- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2-3476-1162/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00300-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Atsakovas
- D. J., D. S.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ProBIOduktai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „UBC“ atstovei V. Š.,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Ramunei Kuzmienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ProBIOduktai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „UBC“, ieškinį atsakovams D. J. ir D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ProBIOduktai“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „UBC“ ieškiniu prašo: 1) priteisti iš D. J. 1 044,64 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos BUAB „ProBIOduktai“ naudai; 2) priteisti iš D. S. 4 843,70 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos BUAB „ProBIOduktai“ naudai; 3) priteisti iš atsakovų ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „ProBIOduktai” kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą UAB „ProBIOduktai” nemokumo (bankroto) procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „UBC“. Nemokumo administratorė susipažinusi su perimtais UAB „ProBIOduktai“ dokumentais, nustatė, kad D. J. bei D. S. neteisėtais veiksmais bendrovei buvo padaryta 5 888,34 Eur žala. Atsakovas D. J. nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. ėjo UAB „ProBIOduktai“ vadovo pareigas. Atsakovas D. J., kaip UAB „ProBIOduktai“ direktorius, 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą atleisti darbuotoją R. R., kuris tuo metu buvo ir šiuo metu yra vienas iš UAB „ProBIOduktai“ akcininkų, iš užimamų direktoriaus ryšiams su visuomene pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (nepatenkinami išbandymo rezultatai), pažeisdamas darbo santykių nutraukimą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, o būtent – nesilaikydamas terminų įspėti darbuotoją R. R. apie darbo santykių nutraukimą, neinformuodamas apie darbo santykių nutraukimo priežastis bei pagrindą, t.y. neįgyvendino DK 36 straipsnio, 24 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino R. R. prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į buvusį darbą bei nusprendė: 1) pripažinti R. R. atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) pripažinti, kad darbo sutartis tarp R. R. ir UAB „ProBIOduktai“ nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) išieškoti iš UAB „ProBIOduktai“ R. R. naudai 29,55 Eur už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 26 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) ir po 29,55 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 4) išieškoti iš UAB „ProBIOduktai“ R. R. naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi dėl Atsakovo D. J. neteisėtų veiksmų – neteisėto darbuotojo R. R. atleidimo, ieškovei buvo padaryta 1 044,64 Eur žala, kadangi pagal 2021 m. gruodžio 21 d. Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė sumokėjo darbuotojui R. R. minėtą 1 044,64 Eur sumą. Akivaizdu, jog atsakovo D. J. veiksmuose yra visos jo atsakomybei kilti būtinos sąlygos, o būtent: 1) neteisėti tyčiniai atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu darbuotojo R. R. atleidimu; 2) ieškovei padaryta žala 1 044,64 Eur sumai; 3) tarp neteisėtų atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų ir įmonei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys - dėl neteisėto darbuotojo R. R. atleidimo atsakovo D. J. sprendimu, ieškovui buvo padaryta 1 044,64 Eur žala. Šiuo atveju atsakovas D. J. privalo atlyginti visą žalą ieškovui, nes žala padaryta tyčia, o už ją numatyta visiška materialinė atsakomybė (DK 154 straipsnio 1 punktas).Tuo tarpu D. S. veiksmais ieškovei buvo padaryta 4 843,70 Eur žala. Atsakovė D. S. UAB „ProBIOduktai“ direktorės pareigas ėjo nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. Nagrinėjant ieškovės su R. R. kilusį darbo ginčą, atsakovė D. S. teikdama Alytaus darbo ginčų komisijai atsiliepimą į darbuotojo R. R. prašymą, kaip UAB „ProBIOduktai“ vadovė sutiko su tuo, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, t.y. nesilaikant norminių teisės aktų, tačiau nesutiko, kad R. R. būtų grąžintas į darbą. Savo nesutikimą iš esmės motyvavo tuo, jog tarp darbuotojo R. R. ir atsakovo D. J. yra konfliktinė situacija, kas iš esmės trukdytų tolimesniam šalių darbui. Alytaus darbo ginčų komisija atsižvelgdama į šią atsakovės D. S. poziciją priėmė sprendimą R. R. į darbą negrąžinti. Atsakovės D. S. teiginiai darbo ginčų komisijoje, jog R. R. grąžinimas į darbą trukdytų tolimesniam darbui buvo visiškai nepagrįsti. R. R. dirbdamas įmonėje jokių konfliktinių santykių su darbuotojais bei atsakove D. S. neturėjo. Kadangi R. R. įsteigė įmonę UAB „ProBIOduktai“, nuo pat įsteigimo joje dirbo, sukūrė įmonės parduodamą produkciją, ir ją populiarino, be to pats R. R. ir priėmė dirbti tiek D. J., tiek D. S. į savo įsteigtą įmonę, todėl R. R. buvo suinteresuotas grįžti į pareigas ir toliau tęsti darbą įmonėje, o tai neabejotinai atitiko ir pačios bendrovės interesus, kuriuos neigė D. S. Darbuotojas R. R. nesutikdamas su šiuo Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimu dėl jo negrąžinimo į darbą, pareiškė ieškovui ieškinį teisme, kuriuo prašė grąžinti jį į buvusį darbą bei priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą. Viso bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė D. S. laikėsi savo pozicijos ir prieštaravo R. R. grąžinimui į darbą. Galiausiai Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi šalių ginčas buvo užbaigtas patvirtinus taikos sutartį šiomis sąlygomis: 1) R. R. 2021 m. rugpjūčio 11 d. darbo sutarties nutraukimo dieną laikyti 2022 m. gegužės 19 d.; 2) UAB „ProBIOduktai“ įsipareigoja R. R. išmokėti vidutinį 29,55 Eur dydžio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m gegužės 19 d.; 3) UAB „ProBIOduktai“ įsipareigoja R. R. atlyginti 1 270,50 Eur dydžio patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Taigi atsakovės D. S. neteisėtais veiksmais – nepagrįsto atsisakymo grąžinti R. R. į darbą ieškovei buvo padaryta 4 843,70 Eur žala, iš kurios 4 343,70 Eur darbuotojui R. R. išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei atlygintos teisinės pagalbos išlaidos 1 270,50 Eur bei 500 Eur pačios ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Pabrėžė, kad 2022 m. balandžio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio UAB „ProBIOduktai“ akcininkų susirinkimo metu būtent atsakovas D. J. pasiūlė nauju įmonės vadovu skirti R. R., šiam siūlymui pritarė visi be išimties įmonės akcininkai. Taigi, akivaizdu, kad tarp D. J. ir R. R. kilęs konfliktas nebuvo toks, kuris, priešingai nei teigė atsakovė D. S., trukdytų tolimesniam darbui įmonėje. Todėl atsakovė D. S. privalo atlyginti visą žalą ieškovei, nes žala padaryta tyčia, o už ją numatyta visiška materialinė atsakomybė (DK 154 straipsnio 1 punktas).
2. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą procesinę poziciją, papildomai pažymėjo, kad atsakovai neginčija aplinkybės, jog R. R. atleidimas buvo neteisėtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. J. ir D. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. J. žalos atsiradimo momentu nebuvo įmonės vadovas, todėl ginčas dėl jo padarytos žalos turėtų būti nagrinėjamas DK nustatyta tvarka. Ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl ieškinys D. J. atžvilgiu turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Atkreipė dėmesį, kad tuometiniam UAB „ProBIOduktai“ vadovui D. J. buvo pagrindas atleisti iš darbo R. R., tačiau buvo pažeista atleidimo procedūra. Dėl šių priežasčių R. R. kreipusis į darbo ginčų komisiją ir siekdama išvengti bereikalingo bylinėjimosi tuometinė UAB „ProBIOduktai“ vadovė D. S. iš dalies sutiko su R. R. ieškiniu ir R. R. buvo sumokėtos jam priklausančios išmokos, atsisakant jį grąžinti į darbą, kaip numatyta DK 218 straipsnio 4 dalyje. Tokiu būdu ginčas buvo užbaigtas darbo ginčų komisijos sprendimu ir įmonė patyrė minimalius nuostolius. R. R. nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipusis į teismą, atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad R. R. netinkamai naudojasi jam suteiktomis teisėmis nesutikdamas su iš esmės jam palankiu darbo ginčų komisijos sprendimu, o DK 218 straipsnio 4 dalis suteikia darbdaviui teisę išvengti darbuotojo grąžinimo, kurio darbdavys nenori grąžinti, taip pat išdėstyti visi kiti ieškinio nepagrįstumą pagrindžiantys argumentai. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 20 d. R. R. tapus UAB „ProBIOduktai“ direktoriumi, būtent jis pats kaip įmonės direktorius sprendė dėl tolimesnės jo paties individualaus darbo ginčo su įmone eigos teisme ir galimai pats su savimi UAB „ProBIOduktai“ vardu pasirašė taikos sutartį, kurią patvirtino Alytaus apylinkės teismas.
4. Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą procesinę poziciją, papildomai paaiškino, kad būdamas UAB „ProBIOduktai“ vadovu priėmė sprendimą atleisti R. R., nes gavo informacijos, jog jis dirbdamas įmonėje veikė prieš įmonės interesus, R. R. nepaaiškino savo veiksmų, nors el. paštu jam buvo nurodyta tai padaryti. 2022 m. gegužės 20 d. R. R. tapus vėl įmonės vadovu, atsakovas buvo atjungtas nuo pašto dėžutės ir nebegali pateikti teismui su R. R. vykusio susirašinėjimo. Neneigia, kad atleidžiant R. R. buvo pažeista DK numatyta darbuotojo atleidimo tvarka, nors ir buvo pagrindas atleisti R. R.
5. Atsakovė D. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą procesinę poziciją, papildomai paaiškino, kad sprendžiant UAB „ProBIOduktai“ kilusį darbo ginčą su R. R. kaip įmonės vadovė tarėsi su tuometiniais akcininkais, tarp jų ir D. J., su akcininkais tardavosi ir kitais įmonės valdymo klausimais. Darbo ginče priėmė sprendimą prašyti negrąžinti R. R. į darbą, kadangi R. R. laikėsi negatyvios pozicijos visos įmonės atžvilgiu, ją reiškė socialiniuose tinkluose, o jo funkcijas perėmė kiti darbuotojai, buvo perkamos reikiamos paslaugos. Atsakovei būnant UAB „ProBIOduktai“ direktore, ginče su R. R. įmonę atstovavo advokatas V. Putkis. Atsakovę kaip UAB „ProBIOduktai“ direktorę tenkino darbo ginčų komisijos sprendimas. Atsakovei tapti UAB „ProBIOduktai“ direktore pasiūlė D. J. ir S. G.
6. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį prašo tenkinti ieškovės BUAB „ProBIOduktai“ ieškinį atsakovams D. J. ir D. S. dėl 5 888,34 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad būtent R. R. yra UAB „ProBIOduktai“ steigėjas ir laikotarpiu nuo įmonės įregistravimo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. spalio 3 d. buvo vienintelis minėtos įmonės akcininkas bei laikotarpiu nuo įmonės veiklos pradžios iki 2021 m. gegužės 23 d. bei nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo įmonės vadovu. Būtent R. R. yra įmonės platinamo pagrindinio produkto ir jo prekinio ženklo (duomenys neskelbtini) idėjos autorius, dėl ko visą laiką buvo suinteresuotas grįžti į pareigas ir toliau tęsti darbą jo įsteigtoje įmonėje, kas atitiko ir pačios bendrovės interesus. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. spalio 25 d. atsakovo D. J. sprendimu R. R. buvo atleistas neteisėtai iš UAB „ProBIOduktai“ užimamų direktoriaus ryšiams su visuomene pareigų DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, o Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimu R. R. į darbą nebuvo grąžintas vien tik dėl D. S. pozicijos. Trečiasis asmuo vėl tapo UAB „ProBIOduktai“ direktoriumi būtent pačio atsakovo D. J. siūlymu, visiems įmonės akcininkams balsuojant vienbalsiai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2022 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis tarp R. R. ir UAB „ProBIOduktai“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes tolesnis darbo ginčo dėl trečiojo asmens gražinimo į darbą nagrinėjimas teisme buvo betikslis ir užtikrino, kad nebus didinamos įmonės sąnaudos. Būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atleidžiant R. R. UAB „ProBIOduktai“ patyrė ieškinyje nurodytą žalą.
7. Trečiasis asmuo R. R. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą procesinę poziciją, papildomai paaiškino, kad D. J. neteisėtai įgijęs UAB „ProBIOduktai“ akcijas ir tapęs direktoriumi, pradėjo piktnaudžiauti savo kaip direktoriaus padėtimi, švaistė įmonės lėšas. Trečiasis asmuo visada veikė tik UAB „ProBIOduktai“ interesais ir siekė būti grąžintas į darbą, todėl nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu kreipėsi į teismą. Trečiąjį asmenį darbo ginče atstovavo advokatas D. J. Trečiajam asmeniui tapus UAB „ProBIOduktai“ vadovu, jis priėmė sprendimą su juo kilusį darbo ginčą baigti taikos sutartimi pasitaręs su keliais teisininkais, advokatas V. P. pats atsisakė toliau teikti paslaugas UAB „ProBIOduktai“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje keliamas klausimas dėl atsakovų kaip UAB „ProBIOduktai“ vadovų atsakomybės už UAB „ProBIOduktai“ patirtą žalą atsakovui D. J. priėmus sprendimą atleisti R. R. iš darbo ir dėl to kilus individualiam darbo ginčui. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jis pažeidžia jam, kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Todėl sprendžiant dėl taikytinos atsakovų atsakomybės rūšies pirmiausia turi būti nustatyta, ar atsakovas D. J., priimdamas sprendimą atleisti R. R. iš darbo, o D. S., atstovaudama įmonę individualiame darbo ginče ir priimdama sprendimus, veikė pagal savo kaip valdymo organo kompetenciją ar pagal jiems kaip darbuotojams nustatytas pareigas.
9. DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Sprendimus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo priima darbdavys (DK 53 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamu atveju UAB „ProBIOduktai“ yra darbdavys – juridinis asmuo, taigi UAB „ProBIOduktai“ pagal DK normas gali priimti sprendimus dėl darbuotojų atleidimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Taigi, darbdaviui – juridiniam asmeniui suteiktas teises atleisti darbuotoją įgyvendina būtent jo valdymo organas.
10. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad darbuotojo atleidimas yra priskiriamas būtent juridinio asmens valdymo organo kompetencijai. Teismas šiuo atveju nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017, kadangi minėta nutartis priimta aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas. Be to, net ir laikant, kad darbuotojų atleidimas yra priskirtinas kasdienei juridinio asmens vadovo veiklai, ši aplinkybė nepaneigia to, jog darbuotojus gali atleisti ne bet kuris to juridinio asmens darbuotojas, bet būtent darbdavio teises galintis įgyvendinti juridinio asmens valdymo organas arba tik jo įgaliotas darbuotojas. Tai dar kartą patvirtina, kad darbuotojo atleidimas yra priskiriamas būtent juridinio asmens valdymo organo kompetencijai.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Vadovaujantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi savo civilinį procesinį veiksnumą juridiniai asmenys taip pat įgyvendina per savo valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad įmonės atstovavimas darbo ginče taip pat yra priskiriamas būtent juridinio asmens valdymo organo kompetencijai.
12. Teismas nustatė, kad atsakovas D. J. ėjo UAB „ProBIOduktai“ direktoriaus pareigas nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d., o D. S. – nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. (1 t., e. b. l. 19-21). Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo R. R. iš darbo buvo atleistas 2021 m. spalio 25 d., kuomet UAB „ProBIOduktai“ direktoriumi buvo D. J. Trečiasis asmuo R. R. į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2021 m. lapkričio 24 d., kuomet UAB „ProBIOduktai“ direktore buvo D. S. (1 t. e. b. l. 32-36). Nustačius, kad tiek darbuotojo atleidimas, tiek įmonės atstovavimas darbo ginče priskirtinas būtent juridinio asmens valdymo organo kompetencijai atsakovų D. J. ir D. S. atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011).
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
Dėl atsakovo D. J. deliktinės atsakomybės
14. Ieškovė savo patirtą žalą dėl atsakovo D. J. priimto sprendimo atleisti iš darbo R. R. kildina iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, pagal kurį trečiojo asmens R. R. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu ir ieškovė patyrė išlaidas 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. išmokėdama 744,59 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. išmokėdama 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., e. b. l. 37-39). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas neįsiteisėjo, kadangi 2022 m. sausio 20 d. trečiasis asmuo R. R. pareiškė ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, kuris buvo priimtas (DK 229 straipsnio 1 dalis) (1 t., e. b. l. 44-49).
15. Teismas pažymi, kad nagrinėjant individualų R. R. ir UAB „ProBIOduktai“ darbo ginčą buvo nustatytos aplinkybės, jog R. R. atleistas pažeidžiant DK 36 straipsnio 3 dalį, pagal kurią pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, nes R. R. nebuvo tinkamai įspėtas dėl atleidimo šiuo pagrindu. Šias aplinkybes atsakovas D. J. pripažino ir teismo posėdžio metu.
16. Vertindamas šių atsakovo D. J. veiksmų teisėtumą, teismas konstatuoja, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė valdymo organų rūpestingumo pareigą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Todėl atsakovas D. J., būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo būti susipažinęs su DK normomis, reglamentuojančiomis darbuotojų atleidimo tvarką, nes darbuotojų atleidimas priskiriamas jo kaip juridinio asmens valdymo organo kompetencijai (žr. sprendimo 9-10 punktus). Tuo tarpu atsakovo D. J. atlikti veiksmai atleidžiant R. R. buvo nesuderinami su DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbuotojo atleidimo procedūra. Taigi, nustatyta pirmoji atsakovo D. J. deliktinės atsakomybės sąlyga – jo veiksmų neteisėtumas.
17. Šioje byloje nustatyta, kad R. R., gindamas savo pažeistas teises kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir išnagrinėjus individualų darbo ginčą buvo priimtas sprendimas, kurį UAB „ProBIOduktai“ įvykdė, nelaukdama sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad jei R. R. atleidimo procedūra būtų buvusi tinkamai atlikta, ieškovė galimai nebūtų patyrusi išlaidų, kurias turėjo kompensuoti R. R. už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat R. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat galėjo būti kitaip įvertintas. Visa tai pagrindžia, kad būtent atsakovo D. J. veiksmai nulėmė ieškovės patirtą 1 044,64 Eur žalą, kurią sudaro R. R. išmokėti 744,59 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
18. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl atsakovo D. J. veiksmų, jų priežastinio ryšio su ieškovės patirta turtine žala atleidus R. R. nesilaikant DK nustatytų reikalavimų, sprendžia, kad ieškovės ieškinys atsakovo D. J. atžvilgiu tenkintinas ir ieškovei priteistinas 1 044,64 Eur turtinės žalos atlyginimas iš atsakovo D. J. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovei iš atsakovo D. J. taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 044,64 Eur) už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2023 m. sausio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės D. S. deliktinės atsakomybės
20. Ieškovė nurodo, kad D. S. veiksmai atstovaujant UAB „ProBIOduktai“ individualiame darbo ginče su R. R., nulėmė tai, jog atsakovė patyrė 4 843,70 Eur žalą, kurią sudaro 3 073,20 Eur kompensacija R. R. už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gegužės 19 d., 1 270,50 Eur R. R. atlygintos jo bylinėjimosi išlaidos pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį, patvirtinus UAB „ProBIOduktai“ su R. R. sudarytą taikos sutartį, ir 500 Eur pačios ieškovės individualiame darbo ginče su R. R. patirtos teisinės pagalbos išlaidos (1 t., e. b. l. 56-58).
21. Teismas, vertindamas atsakovės D. S. veiksmus individualiame darbo ginče su R. R. tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme, nustatė, kad atsakovė, būdama UAB „ProBIOduktai“ direktore su R. R. ieškiniu iš esmės sutiko ir pripažino faktą, kad R. R. buvo atleistas iš darbo pažeidžiant DK nuostatas (1 t., e. b. l. 22-31, 40-41). Nors ieškovė nurodo, kad būtent D. S. prašymas nulėmė, kad pripažinus R. R. atleidimą iš darbo neteisėtu, jis nebuvo grąžintas į darbą, tačiau su tokia ieškovės pozicija negalima sutikti.
22. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą. Šio prašymo pagrįstumo vertinimas yra individualų darbo ginčą nagrinėjančio organo kompetencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Kiekvienoje byloje taikytinas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į joje nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nustačius, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygos, pažeistos darbuotojo teisės, jį neteisėtai atleidus iš darbo, apginamos taikant šioje teisės normoje nustatytą gynimo būdą, o tokių sąlygų egzistavimo nenustačius, jos apginamos taikant DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023). Taigi, atsakovė D. S. kaip tuometinė UAB „ProBIOduktai“ vadovė kilusiame darbo ginčą turėdama teisę prašyti taikyti DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą darbuotojo teisių gynimo būdą bei išdėstyti šį prašymą pagrindžiančius argumentus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), negali būti atsakinga už tai, kokį sprendimą priėmė darbo ginčą nagrinėjantis organas. Taigi, šiuo aspektu atsakovės D. S. veiksmų neteisėtumas nenustatytas.
23. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas neįsiteisėjo dėl paties trečiojo asmens R. R. sprendimo pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Taigi, individualus darbo ginčas teisme prasidėjo ne atsakovės D. S. iniciatyva. Teisme atsakovė D. S. kaip UAB „ProBIOduktai“ direktorė ir toliau nuosekliai laikėsi pozicijos negrąžinti R. R. į darbą, išdėstė savo argumentus pasinaudodama DK ir CPK jai suteikiamomis teisėmis, nes jos vertinimu individualiame darbo ginče su R. R. darbo ginčų komisija buvo priėmusi teisėtą ir teisingą sprendimą. Todėl toks naudojimasis suteiktomis procesinėmis teisėmis negali būti pripažįstamas neteisėtais veiksmais, juo labiau, kad atsakovas turi pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir UAB „ProBIOduktai“ turėjo teisę turėti atstovą pagal pavedimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 51 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai negali būti laikomos kaip perteklinės ar akivaizdžiai neprotingos ar neproporcingos atsižvelgiant į kilusį darbo ginčą. Ta aplinkybė, kad galiausiai su R. R. kilęs darbo ginčas buvo užbaigtas taikos sutartimi, taip pat ir atlyginant R. R. bylinėjimosi išlaidas, buvo nulemta ne atsakovės D. S. sprendimo, bet paties trečiojo asmens R. R. sprendimo, kuris nuo 2022 m. gegužės 20 d. pradėjo eiti UAB „ProBIOduktai“ vadovo pareigas (1 t., e. b. l. 19-21) ir pats priėmė sprendimą kaip užbaigti savo iškeltą darbo ginčą. Teismas kaip darbo ginčą nagrinėjantis organas, sudarius taikos sutartį ir pateikus teismui ją tvirtinti, nebegalėjo vertinti kiekvienos iš šalių argumentų pagrįstumo bei pasisakyti dėl ginčo esmės.
24. Nenustačius atsakovės D. S. veiksmų neteisėtumo atstovaujant UAB „ProBIOduktai“ individualiame darbo ginče su R. R. nėra pagrindo vertinti kitų atsakovės D. S. deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys tiek dėl turtinės žalos atlyginimo, tiek dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovės D. S. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
26. Ieškovė savo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Jų nepateikė ir trečiasis asmuo. Atsakovo D. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur išlaidos advokato pagalbai už konsultaciją, pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą 2023 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje, o atsakovės D. S. bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur išlaidos advokato pagalbai už konsultaciją, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą 2023 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 16-18). Tenkinus ieškovės ieškinį atsakovo D. J. atžvilgiu, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atmetus ieškinį atsakovės D. S. atžvilgiu, atsakovei D. S. atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma 400 Eur priteistina iš ieškovės BUAB „ProBIOduktai“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Teismas pažymi, kad atsakovės D. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimaliai leistinų bei laikytinos protingomis pagal ginčo pobūdį, advokatės darbo laiko sąnaudas, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
27. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo D. J. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad ieškiniu tenkinta 18 proc. (1 044, 64 Eur /5 888,34 Eur x 100 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl valstybei iš atsakovo D. J. priteistina 24 Eur ((5 888,34 Eur x 3 proc. x75 proc.) x 18 proc.) šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
28. Valstybė šioje byloje patyrė 22,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus 18 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovės priteistinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, o iš atsakovo D. J. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. valstybei iš ieškovės priteisiama 18 Eur bankroto administravimui skirtų lėšų, o iš atsakovo D. J. valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ProBIOduktai“, juridinio asmens kodas 305428876, iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 044,64 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis eurus 64 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „ProBIOduktai“, juridinio asmens kodas 305428876, bankroto administravimui skirtų lėšų 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį. Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „ProBIOduktai“, juridinio asmens kodas 305428876, bankroto administravimui skirtų lėšų 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.