Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta 12 MGL bauda. Bauda išieškota 2017 m. spalio 4 d.;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val.. Kartu su intensyvia priežiūra įpareigojant pradėti dirbti, arba būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2021 m. birželio 21 d., pasibaigus arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminui, konfiskuotino automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2023 m. liepos 15 d. apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 10.18 val. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Be to, M. B., įsiteisėjus 2020 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. sausio 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2023 m. liepos 15 d. apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 10.18 val. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2023 m. liepos 25 d. Lietuvos Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus registrą įrašytas M. B., kuris 2020 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra, per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, M. B. įpareigotas pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 2021 m. sausio 6 d. M. B. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. 2021 m. birželio 21 d. M. B. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminui, tačiau toliau vykdoma kontrolė dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus. Kadangi M. B. pažeidė teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. liepos 15 d. asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), prašoma svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 100–109);

2023 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad užfiksuota teritorija šalia parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) bei pilkos spalvos automobilis ,,Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone, ties automobilio bėgių perjungimo svirtimi, puodelių laikiklyje, rasta pastatyta šviesios spalvos ,,Extra“ alaus skardinė (1 t., b. l. 15–32);

2023 m. spalio 27 d. kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad užfiksuotas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20230715-101742UTC+0300.mp4“. Atsidarius vaizdo įrašą „PSS-20230715-101742UTC+0300.mp4“ į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnas išlipa iš automobilio ir prieina prie dviejų vyrų. Vienas iš jų parodo tarnybinį pažymėjimą ir tarnybinį ženklą, kaip vėliau tyrimo metu nustatyta tai A. J.. Pasako, jog vairuotojas kitas vyras ir parodo į jį pirštu. Pareigūnas nueina iki automobilio pasiimti alkotesterio. Grįžus atgal prie minėtų vyrų, A. J. pasako, jog važiavo autostrada, (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) iš paskos važiavo visą kelią. Pareigūnui pasiteiravus pas asmenį, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis atsako, jog prieš tris – keturias valandas. Vyras pučia į alkotesterį. Po kurio laiko alkoholio kiekio matuoklis parodo 2,60 promilių. Pareigūnas paprašo pateikti savo dokumentą ir automobilio raktelius. Vyras pasiima savo rankinuką su asmeniniais daiktais, pareigūnas apžiūri vyriškio daiktus, įsodina vyrą į laikino sulaikymo patalpą, pasako vyrui jog jo asmeninius daiktus šiuo metu padės tarnybinio automobilio salone, kadangi negali būti kartu su juo, kol jis yra sulaikytas. Vaizdo įrašas trunka 8 min. 36 sek. (1 t., b. l. 51–54);

2023 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio nustatyta, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. 2023 m. liepos 15 d. 10.18 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas, o 10.35 val. – 2,82 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: išburnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 35);

2023 m. liepos 15 d. transporto priemonės aprašas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data arba pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), spidometro rodmenys – 235911 km, spalva – pilka. Automobilio savininkė – V. G. (1 t., b. l. 38–44)

išrašas iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės, iš kurio nustatyta, kad automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė V. G. (1 t., b. l. 45);

valstybės įmonės „Emprekis“ pažyma, iš kurios nustatyta, kad automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje – 3 710 Eur su PVM (1 t., b. l. 45).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo M. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tikrinant kaltinamojo neblaivumą, pirmuoju tikrinimu 2023 m. liepos 15 d. 10.18 val. jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 2023 m. liepos 15 d. 10.35 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajam nustatyti girtumo laipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad M. B. 2023 m. liepos 15 d. 10.35 val. buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, paliekant tik aplinkybę, kad M. B. 2023 m. liepos 15 d. 10.18 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas. Ši kaltinimo korekcija nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl leistina. Atitinkamai patikslintina ir kaltinimo dalis dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo.

M. B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2023 m. liepos 15 d. apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 10.18 val. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, jog žinojo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). M. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, kadangi M. B. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytinai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo M. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

M. B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, kadangi įsiteisėjus 2020 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. sausio 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2023 m. liepos 15 d. apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „AUDI (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 10.18 val. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. B. paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, uždraudžiant jam naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 (du tūkstančius) eurų.

Skiriant kaltinamajam M. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už veikas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 415 straipsnio 2 dalyje, už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2023 m. liepos 20 d. (1 t., b. l. 171), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2020–2021 m. laikotarpiu suteikta stebėjimo paslauga du kartus, paskutinį kartą 2021 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 171), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 177–178), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas.

Kaltinamasis M. B. teistas, nedirba, pajamų neturi, todėl jam neskirtina baudos bausmė. Kaltinamasis M. B. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę atliko, pagrindo skirti kitokią bausmės rūšį ar dydį nei prašo prokurorė nėra, todėl kaltinamajam skirtinos artimos vidurkiui arešto bausmės, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam M. B. skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam M. B. skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir M. B. skirtina galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nors anksčiau arešto bausme buvo nuteistas, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas, kaltinamasis laikomas neteistu, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant artimą vidurkiui – 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su darbu ir gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, kaltinamajam M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies punktas, 68 straipsnis), apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kas rodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teigiamos įtakos jam nedaro, o padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis M. B. vairavo V. G. nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairavo trečiajam asmeniui V. G. priklausantį automobilį. Paminėtą transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė be savininkės V. G. žinios, leidimo naudotis automobiliu kaltinamajam ji nebuvo davusi bei nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 3 710 Eur su PVM. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nusikaltimo darymui panaudoto automobilio vertė buvo nustatyta neteisingai. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nebuvo nustatyta.

Teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis pagal jo prašymą. Teisės aktuose asmeniui nėra numatyta teisė betarpiškai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos vykdymo tvarkos pakeitimo. Dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87–90, 2 t., b. l. 11–14), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kompaktiniai diskai su kūno kameros ir bendrojo pagalbos centro garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 50, 54), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir M. B. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. B. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su darbu ir gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis iš M. B. priteisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 710 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kompaktinius diskus su kūno kameros ir bendrojo pagalbos centro garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

M. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.