad jų bendravimas bus apribotas. Kadangi ieškovė santuoką su atsakovu vis tik sudarė, vadinasi tokia gyvenimo perspektyva ją tenkino. Todėl teismo nuomone atsakovo kaltės dėl to, jog jis negalėjo rūpintis šeimos reikalais, vesti bendro ūkio ir gyventi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo nėra. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad santuoka faktiškai iširusi, kad abu sutuoktiniai nenori susitaikyti. Ieškovė tai išdėstė ieškinyje ir dar kartą patvirtino teismo posėdžio metu (30 b. l.), o atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas santuokos išsaugoti taip pat nenori. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalys santuoką sudarė skubotai, gyvendami santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos pavardės – Ž., S. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (7 b. l.), todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (11, 12, 13, 14 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Ieškovė nurodė, jog šalys kreditorių neturi.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 13,07 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, 137,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį ir 463,52 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. Ž. ir A. S. palikti iki santuokos turėtas pavardes – Ž., S.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 13,07 Lt (trylika litų 07 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, 137,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) žyminį mokestį, iš viso 150,07 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 07 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 462,52 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt du litus 52 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.