Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2A-115-262/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2A-115-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37665-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
UAB „Euroglass“
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-115-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37665-2016-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui UAB „Euroglass“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 4 312,46 Eur žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo atlyginimą, po 200 Eur kas mėnesį neturtinę žalą nuo 2016 m. birželio mėnesio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo automobilį ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2006 metais (toliau ir Automobilis), kurį įgijo iš V. J. 2017 m. birželio 16 d., iki to laiko nuo 2014 m. sausio 17 d. automobilį valdė panaudos sutarties pagrindu. 2015 m. lapkričio 24 d. ieškovas kreipėsi į atsakovo Klaipėdos padalinio servisą pakeisti automobilio priekinį stiklą, atsakovas 2015 m. lapkričio 27 d. atliko automobilio remontą – pakeitė priekinį stiklą. 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje pradėjo gesti automobilio elektros prietaisai. Įtarus, kad automobilio elektros prietaisų gedimas yra susijęs su priekinio stiklo keitimu, automobilis 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo pristatytas į atsakovo Klaipėdos padalinio servisą, serviso specialistai vizualiai apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kad priekinis stiklas sumontuotas nekokybiškai, stiklo tvirtinimas yra nesandarus. Atsakovas iš karto pasiūlė priekinį stiklą išmontuoti ir sumontuoti iš naujo, tačiau kilo ginčas dėl galimų nuostolių atlyginimo – atsakovo atstovai nesutiko atlyginti kilusią žalą, sutiko tik nemokamai permontuoti stiklą, ieškovo toks atsakovo pasiūlymas netenkino, nes iš naujo kokybiškai sumontavus stiklą nebeliktų įrodymų dėl atsakovo nekokybiškai suteiktos paslaugos. Nuo 2016 m. gegužės 16 d. automobilis nėra eksploatuojamas dėl gedimų, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės, tai sukėlė jam didelius nepatogumus, apskaičiuojant ir priteisiant neturtinę žalą atsižvelgtina ir į atsakovo elgesį – atsakovo netinkamai atliktas darbas buvo akivaizdus jau 2016 m. gegužės mėnesį, kai automobilis buvo pristatytas atsakovui, kuris būdamas savo srities specialistas turėjo suprasti, kad automobilio prietaisų gedimas yra susijęs su nekokybišku priekinio stiklo įklijavimu ir sutaisyti automobilį, tačiau to nepadarė ir nesistengė padaryti, atlyginti žalą atsisakė.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 6 d. Techninės ekspertizės aktu Nr. 2017-11-06/1 be kita ko, buvo konstatuota, jog automobilio priekinis stiklas įstatytas nesandariai ir ant stiklo liejamas vanduo patenka į automobilio saloną, ekspertas taip pat konstatavo, jog į automobilio saloną patenkantis vanduo sukelia/gali sukelti automobilio elektros prietaisų gedimus, todėl aplinkybės, jog automobilio stiklas buvo įstatytas ir priklijuotas nesandariai atsakovas neginčija. Automobilio stiklas buvo pakeistas dar 2015 m. lapkričio 27 d., o į atsakovo servisą ieškovas atvyko beveik pusės metų, t.y. 2016 m. gegužės 6 d., nuo pat pirminio atvykimo atsakovas bandė susisiekti su tuometiniu automobilio savininku, tačiau pastarasis vengė pateikti automobilį stiklo įklijavimo darbų kokybei patikrinti, visos paminėtos aplinkybės pagrindžia, jog žalos automobiliui atsiradimo arba padidėjimo priežastimi buvo paties ieškovo veiksmai, laiku neperdavus automobilio atsakovui ir nesudarius šiam sąlygų pačiam ištirti stiklo įklijavimo darbų kokybę, dėl šios priežasties ieškovo patirta žala yra mažintina dėl paties ieškovo rizikos prisiėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 573,03 Eur žalos atlyginimo, 135 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 167,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovui priteista 1796,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 22,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad UAB „Pajūrio autorika“ Vertinimo ataskaita Nr. 201605-13-3 (toliau – ir Vertinimo ataskaita), nėra tinkamas įrodymas, nes joje ne konstatuoti automobilio defektai, bet nurodomos atitinkamų automobilio mechanizmų kainos, nėra aišku, dėl kokių priežasčių minėtame užsakyme nurodoma daugiau keistinų automobilio dalių nei 2016 m. gegužės 12 d. UAB „LPGS Service“ užsakyme. 2016 m. gegužės viduryje ieškovas suprato, kad Automobilis turi defektų, tačiau priešingai nei nurodė patikslintame ieškinyje, toliau eksploatavo automobilį, 2016 m. birželio mėnesį vyko su juo į Vokietiją, todėl Automobilio tolesnis eksploatavimas galėjo sąlygoti didesnės žalos atsiradimą. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar 2016 m. birželio 6 d. Superb (duomenys neskelbtini) Det Užsakyme nurodytų automobilio mechanizmų keitimo būtinumas, kuriuo grindžiamas Vertinimo ataskaitoje nurodytos automobilio verčių paskaičiavimas, buvo sąlygotas būtent atsakovo neteisėtų veiksmų. Vertinimo ataskaitoje, taip pat servisų, pasitelktų gedimų diagnostikai pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta nustatytų gedimų ar atitinkamų automobilio detalių (dalių) keitimo priežastys. Nors 2017 m. lapkričio 6 d. Techninės ekspertizės akte Nr. 2017-11-06/1 akte konstatuota, kad Automobilis turi elektros sistemos sutrikimų (gedimų), tačiau bylos nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės metu nebuvo patvirtintas Vertinimo akte, UAB „LPGS Service“ sąskaitoje nurodytų būtinų atlikti darbų bei detalių keitimo pagrįstumas, nebuvo nurodyta, kad Automobilio elektros sistemos sutrikimus (gedimus) sąlygojo netinkamas priekinio stiklo įklijavimas, tai yra atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovui kilo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų bei įrodinėjamos žalos, tačiau Ieškovas skirti papildomos ekspertizės elektros instaliacijos gedimų priežasčių nustatymui neprašė. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai yra tarpusavyje prieštaringi, t.y. Vertinimo ataskaitoje nurodoma automobilio likutinė vertė yra 1696 Eur, tačiau 2017 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš V. J. įsigijo automobilį už 5 000 Eur gerai žinodamas jo būklę. Minėti prieštaravimai dėl automobilio vertės paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jo realūs nuostoliai dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp automobilio rinkos vertės bei likutinės vertės siekia 3 809 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir sprendė dėl ginčo šalių sutartinių teisių ir pareigų vykdymo, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pažeidė ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas. Jau pirmojo Automobilio patikrinimo 2016 m. gegužės 6 d. metu atsakovas nustatė, kad priekinio stiklo įklijavimas yra nesandarus, tačiau ieškovui sutikus su atsakovo siūlymu išimti priekinį Automobilio stiklą, tai būtų panaikinę galimybę ieškovui ateityje įrodyti atsakovo kaltę dėl atsiradusios žalos. Teismas nepagrįstai nepriteisė visos turtinės žalos, nors ją patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pavyzdžiui antstolė V. D. 2016-10-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog pilant vandenį ant automobilio priekinio stiklo, į automobilio vidų tiesiai ant elektronikos valdymo bloko patenka vanduo; komforto blokas yra permirkęs vandeniu. Ieškovo teiginius taip pat patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos, nors ieškovas tokią žalą realiai patyrė.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų jam padarytų nuostolių, taip pat neįrodė priežastinio ryšio. Ieškovas turėjo galimybę prašyti papildomos ekspertizės, tačiau to nepadarė. Taigi, teismas pagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

11. Ieškovas teigia, kad jau pirmojo Automobilio patikrinimo 2016 m. gegužės 6 d. metu atsakovas nustatė, jog priekinio stiklo įklijavimas yra nesandarus, tačiau ieškovas nesutiko su atsakovo siūlymu išimti priekinį Automobilio stiklą, nes tai būtų panaikinę galimybę ieškovui ateityje įrodyti atsakovo kaltę dėl atsiradusios žalos.

12. Ieškovas nepagrįstai vandens patekimą į Automobilio saloną, dar nesant jokio vandens pratekėjimo priežasčių vertinimo, sieja su netinkamu stiklo įklijavimu ir daro išvadą apie būtent tuo nulemtus galimus Automobilio elektros instaliacijos gedimus. Ieškovui 2016 m. gegužės 6 d. pristačius Automobilį patikrinimui ir preliminariai nustačius, jog vanduo galimai patenka į Automobilio saloną, atsakovo atstovai pasiūlė ieškovui išimti Automobilio priekinį stiklą ir įvertinti, ar vandens pratekėjimo priežastis yra netinkamas stiklo įklijavimas. Ieškovas atsisakė leisti išimti Automobilio stiklą, o vėliau Automobilio taip ir nepristatė atsakovui.

13. Tolimesni ieškovo veiksmai patvirtina, kad jam buvo žinoma galimybė pasitelkti antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui ar specialistus, kurie stiklo išėmimo atsakovo servise metu galėjo konstatuoti stiklo netinkamo įklijavimo faktą, o tai būtų pagrindas toliau įrodinėti pažeistos Automobilio elektros instaliacijos mastą, todėl ieškovo teiginiai dėl atsakovo atsisakymo reaguoti į ieškovo pretenziją yra nepagrįsti.

14. Pirmosios instancijos teismas didžiąją dalį ieškinio atmetė dėl to, jog ieškovas neįrodė, jog dėl vandens pratekėjimo į Automobilio saloną reikia atlikti Automobilio remontą už bendrą 10 646,83 Eur dydžio sumą, taip pat, kad Automobilio likutinė vertė dėl galimai netinkamo stiklo įklijavimo ir dėl to Automobiliui padarytos žalos sudaro tik 1696 Eur.

15. Anot ieškovo, priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, prie UAB „LPGS Service“ 2016-06-06 užsakymo yra pridėti 2016-04-29 kompiuterinės diagnostikos tyrimo rezultatai apie automobilio elektros sistemos gedimus, o tai patvirtina, kad UAB „LPGS Service“ automobilį apžiūrėjo, jį ištyrė ir remonto darbų kainą nustatė pagal tyrimo metu gautas išvadas. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas, nes į bylą nėra pateikta 2016-04-29 kompiuterinės diagnostikos tyrimo rezultatų.

16. Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad galimai dėl priekinio stiklo nesandarumų, atsiradusių dėl nekokybiško montavimo ir dėl to pratekėjusio vandens, pažeista automobilio instaliacija ir įranga. Gedimų diagnostikai pasitelkti servisai UAB „HOKLA“ ir UAB „LPGS Service“. Taigi akivaizdu, kad UAB „Pajūrio autorika“ šiuo atveju galėjo vertinti tik tokius Automobilio gedimus, kuriuos nustatė „HOKLA“ ir UAB „LPGS Service“. Tačiau byloje nėra jokio UAB „HOKLA“ surašyto dokumento, kuriame būtų konstatuota, kokie konkrečiai Automobilio elektros instaliacijos tyrimo veiksmai buvo atlikti. Iš to darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog servisas UAB „HOKLA“, kurį pasitelkė vertintojas UAB „Pajūrio autorika“, nustatė Automobilio defektus.

17. UAB „Pajūrio autorika“ išvadą apie keistiną salono laidų pynę, prietaisų skydelio laidų pynę, variklio skyriaus laidų pynę ir sėdynių laidų komplektą, kurių bendra kaina sudaro 8510,16 Eur, padarė remdamasi UAB „LPGS Service“ pirminės apžiūros pagrindu paremta rekomendacinio pobūdžio pastaba, kurioje konstatuotas tik Automobilio komforto bloko keitimo poreikis.

18. Apeliantas teigia, jog tiek UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“, tiek UAB „HOKLA“ apžiūrėjo, kompiuterinės programos pagalba ištyrė Automobilį, užfiksavo gedimus ir pateikė išvadą pagal tyrimo rezultatus, tačiau toks ieškovo teiginys neatitinka byloje esančių įrodymų – nei UAB „Pajūrio autorika“, nei UAB „HOKLA“ neužfiksavo jokių automobilio gedimų, kurių šalinimo kaina buvo įvertinta Vertinimo ataskaita. Byloje apskritai nėra kokios nors UAB „HOKLA“ atlikto tyrimo išvados ar bet kokių kitų įrodymų, kad UAB „Pajūrio autorika“ kreipėsi į šį servisą dėl Automobilio gedimų konstatavimo bei aprašymo.

19. Pažymėtina, jog galimus elektros instaliacijos pažeidimus, kur kas išsamiau ištyrė bei aprašė UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ ekspertas doc. dr. V. V. Ekspertizės akte. Ekspertinio tyrimo metu ekspertas išardė Automobilio elektros instaliacijos įrenginius ir aprašė, kurie iš jų turi oksidacijos (pažeidimo vandeniu) požymių.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „LPGS Service“, tiek UAB „HOKLA“ atliktos diagnostikos metu nustatyti identiški automobilio elektros sistemos gedimai“. Tačiau ieškovas nenurodo, kokiais įrodymais jis apskritai grindžia UAB „HOKLA“ atliktą diagnostiką.

21. Apeliantas teigia, jog 2016-10-11 antstolė V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog pilant vandenį ant automobilio priekinio stiklo, į automobilio vidų tiesiai ant elektronikos valdymo bloko patenka vanduo; komforto blokas yra permirkęs vandeniu.

22. Byloje nėra ginčo dėl vandens pratekėjimo į Automobilio saloną, kadangi tą patvirtino Ekspertizės aktas. Atsakovas taip pat pripažino Automobilio komforto bloko pakeitimo būtinybę ir pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį tenkino. Tačiau byloje nėra įrodymų konstatuoti salono laidų pynės, prietaisų skydelio laidų pynės, variklio skyriaus laidų pynės ir sėdynių laidų komplekto, kurių (detalių) bendra kaina sudaro 8510,16 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią reikalavimo dalį.

23. Ieškovas nepagrįstu laiko atsakovo siekį sudaryti sąlygas išimti Automobilio stiklą ir kvestionuoja atsakovo sprendimą, neįsitikinus netinkamu stiklo įklijavimu, informuoti apie tai draudimo bendrovę.

24. Pažymėtina, jog netinkamas stiklo įklijavimas ir į saloną patekusio vandens galimai pažeista Automobilio elektros instaliacija yra dvi atskirai vertintinos aplinkybės. Ieškovas ne kartą raginamas, nesudarė galimybių atsakovui išimti Automobilio priekinio stiklo ir tokiu būdu patikrinti stiklo įklijavimo darbų kokybę. Jeigu tokią galimybę ieškovas būtų sudaręs, tai būtų pagrindas konstatuoti, jog vanduo ant Automobilio komforto bloko patenka būtent per netinkamai įklijuotą stiklą (ką patvirtino ir Ekspertizės aktas), tačiau tai vis tiek neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, jog į saloną patekęs vanduo padarė ieškovo nurodyto dydžio žalą, t.y. be komforto bloko, papildomai ir neremontuojamai pažeidė salono laidų pynę, prietaisų skydelio laidų pynę, variklio skyriaus laidų pynę ir sėdynių laidų komplektą, kurių (detalių) bendra kaina siekia net 8510,16 Eur.

25. Ekspertizės akte ekspertas įvardijo vienintelį nagrinėjamoje situacijoje priimtiną būdą Automobilio elektros instaliacijos gedimams konstatuoti – Automobilio išdžiovinimą, salono priekinėje dalyje esančios įrangos išardymą ir išsamią el. instaliacijos patikrą. Tokio Automobilio gedimų tyrimo ieškovas niekuomet neatliko.

26. Ieškovas Automobilio remonto kainą, kuri beveik du kartus viršija Automobilio rinkos vertę grindžia tariamai atlikta Automobilio diagnostika bei UAB „LPGS Service“ atlikta pirminė Automobilio apžiūra, nors ekspertas įvardijo būdą, kaip elektros instaliacijos gedimai turėtų būti nustatomi.

27. Pažymėtina, kad ieškovas galėjo prašyti skirti papildomą ekspertizę elektros instaliacijos gedimų priežasčių nustatymui, ieškovas turėjo teisę suformuluoti savo klausimus teismo paskirtai ekspertizės įstaigai UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ ir tokiu atveju atsakymai būtų pateikti tame pačiame Ekspertizės akte, tačiau ieškovas šia savo teise nepasinaudojo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

28. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad ieškovas už tariamai 1696 Eur likutinės vertės Automobilį sumokėjo 5000 Eur, leidžia teigti, kad paties ieškovo į bylą teikti įrodymai, susiję su automobilio likutine verte bei automobilio defektais yra prieštaringi. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog su pardavėju sulygta Automobilio kaina – 5000 Eur, tačiau pažymėtina, kad Vertinimo ataskaitoje jo likutinė vertė buvo nurodoma tik 1696 Eur. Taigi nors pats ieškovas, viena vertus, teigia, jog Automobilio remontui yra reikalinga 3800 Eur suma, o kita vertus, Automobilį, puikiai žinodamas jo būklę (nes juo naudojosi jau kelerius metus iki įsigijimo), nusipirko už 5000 Eur, t.y. iš esmės už nustatytą Automobilio rinkos vertę iki tariamų elektros instaliacijos gedimų. Šios aplinkybės, be kitų, pirmosios instancijos teismui ir leido suabejoti UAB „Pajūrio autorika“ Vertinimo ataskaitos pagrįstumu ir įrodomąja galia.

29. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes likusios dalies ieškovas neįrodė.

30. Apeliantas ginčija ir Skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pats ieškovas paaiškino, jog su tariamai netinkamai funkcionuojančia Automobilio elektros įranga jis keliavo į Vokietiją. Ieškovas taip pat paaiškino, jog jis verčiasi Automobilių prekyba ir jų turi net keletą. Jeigu ieškovas būtų iš tiesų negalėjęs naudotis Automobiliu ir būtų priverstas jį nuomotis, ieškovas būtų pateikęs į bylą tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Visos šios aplinkybės paneigia tariamus ieškovo nepatogumus dėl negalėjimo naudotis Automobiliu. Todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

31. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikiamas bylos aplinkybes, tinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus apie 1597,20 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau 1597,20 Eur viršija maksimalią sumą, kurią galima priteisti už atsiliepimą už apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties minėta suma mažinama ir teismas iš ieškovo atsakovui priteisia 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „EUROGLASS“ (į.k. 300137735) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė