Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2A-546-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2A-546-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03931-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
V. Č.
Atsakovas
R. Č.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-546-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03931-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), institucijos, teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukteriai, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, pakeičiant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12630-726/2009 nustatytą išlaikymo dydį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškinyje nurodoma, kad šalys turi nepilnametę dukterį A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12630-726/2009 iš atsakovo šalių nepilnametei dukteriai priteistas 300 Lt (86,89 eurų) išlaikymas. Ieškovės teigimu, po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, pakito šalių turtinė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai, ypatingai pabrango pragyvenimas. Atsakovas neatsižvelgia į šiuos pokyčius ir savo noru nedidina dukteriai teikiamo išlaikymo tiek, kad jis atitiktų 1/2 nustatytos mėnesinės algos (190 eurų). Aptardama dukters išlaikymui patiriamas išlaidas ieškovė nurodė, kad mergaitė nuo 2014 metų lanko šokių būrelį, tačiau ieškovė norėtų dukterį leisti ir į karatė ar teniso būrelius, be to, ieškovė perka dukteriai vitaminus ir papildus sportuojantiems; dukters mokykloje vyksta ekskursijos ir išvykos į kitus miestus, maitinimas mokykloje kainuoja apie 40-50 eurų per mėnesį, augančiam vaikui būtina nuolat pirkti naujų drabužių ir avalynės, ieškovė ketina pirkti naujus baldus ir kompiuterį. Ieškovė maistui per mėnesį išleidžia apie 280 eurų, be to, patiria papildomų išlaidų norėdama leisti dukteriai lankytis kine, teatre, muziejuose, kavinėje ar draugų gimtadieniuose. Ieškinyje, be kita ko, pažymėta, kad A. Č. reikalingos dantų kabės, kurių apytikslė kaina apie 2000 eurų. Ieškovės nuomone, minimaliems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga bent 380 eurų per mėnesį ir pusę šios sumos turėtų mokėti atsakovas.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis gera valia padidino šalių nepilnametei dukteriai teikiamo išlaikymo dydį iki 100 eurų per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis nėra pakitusi, nes ji iki šiol turi darbą, gauna pastovias pajamas, gyvena nuosavame name. Aplinkybė, jog pabrango pragyvenimas, palietė ne tik ieškovę, bet ir atsakovą, todėl nėra laikytina svarbia. Atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nes jis turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurios poreikiams patenkinti taip pat būtinos išlaidos, be to, atsakovas išlaiko savo neįgalią motiną S. Č., kuriai kas mėnesį skiria apie 60 eurų vaistams, drabužiams, maistui įsigyti. Atsakovo pajamos per mėnesį – 520,55 euro. Pažymėjo, jog ieškovė nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių ar iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties, todėl jo teikiamas išlaikymas yra pakankamas.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vilniaus miesto VTAS) 2017-03-08 pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui pakeisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Vilniaus miesto VTAS teigimu, pokalbio su atsakovu metu paaiškėjo, kad jis su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jo gaunamų pajamų pakanka išlaikyti savo dabartinę šeimą, joje gimusią nepilnametę dukterį ir kartu gyvenančią neįgalią motiną, o teikti šalių nepilnametei dukteriai didesnį išlaikymą jis neturi galimybių.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus rajono VTAS) pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodyta, kad dabartinis galiojantis išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko interesų ir poreikių, todėl tikslinga jį padidinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12630-726/2009 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Č. dydį ir priteisė iš atsakovo R. Č. nepilnamečiam vaikui A. Č. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų kas mėnesį; paskyrė ieškovę V. Č. nepilnamečiam vaikui A. Č. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; įpareigojo atsakovą R. Č. atlyginti 1/2 išlaidų, turėtų kabėms A. Č. įsigyti ir jomis tinkamai naudotis (įskaitant patirtas dėl apsilankymų pas odontologą), ieškovei V. Č. pateikus atitinkamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, lėšas pervedant į ieškovės V. Č. nurodytą banko sąskaitą; priteisė iš atsakovo R. Č. ieškovei V. Č. 57,90 eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovo R. Č. į valstybės biudžetą 19,82 eurų bylinėjimosi išlaidų.Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukters A. Č. poreikius, visuma, sprendė, kad po šalių santuokos nutraukimo vaiko poreikiai išaugo ir teismo 2009-09-10 sprendimu patvirtinta atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 86,89 eurų – nepakankama jiems patenkinti. Taip pat teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas 380 eurų per mėnesį išlaikymas. Teismas konstatavo, kad kasdieniams (tiek būtiniesiems, tiek ugdymo ir laisvalaikio) vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 300 eurų išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o atsakovas įgijo nekilnojamojo turto, tačiau turi dar vieną išlaikytinį ir prisideda prie negalią turinčios motinos išlaikymo, t. y. kartu padidėjo jo išlaidos, teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis iš esmės panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis) ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, nei ją turėtų teikti ieškovė. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas iš atsakovo priteisė jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų kas mėnesį.Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog be kasdienių, įprastų šalių dukters poreikių, yra nustatytas specialusis poreikis – šalių dukteriai reikalingas dantų padėties taisymas kabėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė atsakovui įpareigojimą atlyginti pusę kabių įsigijimo ir su jų tinkamu naudojimu susijusių išlaidų (įskaitant patirtas dėl apsilankymų pas odontologą), ieškovei pateikus atitinkamas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovė per mėnesį gauna apie 380 eurų darbo užmokesčio, gyvena tėvus. Atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna iki 470 eurų, taip pat turi nekilnojamojo turto, be to, jo dabartinė žmona gauna kiekvieną mėnesį 380 eurų pajamų. Remiantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis nėra panaši, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas šiai dienai savo nepilnametei dukrai A. Č. mokėti po 190 eurų išlaikymą kiekvieną mėnesį neturi galimybės.Nuo 2016-07-01 MMA Lietuvoje yra 380 eurų. Taigi, skundžiamu sprendimu iš atsakovo buvo priteistas mažesnis nei teismų praktikoje orientaciniu pripažintas išlaikymo dydis.A. Č. maitinimas mokykloje kainuoja apie 40 – 50 eurų per mėnesį, taip pat 40 – 50 eurų per mėnesį skiriama kišenpinigių, dar papildomai kainuoja maistas, valgomas namuose, vaikui tenkanti dalis – apie 140 eurų per mėnesį. Taigi, jau vien šios išlaidos A. Č. išlaikyti sudaro apie 240 eurų per mėnesį. A. Č. išlaidos perkant avalynę, viršutinius ir apatinius rūbus, vaistus, maisto papildus, taip pat leidžiant laisvalaikį, tai yra įvairios ekskursijos, kavinės, kino teatrai ir t.t., neabejotinai sudaro 140 eurų sumą per mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Č. išlaikyti tenkančios išlaidos nesudaro 380 eurų sumos per mėnesį yra nepagrįstos.Pagal paties atsakovo pateiktus duomenis, jo šeimoje gyvenantiems asmenims išlaidos maistui ir aprangai sudaro apie 485 eurus, atsakovo šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1014 eurų, todėl atskaičius išlaidas, tenkančias maistui ir aprangai, dar lieka 529 eurai. Ieškovės manymu, skirti vaikui A. Č. papildomai 90 eurų iš pirmiau nurodytos sumos yra visos galimybės ir atsakovas yra finansiškai pajėgus tai padaryti.Atsakovas R. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:Pirmosios instancijos teismo sprendimas padidinti vaiko išlaikymo dydį 64 eurais, atitinka materialinės teisės normas, nes ieškovė nepateikė įrodymų dėl pablogėjusios turtinės padėties, taip pat nepateikė įrodymų dėl esminių vaiko poreikių padidėjimo, o tik teigia žodžiu, jog poreikiai išaugo. Nėra jokių įrodymų ir duomenų, kad ieškovei atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Nėra vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadų ir tyrimo dėl apeliantės vaiko materialinės padėties ir gyvenimo sąlygų. Ieškovės motyvai dėl vaiko dantų plokštelių yra išsigalvoti, nes pagal SM įsakymą vaikams iki 16 m. ortodontiniai aparatai (plokštės, kabės) yra kompensuojami valstybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12630-726/2009 buvo nustatytas šalių nepilnametei dukrai A. gim. (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo metu buvo 3 metai) mokėtinas 300 Lt (86,89 euro) kas mėnesį išlaikymas iki jos pilnametystės. Ieškovė ieškinį grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Būtent tai, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, bylos medžiagos, padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nustatęs, kad 2017-01-30 pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiui vaikui 2009-09-10 metais priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai po 7 metų to, kai jai buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant iki 150 Eur kas mėnesį.Apeliantė (ieškovė) iš dalies nesutiko su teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį tik iki 150 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus apie mergaitės poreikius, atsakovo pajams. Apeliantės įsitikinimu dukros protingų poreikių patenkinimui reikalinga ne mažesnė, nei 190 Eur dydžio išlaikymo suma kas mėnesį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nepilnametės poreikius. Apeliantė atkreipė teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA yra 380 Eur. Nepilnametės A. Č. vien maitinimo išlaidos sudaro apie 240 Eur kas mėnesį (40-50 Eur – maitinimas mokykloje, 40-50 Eur – kišenpinigiai, vaikui tenkanti maitinimo namuose dalis - apie 140 Eur kas mėnesį). Be to teismas neatsižvelgė, kad byloje pateikta įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko rūbams, avalinei, vaistams, maisto papildams, laisvalaikiui; apeliantės vertinimu, tokios išlaidos neabejotinai sudaro 140 Eur kas mėnesį; teismo išvada, kad A. Č. išlaikyti tenkančios išlaidos nesudaro 380 Eur , yra nepagrįstos. Be to, teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį; atsakovo, jo žmonos ir motinos bendros pajamos sudaro apie 1014 Eur kas mėnesį, jis yra finansiškai pajėgus skirti dukrai A. 190 Eur išlaikymą kas mėnesį.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems, tiek būtiniesiems, tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas 380 Eur išlaikymas. Ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą atsižvelgiant minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau minimali mėnesinė alga (MMA) (sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu buvo 380 Eur), yra orientacinis kriterijus, taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Ieškovė, nurodydama vaiko poreikių sudėtį ir jų apimtį, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties niekaip nepagrindė, todėl šios aplinkybės neįrodė; pažymėtina, kad mergaitė specialių poreikių neturi, numatomos išlaidos odontologinėms kabėms teismas pagrįstai nepriskyrė prie įprastinių, kasdienių išlaidų (CPK 178 straipsnis). Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie vaiko poreikių pagrįstumą ir išlaidų jiems tenkinti dydį, negalima laikyti, kad teismo nustatyta padidinta išlaikymo suma yra nepakankama ir tenkina tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, nes apeliantės teiginys, kad teismo nustatyta būtina vaiko poreikiams patenkinti suma yra neprotinga, nesant įrodymų, paprasčiausiai negali būti įvertinta kitaip. Tarp šalių kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo, turi būti nustatytos konkrečios išlaikymo aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nepilnametės mergaitės vartojimo poreikiai ir būtinos išlaidos jiems tenkinti teismo buvo nustatyti tinkamai, teismas pagrįstai pripažino, kad mergaitės poreikių patenkinti reikalinga 300 Eur suma kas mėnesį.Kadangi apeliantė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnės apimties, nei minimalūs vaiko poreikiai, išlaikymą, todėl būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tėvų galimybes ir jų turtinės padėties pokytį po to, kai buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiai dukrai. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų. (LATCBS teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–491/2011). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis po to, kai jau buvo priteistas išlaikymas, šiek tiek pagerėjo, tačiau ne iš esmės. Bylos duomenimis apeliantės darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 380 Eur, atsakovo – apie 470 Eur. Nors po santuokos nutraukimo atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise 2 k. butą, tačiau per šį laikotarpį atsakovui gimė dar vienas vaikas, dukra D., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. atsirado dar vienas išlaikytinis. Atsakovo motina S. Č. yra neįgali, gauna 154 Eur pašalpą, gyvena kartu su sūnaus šeima, atsakovas prisideda prie jos išlaikymo ( apie 60 Eur kas mėnesį). Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto objektą (butą) , tačiau byloje nėra duomenų, kad šis butas gali būti panaudojamas nuomai. Nors ieškovė nuosavo buto neturi, tačiau bylos duomenimis gyvena jos tėvui priklausančiame name ir papildomų išlaidų dėl buto nuomos neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas šalių turtinę padėtį įvertino tinkamai ir teismas pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši ir šalys prie dukros išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, po 150 Eur.Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, turinčias įtakos išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) sąlygoms nustatyti. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas, dėl ko netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Neringa ŠvedienėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė