Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1225-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
2S-1225-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06753-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lejuota“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1225-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06753-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13832-1043/2018 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lejuota“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Lejuota“ 653,40 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė ieškovui V. K. septynių dienų terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. nenurodoma nei viena aplinkybė, patvirtinanti teisės į ieškovo reikalavimą atsiradimo pagrindą. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš UAB „Lejuota“ 653,40 Eur skolą, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas V. K., kaip fizinis asmuo, reiškia pinginį reikalavimą UAB „Lejuota“. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktoje CMR važtaraščio kopija (kopijos tvirtinimo Nr. 128), nėra įskaitoma, joje nesimato siuntėjo bei gavėjo duomenų, krovinio iškrovimo ir perėmimo vietos, datos, todėl ieškovą įpareigojo pateikti tinkamos kokybės dokumento kopiją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumą nurodyti ieškinio faktinį pagrindą, kadangi pačioje nutartyje nurodyta sutarties dėl pervežimo paslaugų, kurią įvykdęs ieškovas V. K. įgijo reikalavimo teisę atsiskaityti už paslaugas. Aplinkybę, jog V. K. turi teisę reikalauti už suteiktas paslaugas įrodo teismui pateiktas išrašas iš viešojo registro, kuriame aiškiai nurodyta, kad V. K. pervežimo paslaugų teikimo metu buvo UAB „Dinira“ direktorius. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas ir dėl negalėjimo įskaityti CMR važtaraštį, kadangi jis yra įskaitomas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 653,40 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra su trūkumais: nėra nurodyta nei viena aplinkybė, patvirtinanti ieškovo reikalavimo teisę, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas, kaip fizinis asmuo, reiškia piniginį reikalavimą atsakovei UAB „Lejuota“ (nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pateikta CMR važtaraščio kopija (kopijos tvirtinimo Nr. 128) nėra įskaitoma, joje nesimato siuntėjo bei gavėjo duomenų, krovinio iškrovimo ir perėmimo vietos, data. Nustačius šiuos trūkumus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio pagrindą, pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu arba paaiškinti, kokiu pagrindu atsirado reikalavimo teisė ieškovui bei pateikti aiškiai įskaitomus ieškinio priedus. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad ieškinyje yra nurodytas ieškinio faktinis pagrindas, kas pažymėta ir skundžiamos nutarties motyvuose, o pateiktas CMR važtaraštis yra įskaitomas. Ieškovas taip pat teigia, kad nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nėra galimybės pašalinti, nes jų nėra. Įvertinus ieškovo atskirojo skundo argumentus, ieškinio turinį ir kartu su juo pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aiškus ar netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, o tam tikri trūkumai negalėtų būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB “Utenos krosnys”, bylos Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti reiškiamo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas), kurių pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas jo naudai iš atsakovės UAB „Lejuota“ priteisti 653,40 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (ieškinio dalykas). Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas taip pat pateikė informaciją apie UAB „Dinira“, CMR važtaraščių kopijas ir krovinio pervežimo užsakymą-sutartį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo esmė (dalykas), reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Tuo tarpu skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas trūkumas ir teismo reikalavimas ieškovui nurodyti ieškinio pagrindą, pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu arba paaiškinti, kokiu pagrindu atsirado reikalavimo teisė ieškovui, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, bet ne jį įrodyti ar pagrįsti savo reikalavimo teisę, t. y. kaip ir akcentuota šios nutarties 11 punkte, materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.Taigi, kaip nustatyta iš skundžiamos nutarties motyvų, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vieną iš ieškinio trūkumų sieja būtent su šalies tinkamumu procese. Akcentuotina, kad teismas, priimdamas ieškovo pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir, ar tinkamai ją įgyvendina. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju jei netinkamas ieškovas nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas ieškovas neįstoja į procesą, tai teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taigi, net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Šios aplinkybės, kaip materialinio teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą. Kadangi galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas kitas ieškinio trūkumas dėl CMR važtaraščio kopijos kokybės, taip pat nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o teismo prašomas pateikti įrodymas – tinkamos kokybės CMR važtaraščio kopija, gali būti teikiamas ir vėlesniuose proceso etapuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas