- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-514-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07452-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. B., T. B., uždarajai akcinei bendrovei „Gilvida“
- Ieškovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. (V. B.) ir T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-3222-775/2019 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gilvida“, V. B. (V. B.) ir T. B. dėl remonto darbų atlikimo be atsakovų sutikimo, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, netenkintas atsakovų prašymas dėl priteistos skolos išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo ir atsiliepimo į jį esmė
1. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gilvida“, V. B. ir T. B. dėl darbų atlikimo be atsakovų sutikimo, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovei V. L. teisę be atsakovų V. B., T. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“ sutikimų gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų įteisinimui pagal architekto T. V. paruoštą projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas priteisė ieškovei V. L., iš atsakovų V. B., T. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“ po 446,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. B. ir T. B. 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškovei priteistų iš jų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis. Nurodė, jog šiuo metu neturi galimybių iškart sumokėti priteistą 892,32 Eur sumą, nes atsakovė T. B. niekur nedirba, pajamų negauna, ji išlaikoma sutuoktinio, santaupų neturi. Vienintelis atsakovų turtas yra butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad iš atsakovo gaunamų pajamų sutuoktiniai perka vaistus, maistą, moka mokesčius, todėl ieškovei gali mokėti kiekvienas tik po 50 Eur per mėnesį. Atsakovai prašė iš jų priteistas po 446,16 Eur bylinėjimosi išlaidas išdėstyti, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą. Jame nurodė, kad su skolos išdėstymu nesutinka. Bylinėjimosi išlaidas ji patyrė dėl atsakovų nesutikimo leisti įteisinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus pagal projektą. Atsakovai nesutiko ginčo spręsti taikiai ir tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą bei didino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai viso proceso metu naudojosi mokama teisine pagalba, bylos nagrinėjimo metu savo turtine padėtimi nesiskundė ir baigiamųjų kalbų metu neprašė bylinėjimosi išlaidų išdėstyti dalimis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovai su ieškove nesusisiekė ir nebandė tartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo kreipėsi į teismą tik po to, kai ieškovė pateikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Toks atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė atsakovų V. B. ir T. B. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovai V. B. ir T. B. pateikė teismui duomenis, jog atsakovė T. B. nuo 2019 m. liepos 29 d. niekur nedirba ir yra registruota darbo biržoje, išmokų negauna. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovai taip pat nurodė, kad vienintelis jų turtas yra butai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodė, kad jų turtinė padėtis yra prasta, šeima gyvena tik iš sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, tačiau jie nepateikė jokių duomenų apie bankų sąskaitose turimas pinigines lėšas ir kitas santaupas. Teismas sprendė, kad vertinant atsakovų turtinę padėtį, atsižvelgtina ir į tai, kad jie bylos nagrinėjimo eigoje naudojosi privačių teisininkų paslaugomis, kuriems sumokėjo 811,50 Eur, o ne Valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri suteikiama asmenis, neturintiems finansinių galimybių naudotis privačių teisininkų paslaugomis. Teismas pripažino, kad teisė pasirinki atstovą yra suteikta proceso šaliai, tačiau šiuo atveju minėta aplinkybė, nesant byloje pateiktų visų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų realią turtinę padėtį, sukelia abejones dėl jų blogos turtinės padėties.
6. Teismas pripažino, kad atsakovai nepagrindė jokių išimtinių aplinkybių, kurios įrodytų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Vien tik atsakovų noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jiems prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Teismas vertino, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, manytina, jog atsakovai pagal savo turtinę padėtį yra pajėgūs gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškove, jas skolindamiesi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). Turimas nekilnojamas turtas, net ir jo nerealizavus, gali būti piniginės prievolės užtikrinimo priemone, jeigu atsakovai gera valia siektų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, gaudami tam paskolą.
7. Teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Todėl teismas sprendė, kad dėl nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą, laikytina, jog vykdymo išlaidų mokėjimo išdėstymas pažeistų jos teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymą dėl skolos išdėstymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovai V. B. ir T. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išdėstyti 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3222-775/2019 vykdymą tokia tvarka: 1) iš atsakovės T. B. priteistas 446,16 Eur bylinėjimosi išlaidas išdėstyti, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur; 2) iš atsakovo V. B. priteistas 446,16 Eur bylinėjimosi išlaidas išdėstyti, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 Eur. Atsakovų atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Atsiliepimas
1.1. Atsakovai, kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodė, kad neturi kitų pajamų ar santaupų, išskyrus atsakovo V. B. darbo užmokestį. Tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl atsakovų gaunamų pajamų ar turimų lėšų, teismas galėjo surengti žodinį pašymo nagrinėjimą ir papildomai pareikalauti duomenų apie lėšas sąskaitose.
1.2. Nesutiktina su teismo argumentu, kad nesinaudojimas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, patvirtina atsakovų gerą turtinę padėtį. Dėl ieškovės statybos darbų Kauno apylinkės teisme vyksta ne viena byla. Kadangi su ieškovės reikalavimais atsakovai nesutiko, jie pagrįstai tikėjosi, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas jiems priteis ir jie nepatirsi jokių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimasis užsitęsė ir atsakovai savo santaupas prarado bylinėjimosi metu, atsakovei T. B. jau kitoje civilinėje byloje yra suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Paminėtina ir kita svarbi aplinkybė, kad kreipimasis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, neatleidžia šalies, gavusios teisinę pagalbą iš valstybės, nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo šaliai, kurios reikalavimai buvo patenkinti byloje.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai gali kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito gavimo, įkeičiant butą, kuriame gyvena, tam, kad atsiskaityti su ieškove. Paskolos gavimas ir grąžinimas galimas tik tada, kuomet asmuo turi pakankamai pajamų tokią paskolą grąžinti. Paskolos gavimas ir jos dydis priklauso nuo kliento pajamų, turimų finansinių įsipareigojimų ir įkeičiamo turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad kitokių pajamų, išskyrus V. B. darbo užmokestį, atsakovai neturi, tai yra vienintelės šeimos pajamos, paskolos gavimas kredito įstaigoje yra negalimas.
1.4. Duomenų, kad jų finansinė padėtis atsakovų ateityje pagerės, atsakovai šiuo metu neturi. Jau daug metų atsakovų vienintelės pajamos yra atsakovo darbo užmokestis. Gaunamų pajamų atsakovams iki šiol užteko pragyvenimui – būsto išlaikymui ir kitiems poreikiams patenkinti. Nors ir nedaug, bet dalį darbo užmokesčio atsakovai kiekvieną mėnesį atidėdavo, tačiau turėtas santaupas išleido bylinėjimuisi su ieškove. Ši nurodyta aplinkybė, kad dalį V. B. darbo užmokesčio atsakovai galėjo skirti taupymui, patvirtina, kad jie bus pajėgūs dalimis ieškovei sumokėti skolą.
1.5. Nesutiktina ir su teismo pozicija, kad atsakovai nesikreipė į ieškovę ir nebandė geranoriškai tartis. Pastebėtina, kad ieškovė faktiškai negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji pastaruosius kelerius metus gyvena užsienyje. Ieškovė vengia bendrauti, jaučiasi teisi dėl savo remonto darbų atliktų pastate (duomenys neskelbtini), todėl kitokio būdo, kaip tik kreipiantis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovai nemato galimybės.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų T. B. ir V. B. atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų T. B. ir V. B. solidariai visas ieškovės V. L. (dabartinė pavardė K.) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino atsakovų prašymą bei jo pagrįstumą ir atitinkamai priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, kuris nekeistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.
12. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
13. Aiškindamas ir taikydamas šią, CPK 284 straipsnyje įtvirtintą, proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, ir kt.). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
14. Atsakovai, kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodė, kad neturi kitų pajamų ar santaupų, išskyrus atsakovo V. B. darbo užmokestį, todėl jiems sunku iškart sumokėti priteistas iš jų ieškovei sumas. Tokį prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai nepagrindė jokių išimtinių aplinkybių, kurios įrodytų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą, ir vertino, jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu bloga jų finansinė padėtis pagerės ateityje. Todėl teismas sprendė, kad tokiu atveju nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą, laikytina, jog vykdymo išlaidų mokėjimo išdėstymas pažeistų jos teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 2-166-178/2016). Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovų T. B. ir V. B. solidariai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismas bylinėjimosi išlaidas gali priteisti tik tokias, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, o ieškovė įrodymų apie išlaidas, susijusias su atsakovų atskirojo skundo nagrinėjimu, nepateikė, tokios išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.