Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Ramūno Keidūno ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J. (toliau – ir apeliantė) ir J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

V. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 8 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir V. J. paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia V. J. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. J. pripažinta recidyviste.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytini: 1) laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., 20.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; 2) kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2024 m. rugsėjo 6 d.) išbūtas laikas, vieną kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. J. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia J. J. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytini: 1) laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., 20.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 6 d., 14.20 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; 2) kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2025 m. birželio 3 d.) išbūtas laikas, vieną kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. J. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuspręsta iš V. J. ir J. Č. (J. Č.) nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. Č., dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas, taip pat šis asmuo apeliacinio skundo nepadavė.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti nuteistiesiems paskirtų kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. nuteista už tai, kad ji, turėdama du tikslus, t. y. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinės medžiagos ir neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti (asmeniniam vartojimui), dalį – 0,008883 g – narkotinės medžiagos – karfentanilio neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. rugsėjo 4 d., laikotarpiu nuo 20.45 val. iki 23.00 val., policijos pareigūnai atliktos kratos metu pas ją rado ir paėmė įvairiose vietose laikytus 127 vnt. folijos lankstinukus su minėta narkotine medžiaga – 0,008883 g – karfentaniliu bei jai priklausantį vienkartinį švirkštą su raudonos spalvos skysčiu, kuriame rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakų ir dalį – 0,00038 g – narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 12.53 val., gatvėje, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi su J. Č. dėl narkotinės medžiagos išplatinimo – pardavimo jam per J. J. išplatino – pardavė už 30 Eur J. Č., pas kurį 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 12.55 val., netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jo sulaikymo metu, policijos pareigūnai jo asmens kratos metu rado ir paėmė 5 vnt. lankstinukų su minėta narkotine medžiaga – 0,00038 g – karfentaniliu.

J. J. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 12.53 val., gatvėje, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. J., pastarajai susitarus su J. Č. dėl narkotinių medžiagų jam pardavimo, pardavė už 30 Eur, V. J. neteisėtai laikytą ir iš jos paimtą ir tokiu būdu laikytą narkotinę medžiagą – 0,00038 g – karfentanilį J. Č., pas kurį 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 12.55 val., netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jo sulaikymo metu, policijos pareigūnai jo asmens kratos metu rado ir paėmė 5 vnt. lankstinukų su minėta narkotine medžiaga – 0,00038 g – karfentaniliu.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. J. apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios V. J. apeliacinio skundo

Dėl V. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

13. Šios bylos kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-258-719/2024, 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.

14. Kartu pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016).

17. Baudžiamojoje byloje yra įrodyti du V. J. tikslai – tikslas narkotines medžiagas platinti, taip pat jas vartoti pačiai, tačiau nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad ji siekė platinti būtent didelį narkotinių medžiagų kiekį. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad V. J. pati vartojo narkotines medžiagas, jos šlapime rasti medžiagų pėdsakai iš esmės atitinka tas narkotines medžiagas, kurias ji neteisėtai laikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra galimybės nustatyti, kokią tiksliai dalį narkotinių medžiagų dalį V. J. laikė platinimo tikslu, o kokią – savo poreikiams. Byloje nustatytas faktiškai išplatintų medžiagų kiekis – 0,00038 g karfentanilio, kurį V. J. per J. J. pardavė nuteistajam J. Č.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamo asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų apie tai, kad V. J. turėjo tikslą išplatinti didelį kiekį narkotinių medžiagų, o tokia išvada iš esmės yra grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios V. J. apeliacinis skundas tenkinamas ir jos veika perkvalifikuotina iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatytos šios bylos aplinkybės: V. J., turėdama du tikslus, t. y. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą ir neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti (asmeniniam vartojimui), dalį – 0,008883 g – narkotinės medžiagos – karfentanilio neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. rugsėjo 4 d., laikotarpiu nuo 20.45 val. iki 23.00 val., policijos pareigūnai atliktos kratos metu pas ją rado ir paėmė įvairiose vietose laikytus 127 vnt. folijos lankstinukus su minėta narkotine medžiaga – 0,008883 g – karfentaniliu bei jai priklausantį vienkartinį švirkštą su raudonos spalvos skysčiu, kuriame rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakų ir dalį – 0,00038 g – narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 12.53 val., gatvėje, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi su J. Č. dėl narkotinės medžiagos išplatinimo – pardavimo jam per J. J. išplatino – pardavė už 30 Eur J. Č., pas kurį 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 12.55 val., netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jo sulaikymo metu, policijos pareigūnai jo asmens kratos metu rado ir paėmė 5 vnt. lankstinukų su minėta narkotine medžiaga – 0,00038 g – karfentaniliu.

Dėl bausmės skyrimo V. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

18. Nuteistosios V. J. veiksmus perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstina ir dėl bausmės paskyrimo jai.

19. Teisėjų kolegija, skirdama nuteistajai V. J. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, galiojančiomis nuo 2025 m. vasario 1 d. Nuteistoji V. J., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistosios V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir nuteistosios V. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – ištekėjusi, darbingo amžiaus, iki sulaikymo oficialiai nedirbo (t. 3, b. l. 114), Užimtumo tarnyboje neregistruota (t. 3, b. l. 115), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebausta (t. 3, b. l. 121), praeityje teista dešimt kartų, tarp jų daugiausia už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei su tikslu platinti, paskutinį kartą teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme, kurią atlikus ir praėjus šiek tiek mažiau nei vieneriems metams vėl nusikalto padarydama šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, t. y. nagrinėjamą nusikalstamą veiką V. J. padarė turėdama neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (t. 3, b. l. 122-127, 129-132). Be to, anksčiau V. J. buvo taikytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. J. nurodė, kad šiuo metu yra metadono programoje ir geria metadoną, abstinencijos nėra (t. 5, b. l. 90-95). Duomenų apie nuteistosios gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visa tai įvertinusi teisėjų kolegija sprendžia, jog V. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skiriamas laisvės atėmimas 3 metams.

20. Teisėjų kolegija, bendrindama V. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taiko bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes, nes V. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Todėl V. J. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams .

21. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, V. J. į paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., 20.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 6 d., 14.20 val.) (dvi paros) ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. J.

22. BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, jo asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23. V. J. už dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų (veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje), o kita – sunkių nusikaltimų (veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje), susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kategorijoms, nuteista galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo V. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes ji nusikalstamas veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia, bendrai neteisėtai disponavo narkotinės medžiagos kiekiu, kuris beveik du kartus viršija nustatytą didelį kiekį, dalį šios medžiagos išplatino per kitą asmenį. Nors V. J. yra darbingo amžiaus, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebausta, tačiau ji anksčiau daug kartų teista, nusikalto turėdama neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ji padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. Būdama laisvėje oficialiai nedirbo, neturėjo pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Ji buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Jokių V. J. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik realiu bausmės atlikimu. Todėl atidėti nuteistajai V. J. paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo J. J. apeliacinio skundo

Dėl J. J. paskirtos bausmės

24. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo skirti jam laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, ją atliekant reabilitacijoje ar socialinės globos namuose, t. y. iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio spręstina, jog nuteistasis J. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šį nuteistojo prašymą atmeta.

25. Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik jų nenustačius gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

26. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. J. taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos, įstatyme įtvirtintos šio straipsnio taikymo sąlygos.

27. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

28. Pagal teisminę praktiką buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra priimti iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išliko aktuali ir po šios nuostatos papildymo.

29. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų nenustatė. Aptariamu atveju J. J. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kategorijai. J. J. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes atitinkantis rūšinį tokios nusikalstamos veikos pavojingumą. J. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti, veikdamas kartu su V. J., pastarajai susitarus su J. Č. dėl narkotinių medžiagų jam pardavimo, pardavė V. J. neteisėtai laikytą ir iš jos paimtą ir tokiu būdu laikytą narkotinę medžiagą – 0,00038 g – karfentanilį J. Č.. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis imamasi griežtų teisinių priemonių. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, mažinančių J. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat aplinkybių, susijusių su J. J. asmenybe (darbingo amžiaus, vedęs, ilgalaikės stabilios darbinės patirties neturintis (t. 3, b. l. 7), iki sulaikymo nedirbo, daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 3, b. l. 14-27), daug kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 3, b. l. 28-43), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. J. atžvilgiu šiuo metu Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors byloje duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra, tačiau, jo paties teigimu, yra priklausomas nuo narkotikų, o tam, kad galėtų gauti jų, eina vogti į parduotuves. Taigi duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. J. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), nėra.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja akcentavo nuteistojo sveikatos būklę, t. y. jog apeliantui atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, jis vaikšto labai ribotai, laukia antros operacijos, kuri yra būtina, tapo luošas dėl dalies kaulo pašalinimo. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytos ir gretutinės ligos – (duomenys neskelbtini). Apeliantas teismo posėdžio metu akcentavo, kad laisvės vietų atėmimo įstaiga neturi galimybės jo gydyti, taip pat ir atlikti operaciją, dėl ko turėtų būti skiriama jo prašoma švelnesnė bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia susiklosčiusi situacija dėl nuteistojo J. J. sveikatos būklės tam tikra prasme yra išskirtinė, visgi, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl to jam atlikti bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra sunku, neįmanoma ar kad tokia jo būklė keltų grėsmę kitiems, kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems, asmenims. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam J. J. tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnis). Tuo atveju, jei laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga; antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 90 straipsnio 3 ir 4 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nėra užkertamas kelias nuteistojo J. J. atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jei toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tai yra, jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo J. J. sveikatos būklė blogėtų ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam J. J. užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo J. J. atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359 ir 362 straipsniai). Tuo tarpu apeliacinio skundo nagrinėjimo metu spręsti, kad nuteistojo J. J. sveikatos būklė turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

31. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 37,50 Eur už J. J. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų, be kita ko, ir J. J. apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo J. J. turtinė padėtis nėra gera, jis turi sveikatos problemų, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios V. J. apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistosios V. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti nuteistajai V. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. J. į paskirtą bausmę įskaityti jos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., 20.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 6 d., 14.20 val.) (dvi paras) ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 37,50 Eur iš nuteistojo J. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.