Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. J., Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, kad jam teistumas išnykęs, bausmė atlikta, neturtinė žala nukentėjusiajam atlyginta, į probuojamų asmenų sąrašą jis nėra įtrauktas, baudos, skirtos už administracinių nusižengimų padarymą, sumokėtos, jis dirba, moka mokesčius.

Atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teigia, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas asmens negali apibūdinti neigiamai.

Nesutinka, kad aplinkybė, jog per pastaruosius 5 metus jis 37 kartus buvo baustas administracine tvarka, rodo jo galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Mano, jog tokių administracinių nusižengimų kaip automobilio techninės apžiūros neatlikimas, netinkamas atliekų rūšiavimas, žūklės reikalavimų nesilaikymas, negali turėti įtakos jo asmenybės vertinimui.

Sutinka su Komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) padarytoms išvadomis.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu nutraukimas nepaneigia fakto, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra nesaugi, kelia realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai, nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžia daryti išvadą, kad jis kelia ir ateityje gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Sprendimą ir Komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. liepos 13 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Nustatyta, jog 2023 m. liepos 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, savigynai.

Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimo priėmimo juridinis pagrindas – GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, faktinis pagrindas – aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 2013 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. birželio 8 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini), per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas padarė 37 administracinius nusižengimus.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuojamos GŠKĮ. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kad esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

GŠKĮ 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6 –10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

LVAT yra konstatavęs, kad Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio Įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

Pasisakant dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, pažymėtina tai, kad pretenduojančio gauti ar turinčio leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis) yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nepriekaištingos reputacijos nebuvimas yra nurodytas kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų asmeniui taikyti paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 straipsnio (GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog 2013 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. birželio 8 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini). Nors abu jie buvo nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjas iš nuosavo ginklo šaudė į kaimyno namą, o ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjo namuose buvo rasta dviejų skirtingų rūšių (kalibro) 13 vnt. šaudmenų, kuriais buvo disponuojama nelegaliai.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi pareiškėjas demonstratyviai rankoje laikydamas „B“ kategorijos legaliai laikomą 9 mm kalibro pistoletą, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Vadovaujantis BK 72 straipsniu buvo konfiskuotas pareiškėjui priklausantis šaunamasis ginklas „(duomenys neskelbtini)“, numeris (duomenys neskelbtini), apkaba ir 9 šoviniai.

Baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjas ne tik padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, bet vežamas į policijos komisariatą, policijos pareigūnui išsakė grasinimą susidoroti šaunamuoju ginklu. Nors toks grasinimas įvertintas kaip neblaivaus asmens neadekvataus elgesio rezultatas, GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme vertintina, jog toks pareiškėjo elgesys patvirtina, jog egzistuoja pasikėsinimo į šioje teisės normoje nurodytus teisinius gėrius tikimybė.

Bylos duomenimis, per pastaruosius 5 metus pareiškėjas padarė net 38 administracinius nusižengimus, paskutinįjį iš jų (leistino greičio viršijimas gyvenvietėje 37 km/val.) – jau kitą dieną po Sprendimo priėmimo.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę suponuoja tiek nusikalimų, kurių padarymu pareiškėjas buvo įtariamas, aplinkybės, pareiškėjo padaryto nusikaltimo ir administracinių nusižengimų pobūdis, tiek administracinių nusižengimų darymo sistemingumas. Tai nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas vis dar daro teisės pažeidimus ir negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be kita ko, tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikosi, vertindama panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-1091-575/2017, A-664-261/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nėra ramaus būdo, sprendimus priima, vadovaudamasis emocijomis, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika ir administraciniai nusižengimai akivaizdžiai nesuderinami su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, o pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymo būtinumas yra susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju nevertintina, jog į bylą pateikta pareiškėjo charakteristika patvirtina, jog pareiškėjas pasikeitė.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatyme išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Įstatymu nustatyta, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti pagrindo nėra.

Konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – leisti įsigyti (nešioti) šaunamąjį ginklą netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Komisija įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimui pagrindo nėra.

Kadangi skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo J. B. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.