Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2640-945/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
e2S-2640-945/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19384-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
E. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2640-945/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19384-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.1; 3.1.10.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 7–12), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2017 m. birželio 28 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti įstatyme nustatytą terminą ieškiniui pateikti (e. b. l. 1–2) ir nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi (e. b. l. 109–111) ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti netenkino, ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi žymiai praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą. Teismas nustatė, kad ieškovas dalyvavo 2017 m. birželio 15 d. DGK posėdyje, kuris buvo atidėtas, siekiant suteikti galimybę šalims ginčą užbaigti taikiai. 2017 m. birželio 21 d. ieškovui buvo išsiųstas pranešimas apie atidėtą posėdžio laiką, kuriame nurodytas 2017 m. birželio 28 d. posėdžio laikas, tačiau į šį posėdį ieškovas neatvyko. 2017 m. birželio 28 d. DGK priėmė sprendimą, kuris ieškovui buvo išsiųstas 2017 m. liepos 4 d. AB Lietuvos pašto siuntos pažyma patvirtina, jog 2017 m. liepos 7 d. siuntos ieškovui įteikti nepavyko, buvo paliktas pranešimas pašto dėžutėje, tačiau ieškovas siuntos pašte neatsiėmė ir ji 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo grąžinta į DGK. Teismas pažymėjo, jog iš ieškovo pateiktos dabartinės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 10 d. pažymos apie jo komandiruotes negalima nustatyti, ar ieškovas buvo komandiruotėje užsienyje, ar Lietuvoje. Be to, remiantis pažyma, ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Ieškovui grįžus jo pašto dėžutėje buvo pranešimas apie gautą pašto siuntą, kurią ieškovas turėjo galimybę atsiimti iki išvykimo į kitą komandiruotę 2017 m. liepos 27 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog DGK sprendimą jis gavo pavėluotai ne dėl savo kaltės, todėl termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu (e. b. l. 117–120) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą ieškiniui dėl 2017 m. birželio 28 d. DGK sprendimo panaikinimo paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas terminą ieškiniui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, nes dirbo užsienyje ir dėl to 2017 m. birželio 28 d. DGK sprendimą gavo tik 2017 m. rugpjūčio 28 d.Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. savo pašto dėžutėje rado pašto pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog pašte jam palikta siunta. Jam nuvykus į paštą buvo paaiškinta, kad siunta siųsta DGK Kauno skyriaus, tačiau atsiėmimo terminas yra pasibaigęs. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuvyko į DGK, kur jam buvo išduota pažyma, leidžianti atsiimti pašte paliktą siuntą. Tą pačią dieną ieškovas vėl nuvyko į paštą ir jam buvo įteiktas 2017 m. birželio 28 d. sprendimas.2017 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje pateikta informacija apie jo komandiruotes užsienyje. Pažymoje aiškiai nurodytos datos, kada jis buvo išvykęs iš nuolatinės darbo vietos. Nepanaikinus teismo nutarties, jam bus užkirstas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) 6 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog individualaus darbo ginčo nagrinėjimo procedūra, pradėta iki 2017 m. liepos 1 d., tęsiama taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d. (toliau – DK), nuostatas. DK 296 straipsnyje buvo nustatytas 1 mėnesio terminas su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkančiai šaliai pareikšti ieškinį teisme. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, DGK sprendimas priimtas 2017 m. birželio 28 d., todėl terminas ieškiniui pateikti pasibaigė 2017 m. liepos 28 d. Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. praleidus įstatyme įtvirtintą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad DK 296 straipsnyje nustatytas terminas yra procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus nuostatos (DK 10 str., 29 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, praleidus procesinį terminą išnyksta teisė atlikti įstatyme nustatytą veiksmą. Tokios teisinės pasekmės negali būti vertinamos kaip paneigiančios ieškovo teisę kreiptis į teismą, kadangi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą nėra paneigiama ir dėl CPK 78 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės atnaujinti praleistą procesinį terminą nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kitaip tariant, termino praleidimo pasekmės nėra taikomos formaliai. Jeigu terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, teismas terminą praleidusio asmens teises užtikrina terminą atnaujindamas. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartimi termino atnaujinimo klausimas išspręstas tinkamai, kadangi ieškovas neįrodė priežasčių, dėl kurių jis laiku nepateikė teismui ieškinio, svarbos. Tokią išvadą leidžia daryti kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, ieškovui buvo žinoma apie ginčo nagrinėjimą DGK, jis dalyvavo 2017 m. birželio 15 d. DGK posėdyje (e. b. l. 100, 102–103, 106), žinojo, kokie reikalavimai jam reiškiami, turėjo pareigą domėtis ginčo nagrinėjimo eiga ir byloje priimtu sprendimu. Šios pareigos nepaneigė su darbo funkcijų vykdymu susijusios ieškovo išvykos. Žinodamas apie tokią išvyką, ieškovas privalėjo kreiptis į DGK dėl sprendimo kopijos įteikimo alternatyviu būdu (pvz., elektroniniu paštu), ar telefonu pasidomėti, koks yra sprendimo turinys. Priešingas teisinio reglamentavimo vertinimas sukurtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai ginčo šalies išvykimas iš gyvenamosios vietos neribotam laikui sustabdytų procesinio termino eigą. Antra, ieškovo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 10 d. pažymoje (e. b. l. 99) nurodyta, kad ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Pranešimas apie ieškovui išsiųstą DGK sprendimą jo pašto dėžutėje buvo paliktas 2017 m. liepos 7 d. (e. b. l. 4–5), todėl ieškovas grįžęs iš komandiruotės šį pranešimą turėjo rasti. Ieškovas neįvardijo jokių aplinkybių, trukdžiusių jam pasiimti sprendimo kopiją nuvykus į paštą arba pasidomėti ginčo baigtimi kreipiantis į DGK. Į kitą komandiruotę ieškovas išvyko 2017 m. liepos 27 d., t. y. jis turėjo pakankamai laiko DGK sprendimui įvertinti ir ieškiniui nepraleidžiant termino pateikti. Trečia, ieškinys buvo pareikštas praėjus dviem mėnesiams po termino pabaigos. Net ir po to, kai 2017 m. rugpjūčio 28 d. gavo DGK 2017 m. birželio 28 d. sprendimą, ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 28 d. Kadangi ieškovui atstovavo profesionali teisininkė, su kuria sutartis pasirašyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. (e. b. l. 29), ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog tinkamu bus įvertintas jo elgesys ieškinį teismui pateikiant praėjus lygiai vienam mėnesiui nuo DGK sprendimo įteikimo jam dienos. Be to, kaip matyti iš ieškinio turinio, ginčo reikalavimai yra aiškūs, turtinio pobūdžio (darbdavys pareiškė reikalavimą dėl 715,94 Eur turtinės žalos atlyginimo), ieškinyje nėra keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, prie ieškinio pridėti įrodymai iš DGK nagrinėtos bylos, todėl ieškovo delsimas pateikti ieškinį negali būti pateisinamas. Be to, toks ieškovo delsimas turėjo ir papildomų neigiamų pasekmių, kadangi 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo pradėti priverstinio sprendimo vykdymo veiksmai, dėl kurių atsirado vykdymo išlaidų. Elgdamasis tinkamai ieškovas šių išlaidų galėjo išvengti. Darbdavys, turėdamas įsiteisėjusį DGK sprendimą, kuris nesusijęs su esminiais ieškovo interesais (pvz. atleidimu iš darbo, žala sveikatai ar pan.; be to, priteistos žalos suma nėra itin didelė), įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog teisminis procesas nebus inicijuotas. Šis lūkestis negali būti paneigiamas subjektyvaus ieškovo elgesio nulemtu siekiu savo teises įgyvendinti nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti ieškinį, pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą, nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas