- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 2-4-876/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei A. S., atsakovui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui A. K., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovą pažįsta labai seniai, nes gyveno netoliese vienas kito. Kartais su juo susitikdavo, palaikydavo intymius santykius, tačiau sukurti šeimos neketino, susilaukti vaikų neplanavo. Sužinojusi, kad laukiasi, apie tai pasakė atsakovui, tačiau gimus sūnui vaiku nesidomėjo. Atsakovas sūnumi nesirūpino ir neteikia jam jokio išlaikymo nuo pat jo gimimo. Iki šiol sūnumi ji rūpinasi viena. Kadangi atsakovas sūnumi nesirūpina nuo pat jo gimimo dienos, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovas A. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatyta tėvystė, tačiau dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovas sutiko su ieškovės patikslintais reikalavimais dėl tėvystės pripažinimo (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).
Dėl tėvystės nustatymo.
Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo paaiškinimais bei byloje esančiu rašytiniu įrodymu – ekspertizės aktu Nr. ES 58/12(01), kurioje nurodoma, jog A. K. yra vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 96), vertintina, kad L. S. tėvystė, kurios atsakovas neginčijo, yra įrodyta ir nustatytina, kad atsakovas A. K. yra L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.).
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 400 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi turi išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra sulaikytas, todėl apribotos jo galimybės dirbti, turto neturi.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 680 Lt (b.l. 7). Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, yra sulaikytas, todėl neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas dar trims jo nepilnamečiams vaikams, tačiau pagal Liteko duomenų bazę nustatyta, jog 2010 m. sausio 8 d. sprendimu išlaikymas priteistas dviem nepilnametėm dukroms po 300 Lt kiekvienai. Ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, pripažintina, kad 600 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jis turi didesnes galimybes susirasti papildomą pajamų šaltinį, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu atsakovas yra sulaikytas, todėl yra apribotos jo galimybės gauti papildomų pajamų ir jis turi pareigą išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gauna minimalias pajamas – socialines pašalpas. Ieškovė nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, dėl kurių ji negalinti daugiau dirbti, todėl tai laikytina jos pačios apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia ieškovės išlaikymo dalį. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Kaip matyti ieškovė yra nedirbanti, tačiau darbinga, išlaiko du vaikus, atsakovas šiuo metu sulaikytas, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovės finansinė padėtis ir galimybės ją pagerinti yra geresnės. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį A. K. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 250 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 350 Lt dalį privalės teikti ieškovė.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. S..
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė prašo priteisti 14400 litų dydžio susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-09-14 iki 2010-09-14. Atsakovas prašo sumažinti susidariusį įsiskolinimą, nes neturi pajamų jį išmokėti.
Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. K. niekada neteikė išlaikymo savo sūnui L. S., todėl teismas konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2007-09-16 iki 2010-09-16. Įstatymas nenumato galimybių sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat ir atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių negalėjo teikti išlaikymo, tad darytina išvada, kad nėra pagrindo sumažinti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi išlaikymo dydis priteistinas iš atsakovo po 250 Lt, tad ir įsiskolinimas skaičiuotinas po 250 Lt už trejus metus, tai yra 250x36=9000 Lt.
Ieškovė A. S. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos . Teismui pateikta 2012-05-11 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-(2.10)-713, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. S. valstybės iki 2012-04-01 buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 160 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme; už DNR ekspertizę 1050 Lt; kelionės išlaidos 117,43 Lt, viso 1567 Lt 43 cnt. Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai. Tenkinant ieškinį iš dalies (86 % – pirmasis reikalavimas nustatyti tėvystę patenkintas 100 %; antrasis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo – 72%) iš atsakovo priteistina 445 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovei (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas, kelionės išlaidos), bei 1050 Lt už DNR ekspertizę, tai yra viso 1495 Lt. Taip pat 499 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieškovė buvo atleista: 139 Lt už reikalavimą nustatyti tėvystę; 90 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (12 mėn. x 250 litų = 3000 Lt - 3%); 270 Lt už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (9000 litų - 3%) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 15,24 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 394-399 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. S. yra A. K. sūnus.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-09-16 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus penkiasdešimt litų (250 Lt).
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devynių tūkstančių Lt (9000 Lt) materialinį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2010-09-16.
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti L. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,24 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 499 Lt žyminį mokestį, viso – 514,24 Lt (penkis šimtus keturiolika litų, 24 centus) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1495 (tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidas valstybei už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.