Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorui Donatui Jačiauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Jonavoje, deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, vedęs, teistas 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, kuri pagal BK 64 ¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda (bausmė neatlikta- bauda savanoriškai nesumokėta, išieškoma antstolio),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. T. 2021 m. balandžio 22 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. V. paėmęs remontuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį „Nissan Juke“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021 m. gegužės 18 d. neteisėtai garažų masyve, (duomenys neskelbtini) , Kaunas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Nissan Juke“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) už 4200 eurų pardavė M. Š., tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3200 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2021 m. balandžio mėnesį jis iš G. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus paėmė automobilį. Jų susitarimas buvo šio automobilio pardavimas jį suremontavus, tačiau jis dėl tam tikrų finansinių aplinkybių nusprendė savavališkai minėtą automobilį parduoti. Atsirado žmogus, šiuo atveju M., kuris nusprendė šį automobilį įsigyti ir tai įvyko gegužės mėnesį. Automobilį jis pardavė Šiaurės pr., ten šalia yra įrankių nuoma, tikslaus adreso negali pasakyti, ten yra garažų masyvas, kur jie ten tiesiog susitiko, M. apžiūrėjo automobilį, kuris Lietuvoje nebuvo registruotas ir turėjo tik itališkus dokumentus. Jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nes M. sutiko šį automobilį pirkti ir kitą dieną automobilis buvo perduotas. Jis neteisėtai jam pardavė automobilį, nes automobilis jam teisėtai nepriklausė. Kiek jam yra žinoma, vėlesnėje stadijoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius pareiškė norą šį automobilį atgauti ir policija automobilį sulaikė. Civiliniame ieškinyje minėtoje sumoje įeina ir automobilio vertė. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinys yra pagristas, jis sutinka, dėl ieškinio iš esmės. Jam nežinoma dėl pačio automobilio fakto, ar jis turi būti gražintas G. ar turėtų būti gražintas M., kuris įsigijo automobilį iš jo šiuo atveju neteisėtu būdu. Dėl pareikšto M. civilinio ieškinio jis mano, kad reikėtu palikti jam tą įsigytą automobilį, jei UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas neprašo automobilio grąžinti. Sutinka dėl neturtinės žalos dydžio.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1. Liudytojo G. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2020 lapkričio viduryje, dienos neprisimena, susipažino su V. T., bendraujant sužinojo, kad jis užsiima automobilių tvarkymu, tai yra taiso greičių dėžes ir variklius, apsikeitė kontaktais. 2020-11-23 V. T. paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad yra geras variantas, tai yra, kad Panevėžio mieste yra parduodamas automobilis „Nissan Juke“ su automatinės pavarų greičių dėžės defektu, kurį galima pigiai sutvarkyti. Tada jis susisiekė su pardavėju ir buvo sutarta dėl automobilio pirkimo kainos 4200 eurų. 2021-11-24 V. T. nuvyko į Panevėžio miestą, apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad defektas yra nežymus ir kad jį bus galima pigiai sutvarkyti. Jis sutiko šį automobilį nupirkti. Tada V. T. pirkėjui sumokėjo 1000 eurų grynais, kuriuos jis jam buvo davęs, o likusi pinigų suma 3200 eur pardavėjui buvo pervesti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos. 2020-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini) “ nupirko minėtą automobilį „Nissan Juke“, 2011 m. laidos, juodos spalvos, vin. kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), (nupirktas 2020-11-24, Panevėžio m., pardavėjas D. B., pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “, PVM sąskaita-faktūra DBA Nr. 0343, sąskaitoje-faktūroje automobilio pirkimo-pardavimo kaina buvo nurodyta 3200 eurų). Nupirktas automobilis buvo atvežtas į Vilniaus miestą, kur buvo laikomas. Kadangi automobilis buvo su pavaros dėžės defektu buvo sutarta su V. T., kad jis automobilį sutvarkys. 2021 gruodžio mėnesį dienos neatsimena su tralu atvyko V. T. ir iš (duomenys neskelbtini) taisymui išvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobilį „Nissan Juke“ pas save į Kauno m. V. T. jam buvo pasakęs, kad greičių dėžės sutvarkymas kainuos 1500 eurų. Jam pravažiuojant darbo reikalais per Kauno m., 2020 m. gruodžio mėnesį, dienos neprisimena, Kauno m., vakariniame aplinkkelyje jis V. T. už greičių dėžes sutvarkymą padavė 1500 eurų. Minėti pinigai priklauso jam asmeniškai. 2021-03-03 iš savo pažįstamų (būtent iš ko neprisimena) sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantis automobilis „Nissan Juke“ važinėjo Kauno m. Tada jis susiskambino su V. T., jis pasakė, kad automobilis yra važiojantis ir jis beveik automobilio netvarkė. Pasiteiravus kur tada yra už remontą duoti pinigai 1500 eurų, jis atsakė, kad turėjo finansinių problemų ir kad pinigus išleido nupirkęs keltuvą. Minėtus pinigus jis jam pažadėjo grąžinti. Jis 2021-03-03 nuvyko pas jį ir automobilį atsiėmė. Tą pačią dieną grįžtant į Vilnių jis pastebėjo, kad automobilio variklio tarpinė yra prausta. Pasiteiravus pas meistrus, jie apžiūrėjo variklį ir jam pasakė, kad reikia keisti variklį. Beieškant variklio jis buvo susiskambinęs su V. T., nes jis jam buvo skolingas 1500 eurų už neatliktus auto remonto darbus. Bendraujant su juo jis paminėjo, kad jis taip greičių dėžės ir nesutvarkė, nes ji blogai veikė, be to jis jam pasakė, kad jis dar ir sugadino variklį, dėl ko jis priverstas ieškoti kito. Tada V. T. jam pasiūlė ištaisyti savo klaidą ir sutvarkyti variklį ir greičių dėžę. Jis sutiko vėl duoti tvarkyti įmonės automobilį. 2021-04-22 apie 14.00 val., atvyko V. T. ir automobilis „Nissan Juke“ buvo perduotas jam, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bei jis jam padavė automobilio remontui 1000 eurų. Nuo to laiko automobilio jis nematė, o V. T. telefonai kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išjungti, o jei buvo įjungti, tai niekas nekėlė ragelio. UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobilis „Nissan Juke“ V. T. buvo perduotas kartu su itališkais automobilio dokumentais (transporto priemonės registracijos liudijimu). Ant automobilio buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantys prekybiniai numeriai, nes automobilis buvo atgabentas iš Italijos ir nupirktas Panevėžio mieste be jokios šalies valstybinių numerių. 2021-07-02 apie 12.46 val. iš V. T. žmonos A. T. gavo jo telefono numerį ir sužinojo, kad jis galimai dabar gyvena Palangoje. Tada jis iškarto iš kito telefono numerio (duomenys neskelbtini) kelis kartus skambino į V. T. telefono numerį (duomenys neskelbtini), bet jis nekėlė ragelio. Apie 13.46 val., V. T. jam paskambino ir pasakė, kad rado praleistą skambutį ir pasiteiravo, kas jam ir dėl ko skambina. Tada jis prisistatė, kad tai yra jis ir paklausė, kur yra įmonės automobilis ir jo pinigai. Po minėtų žodžių jis padėjo ragelį. Paskambinus vėl jam, jis ragelio nekėlė. Apie 13.55 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), gavo sms žinutes su tekstu kuriame buvo nurodyta tel. nr. +(duomenys neskelbtini), Kaune žmogus jį vairuojantis ir sakys kad pirko. Po ko gavo antrą sms žinutę 13.55 val. su tekstu, „Nissan Juke“ jis neturi, jis buvo paimtas iš jo už skolas. Trečia sms žinutė gauta 13.55 val. su tekstu „pinigų neturiu“. Ketvirta sms žinutė gauta 13.55 val., su tekstų „Aš giliam šude“. Vėliau atrašė, kad pinigus jam gražins ir paprašė viską atidėti iki 2021-07-05 17.00 val. Vėliau jis apie 15.11 val. jam paskambino, pasakė, kad neturi pinigų, bet pažadėjo juos grąžinti, nors pats niekur nedirba. Pasakė, kad gali dirbti jų įmonėje ir iš jo algos bus išieškoma skola. Jis su tuo nesutiko ir pasakė, kad kreipsis į policiją. Paskambinus į sms žinutėje nurodytą telefono numerį +(duomenys neskelbtini), atsiliepė vyriškis, kuris prisistatė vardu M. (pavardės neminėjo). Pabendravus su juo jis jam pareiškė, kad automobilis „Nissan Juke“ priklauso jam ir jis jį įsigijo pas V. T., sakė, kad jis dabar yra minėto automobilio teisėtas savininkas, kad automobilis yra įregistruotas jo vardu ir kad yra išimti tranzitiniai numeriai. Taip pat paminėjo, kad pas jį yra prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (minėti prekybiniai numeriai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “). M. pasakė, kad automobilis „Nissan Juke“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir kad automobilis 2020-11-24 buvo nupirktas Panevėžyje, taip pat, kad automobilis buvo perduotas tvarkyti meistrui V. T. ir kad jis neturėjo jokios teisės jį parduoti kitam asmeniui. Į pasakytus jo žodžius, teiginius buvo nustebęs. Pasakė, kad dėl minėto automobilio kreipsis į policijos įstaigą. Tarp jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus ir V. T. dėl automobilio „Nissan Juke“ taisymo buvo sudaryta žodinė sutartis. Pinigus, kuriuos sumokėjo už automobilio taisymą, tikėjosi atgauti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, po to kaip V. T., jam pateiks sąskaitas bei kvitus už automobilio remontą. Pinigų perdavimo metu jie su V. T. buvo tik dviese (t.1, b.l.20-24).

3.2 Liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. lapkričio 24 d. automobilį „Nissan Juke“ jis pardavė pagal pirkimo pardavimo sutartį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „Nissan Juke“ buvo be valstybinių numerių, iš Italijos. Minėtas automobilis parduotas už 3200 eurų. Buvo išrašyta sąskaita faktūra. Minėtas automobilis buvo įdėtas į skelbimą „AUTOPLIUS“, nurodant, kad yra automobilio pavarų dėžės defektas. Atvažiavo žmogus, kuris apžiūrėjo automobilį, įvertino gedimus, su juo sutarė kainą 3 200 eurų. Į sąskaitą jis gavo 3 200 eurų. Buvo padarytas bankinis pavedimas už automobilį. Vyriškis, kuris atvažiavo pirmą kartą apžiūrėti automobilio jo vardo jis neprisimena ir jį matė pirmą kartą. Kai gavo pinigus į sąskaitą, po poros dienų, tiksliai datos neprisimena, atvažiavo tralas, pasikrovė minėtą automobilį ir išsivežė. Tralo vairuotojas buvo vienas, bet tai nebuvo tas pats asmuo, kuris buvo atvažiavęs pirmą kartą. Jis bendravo tik su tuo žmogumi, kuris buvo atvažiavęs apžiūrėti automobilį, daugiau su nieko nebendravo. Jis prisistatė tos firmos meistru, kurie nupirko automobilį. Atvažiavo su kompiuteriu, patikrino, pasakė, kad firma užsiima automobilių remontu. Kaip ir minėjo už šį automobilį gavo 3 200 eurų pavedimu, jokie grynieji pinigai jam mokėti nebuvo. Kai išsivežė automobilį, daugiau su tuo žmogumi jis nebendravo (t.1, b.l.41-43).

3.3 Liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. gegužės 11 d. jo draugui V. T. pasiūlė pirkti automobilį „Nissan Juke“. Jo draugas atsisakė ir pasiūlė minėtą automobilį nusipirkti jam. Jo draugo vardas yra A., jis prieš tai nusipirko sau automobilį iš V. T.. 2021 gegužės 13 ar 14 dieną jis vienas nuvažiavo pasižiūrėti minėto automobilio, kuris buvo Kaune, (duomenys neskelbtini) (garažų masyve). Ten atėjo V. T., jis atrakino garažą ir parodė minėtą automobilį. Jis iš karto paaiškino, kad automobilis yra su variklio defektu, dar bandė sakyti, kad nežino ar brangiai kainuos jį sutvarkyti. Jis V. paprašė, kad duotų jam pasibandyti ir jis ant automobilio uždėjo prekybinius numerius (duomenys neskelbtini). Po kažkiek dienų ar dienos V. T. jam parašė sms žinutę ar domina minėtas automobilis, nes jeigu ne, jis parduos kitam pirkėjui iš Utenos, kažką tokio minėjo. Jis jam pasakė, kad domina. 2021-05-17 išvakarėse jis toje pačioje vietoje susitiko su V. dėl automobilio apžiūros, norėjo dar kartą pasižiūrėti dėl to defekto ir jam į rankas padavė 200 eurų grynųjų, kaip avansą, nes ketino pirkti minėtą automobilį. Minėtą dieną jam automobilio dar kartą apžiūrėti nepavyko, kadangi negalėjo V. T. atrakinti vartų, neturėjo rakto nuo pagrindinių vartų. Tada jie 2021-05-18 susitiko toje pačioje vietoje su V., minėtas automobilis jau buvo išvarytas iš garažo ir stovėjo šalia. Su V. tuomet pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Sutartyje kaina parašyta 4 200 eurų. 2021-05-18 jis jam į rankas sumokėjo lygiai 4 200 eurų grynųjų. Tą pačią dieną jis išvažiavo su automobiliu į savo garažą. Automobilyje buvo tvarkomas automobilio variklis ir važiuoklė. Už automobilio remontą jis sumokėjo apie 1300 eurų grynaisiais. Automobilis buvo tvarkomas apie savaitę ar virš savaitės laiko. Kai pasiėmė iš serviso automobilį jis automobilį apdraudė „BTA“ draudimu, tuomet išsiėmė iš „Regitros“ prekybinius numerius (duomenys neskelbtini). Automobilį priregistravo savo vardu laikinajai registracijai. Kelias dienas pasivažinėjo su juo ir nusprendė automobiliui praeiti techninę apžiūrą, kuri buvo registruota 2021-06-21, tačiau jis jos nepraėjo, nes buvo nesureguliuoti žibintai. Išvažiavęs iš technikinės apžiūros, jis pajuto, kad automobilyje esanti automatinė pavarų dėžė užstringa, tada prisiminė, kad V. T. yra jam minėjęs, kad jau 14 metų tvarko pavarų dėžes, todėl nusprendė su juo susisiekti ir paprašyti, kad jis tai sutvarkytų. Jie sutarė, kad jis atvarys automobilį 2021-06-22 dieną ir jį paliks jam tvarkymui. Jis automobilį 2021-06-22 apie 12.10 val. nuvežė V. T. (duomenys neskelbtini) Kaunas. Prieš važiuojant palikti mašiną taisyti jis jam pasakė, kad remontas kainuos apie 250 eurų, jis jam tada pasakė, kad nupirktų pigesnius tepalus ar detalę pigesnę ir galutiniam variante jis pasakė, kad kainuos viskas 200 eurų. Tai 2021-06-22 jis jam sumokėjo 200 eurų grynųjų, nors jis sakė, kad sumokėtų pradžioje 100, bet turėjo 200 eurų vienoje kupiūroje, pasitikėdamas juo jis jam visą sumą sumokėjo iškarto. Tada nuėjo prie V. automobilio ir jis jį nuvežė į jo garažą. 2021-06-23 vakare, naršydamas socialiniame tinke „Facebook“, pamatė įrašą grupėje „Nissan Clubas“ įrašą, kurį paskelbė „Apdservisas Klaipėda“, kad automobilis sutvarkytas ir įmesta į komentarus nuotrauka, kurioje yra jo nupirktas automobilis, su jo laikino registravimo numeriais (duomenys neskelbtini). Tą pačią ar kitą diena jis susisiekė su V. ir jo paklausė ar jo automobilis yra sutvarkytas, apie matytą skelbimą jam tuo metu nieko neminėjo. V. pasakė, kad automobilis nesutvarkytas, kad nerado detalių ir yra išvažiavęs į Klaipėdą, po to važiuos į Vilnių. Tada 2021-06-24 ryte atsikėlęs vėl naršė „Facebook“ ir pamatė to pačio asmens įdėtą skelbimą, kad parduoda jo automobilį skubiai per 2021-06-24 už 2 900 eurų. Tada jis iškarto vėl paskambino V. ir dar kartą paklausė kada bus sutvarkyta jo mašina, sakė iki penktadienio vakaro t.y 2021-06-25 iki 19.00 val. Paskambino savo draugui A. ir paprašė, kad jis iš savo numerio paskambintų skelbime nurodytu telefonu ir paklaustų dėl šio automobilio. A. 2021-06-24 paskambino, pasiklausinėjo apie minėtą automobilį, kad dokumentai tvarkingi, mašina be defektų. Pokalbio metu jie sutarė, kad automobilį pirks, nors V. A. pasakė, kad yra išvykęs į Palangą ir jeigu jo nepirks jis parduos automobilį kitam pirkėjui. Sutarė, kad 2021-06-25 apie 12.00 val. jie susitiks dėl automobilio pirkimo. A. susitarė, kad V. atvažiuos prie autodetalių parduotuvės, kuri yra šalia, prie (duomenys neskelbtini), Kaunas, tikslesnis adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. V. pasiūlė, kad pats atvarys minėtą automobilį, o A. jo palauktų. Bevažiuojant V. su minėtu „Nissan“ automobiliu, jie su savo automobiliu jam užkirto kelią ir V. buvo išlaipintas iš automobilio. Jis sėdo už vairo ir su tuo automobiliu išvažiavo namo. Ir tą pačią dieną V. apie 15.00 val. jam parašė žinutę, kad automobilio ieško UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas ir kad greitai su juo susisieks. Po V. žinutės jam ne už ilgo paskambino vyriškis, prisistatė G., pasakė, kad yra minėto „Nissan Juke“ automobilio savininkas. Jis buvo labai nustebęs, jam pokalbio metu pasakė, kad jis iš V. nusipirko šitą automobilį. Jis pasakė, kad rašys pareiškimą į policiją. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Daugiau nei G. nei V. su juo susisiekęs nebuvo. Šiuo metu „Nissan Juke“ automobilis yra jo žinioje. Pirkdamas automobilį buvo vienas automobilio raktelis, kuris yra pas jį, pas Vytautą automobilio rakto nėra. Su V. bendravo per telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos jam davė jo draugas A., su šitais numeriais bendravo kai jis asmeniškai pirko minėtą automobilį. O kai atsėmė automobilį, tada kai pamatė skelbimą su juo bendravo numeriu kuris yra (duomenys neskelbtini). Su G. bendravo telefonu (duomenys neskelbtini). D. B. jam nėra girdėtas, tokio asmens nepažįsta. Kai laikinai registravo automobilį „Regitrai“ pateikė pirkimo-pardavimo sutartį ir išėmė SDK kodus (SAVININKO DEKLARAVIMO KODAS), kuris yra KANRPAKK. Prie apklausos prideda pasižadėjimą dėl automobilio pasižadėjimo jį saugoti. Kai pirko minėtą automobilį, automobilyje rado 2-u telefonus Samsung, kurie neveikė, kam jie priklauso nežino jie buvo daiktadėžėje, minėti telefonai yra jo žinioje (t.1, b.l.73-85).

3.4. 2021 m. liepos 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimui, kad 2020-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini) “ nupirko automobilį „Nissan Juke“ iš D. B. indv. veiklos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DBA Nr. 0343 ir buvo padarytas 3200 eurų pavedimas bei perduoti 1000 eurų grynaisiais, kurie nebuvo įtraukti į sąskaitą faktūrą. Bendra automobilio kaina 4200 eurų. Kadangi automobilis buvo su greičių dėžės defektu, buvo priimtas sprendimas jog jį remontuos V. T. ir jam 2020 m. gruodžio mėn. buvo perduotas automobilis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) bei perduoti 1500 eurų grynaisiais greičių dėžės remontui. 2021 m. kovo mėn. supratęs jog remontas nevyksta bei detalės nepakeistos, automobilį „Nissan Juke“ atsiėmė iš V. T. žmonos A. gyvenančios Kauno rajone. Važiuojant į Vilnių pastebėtas variklio defektas. 2021-04-05 su juo susisiekė V. T. ir pasiūlė pakeisti variklį „Nissan Juke“. Automobilį jam perdavė Vilniuje Šeškinės gatvėje ir taip pat perdavė 1000 eurų variklio remontui. 2021-07-02 paskambinęs V. T. sužinojo jog automobilis yra perleistas ar parduotas vyrui vardu M., nors UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo perdavusi automobilį jo tvarkymui. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio „Nissan Juke“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės bei neteisėto pardavimo. Taip pat prašo minėtą automobilį grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t.1, b.l.16).

3.5.2022-11-24 pažymos - sąskaitos kopija, iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo transporto priemonę Nissan Juke, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) iš pardavėjo D. B. su dėžės defektu (t.1, b.l. 44).

3.6. 2020-11-24 PVM sąskaitos faktūros kopija, iš kurios nustatyta, kad pardavėjas D. B. pardavė automobilį Nissan Juke VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) už 3 200 eurų UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t.1, b.l. 45).

3.7. 2021-05-18 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija, iš kurios nustatyta, kad V. T. parduoda transporto priemonę „Nissan Juke“ VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pirkėjui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 90).

3.8. VšĮ Regitra pažyma, iš kurios nustatytai, kad automobilio „Nissan Juke“ VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) savininkas M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 59).

3.9. 2022-02-24 objektų apžiūros protokolas, kuriuo aprašytas V. T. pokalbis su M. Š. dėl parduodamo automobilio „Nissan Juke“ (t.1, b.l.108-112).

3.10. 2022-02-23 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone apžiūrėtas automobilis „Nissan Juke“ valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė. (t.1, b.l.139-153).

3.11 2022-02-28 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti su automobiliu „Nissan Juke“ susiję dokumentai. Sudaryta foto lentelė (t.1, b.l.161-167).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.). BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, atsakomybę diferencijuojant pagal turto vertę. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama nustačius, kad turto vertė viršijo nedidelę vertę, tai yra, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, 5 MGL (250 Eur) sumą, o pagal 183 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama nustačius, kad turto vertė buvo didelė, tai yra, vadovaujantis minėta BK 190 straipsnio 1 dalimi, viršijo 250 MGL sumą, šiuo atveju 12 500 Eur.

5. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad V. T. 2021 m. balandžio 22 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus G. V. paėmęs remontuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį „Nissan Juke“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , 2021 m. gegužės 18 d. neteisėtai garažų masyve, (duomenys neskelbtini) , Kaunas UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį „Nissan Juke“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) už 4200 eurų pardavė M. Š., tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 3200 eurų turtinę žalą. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausantį automobilį žodiniu pavedimu buvo patikėjęs V. T. tikslu jį suremontuoti, tad šį turtą kaltinamasis valdė teisėtai. Teisė realizuoti šį turtą jam suteikta nebuvo, tačiau, kaip nustatyta, V. T. šį, jam svetimą, tai yra nuosavybės teise nepriklausantį turtą, neteisėtai, pažeisdamas esmines remonto paslaugų susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas, pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su M. Š., save nurodydamas kaip automobilio savininką, automobilį pasisavino ir perleido jį trečiajam asmeniui. Būtent dėl susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu V. T. turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus minėtai bendrovei priklausančiam turtui ir kaltinamajam šis turtas buvo svetimas – nuosavybės teise priklausė ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini) “. V. T. automobilį pardavė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, o veikdamas savarankiškai, be minėto savininko žinios ir leidimo. Neteisėtai ir neatlygintinai užvaldęs jam patikėtą turtą, juo disponuodamas savo nuožiūra ir jį pirkimo pardavimo sutartimi perleisdamas trečiajam asmeniui, jis pažeidė automobilio savininko turtinius interesus ir padarė 3200 Eur turtinę žalą automobilio pirminiam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini) “. Minėtus veiksmus V. T. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pasisavindamas jam patikėtą turtą ir jį perleisdamas jis veikia neteisėtai, suprato, kad dėl to turto savininkas neteks jam priklausančio turto ir patirs turtinę žalą, ir to norėjo, t. y. siekė paversti jį savo nuosavu turtu, juo disponuoti savo nuožiūra, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Iš byloje esančių sutarčių, sąskaitų faktūrų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir kitų įrodymų nustatyta, kad bendra pasisavinto turto vertė viršijo 250 Eur sumą, tačiau neviršijo 12 500 Eur sumos. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą valdymo tvarkai ir nuosavybei. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. V. T. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu baudžiamuoju įsakymu skirta bauda savanoriškai nesumokėta, išieškojimą vykdo antstoliai, tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių matyti, kad išduotas vykdomasis raštas baudai pagal aukščiau minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą išieškoti. V. T. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba, gauna 1000 Eur darbinių pajamų, iš kurių atskaičiuojama 300 Eur antstolio pagal išieškomą 80 MGL baudą, vykdomas taip pat VMI išieškojimas.

9. Vertinant kaltinamojo V. T. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad šią inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą, už kurį skirta bausmė nėra atlikta, bauda savanoriškai nesumokėta, bauda išieškoma antstolio priverstine tvarka, vėlei nusikalto ir yra teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra pakankamai abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikyta bausmės rūšis – bauda, jam jokios reikšmingos įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudos ar viešųjų darbų bausmę, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnį teistumą, taikytą bausmę bei jos efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

10. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. T. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant.

12. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

13. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis dirba, yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems turi įstatymines pareigas, tame tarpe ir išlaikyti, nukentėjusieji byloje pareiškė civilinius ieškinius, todėl siekiant išlaikyti V. T. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir/ar tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. T. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

VI. Dėl konfiskavimo, civilinio ieškinio, kitų daiktų ir

14. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

15. Pagal byloje surinktus duomenis, V. T. iš nusikalstamos veikos gavo bendrai 8 000 Eur pajamų (2500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobilio remontui, 4200 Eur iš M. Š. už parduotą automobilį, 1300 Eur iš M. Š. automobilio remontui), kurios yra nusikalstamos veikos rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi šis turtas atitinka konfiskuotino turto požymius.

16. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vienas turto konfiskavimo tikslų yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Turto konfiskavimas negali būti taikomas, jeigu nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas teisėtiems savininkams arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo. Turto konfiskavimas taikomas tik tada, kai kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda viršija padarytos žalos dydį.

17. Nagrinėjamu atveju tiek UAB „(duomenys neskelbtini) “, tiek M. Š. siekia jiems padarytos žalos atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikslintu ieškiniu prašo grąžinti automobilį Nissan Juke ir priteisti 2500 Eur remonto išlaidų, o M. Š. reiškia alternatyvius reikalavimus – priteisti jam padarytos žalos atlyginimą pinigais – 6768,48 Eur, 5 procentų metines palūkanas, 1000 Eur neturtinės žalos, arba priteisti ginčo automobilį, teismo posėdžio metu M. Š. nurodė, jog norėtų, kad būtų grąžintas automobilis. Nežiūrint to, kokiu būdu nukentėjusieji siekia patirtos žalos atlyginimo, be to, net ir įvertinus tai, kad reikalavimo patenkinimo klausimas šiuo metu dar nėra išspręstas (detalesni argumentai pateikiami kitose nuosprendžio dalyse), yra pakankamas pagrindas išvadai, kad V. T. turtinės naudos dėl padaryto nusikaltimo neturės, todėl pagrindo taikyti konfiskaciją nėra.

18. Baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu priimtas nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma jam grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį, priteisti 2500 Eur remonto išlaidų, grąžinti prekybinius numerius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 180). Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytos turtinės žalos už prarastą automobilį atlyginimas pinigais nebėra priimtinas, jis siekia žalos atlyginimo grąžinant jam prarastą automobilį natūra. Taip pat byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo priimtas ir M. Š. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo jis reiškia alternatyvius reikalavimus: priteisti jam padarytos žalos atlyginimą pinigais – 6768,48 Eur, 5 procentų metines palūkanas, 1000 Eur neturtinės žalos arba priteisti ginčo automobilį (2 t., b. l. 155-157).

19. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Šių teisės normų analizė leidžia spręsti, kad baudžiamajame procese gali būti nagrinėjami tik reikalavimai, reiškiami dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tai yra kildinami iš deliktinės teisinės atsakomybės, be to, reikalavimai gali būti reiškiami tik įtariamajam, kaltinamajam ar materialiai už juos atsakingiems asmenims.

20. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini) “ ginčo automobilį Nissan Juke prarado dėl nusikaltimo, tačiau po to, kai V. T. jį pasisavino, automobilis pirkimo pardavimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui – teisėtam įgijėjui M. Š.. Šiuo metu minėto automobilio Nissan Juke savininkas yra M. Š.. Jo nuosavybės teisės įgytos pirkimo pardavimo sandoriu įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Deliktinės atsakomybės institutas nėra susijęs su nuosavybės teisės į daiktą klausimo sprendimu. Tiek M. Š., tiek UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareikšti reikalavimai yra sietini su daikto išreikalavimu natūra iš svetimo valdymo, o šis pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.97 straipsniuose. Kaip matyti tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, tiek iš M. Š. civilinių ieškinių, byloje kilo ginčas dėl teisės į daiktą, todėl transporto priemonės grąžinimas pagal BPK 108 straipsnį, BK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą – negalimas.

21. Be to, tenkinus nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimą grąžinti jam automobilį, būtų sukurtos materialinės teisinės pasekmės automobilio teisėtam įgijėjui, savininkui M. Š., tačiau M. Š. baudžiamajame procese nedalyvavo kaip civilinis atsakovas, o atsižvelgus į minėtus BPK 111 straipsnio 1 dalies reikalavimus civiliniu atsakovu įtrauktas ir negalėjo būti, nes nėra materialiai atsakingas už V. T. nusikalstama veika padarytą žalą.

22. Teismas pažymi, kad asmens pažeista daiktinė teisė neabejotinai gali būti ginama teismine ginčų nagrinėjimo tvarka CK 4.95–4.97 straipsniuose reglamentuotais būdais, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėtini ir ginčai spręstini ne baudžiamajame procese, bet civilinio proceso tvarka. Tokias išvadas atitinka ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos bei esama teismų praktika (žr. pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1-55-843/2021 ir kt.).

23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į kilusį ginčą dėl nuosavybės teisės į daiktą, teismas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir M. Š. civilinius ieškinius palieka nenagrinėtus. Išaiškintina, jog ginti pažeistas civilines teises dėl reikalavimo grąžinti daiktą natūra galima tik pareiškiant atitinkamą ieškinį (vindikacinį arba dėl sandorio nuginčijimo, restitucijos taikymo) atskiroje civilinėje byloje.

24. Daiktų klausimas baudžiamajame procese sprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio, 108 straipsnio nuostatomis. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, priimant nuosprendį daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 108 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 108 straipsnį teismas, spręsdamas dėl daikto grąžinimo, negali spręsti nuosavybės teisės priklausymo, ši norma nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, o reguliuoja daikto faktinį grąžinimą (perdavimą) savininkui, t. y. grąžinant daiktą perduodamas tik daikto valdymas savininkui, bet pagal šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nesprendžiamas teisės į daiktą nuosavybės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

25. Šiuo atveju, remiantis bylos duomenimis, tame tarpe transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi tarp V. T. ir M. Š., transporto priemonės laikinos registracijos liudijimu, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 57-60, 63-68, 181), automobilis Nissan Juke yra registruotas M. Š. vardu, nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka šiuo metu nėra nuginčytos, todėl M. Š. vertinamas kaip teisėtas minėtos transporto priemonės savininkas. Kadangi šiuo atveju tarp nukentėjusiojo pirminio savininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir teisėto įgijėjo M. Š. kilo ginčas dėl daikto priklausomybės, nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini) “ praradęs automobilį dėl nusikalstamos veikos, siekia minėto automobilio išreikalavimo natūra, todėl baudžiamajame procese nesprendžiant šio daikto nuosavybės teisės priklausomybės klausimo, išspręstinas šio daikto valdymo grąžinimo klausimas, t. y. išsprendžiamas tik automobilio grąžinimo teisėtam savininkui klausimas, sudarant galimybę jam atgauti šio daikto valdymą, o dėl nuosavybės teisės, kaip sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – visumos, klausimas tokiu atveju paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2021 m. spalio 11 d. byloje Nr. Nr. 1S-249-658/2021). Atsižvelgiant į tai, M. Š. grąžinama valdymo teisė į automobilį Nissan Juke, išaiškinant tiek M. Š., tiek UAB „(duomenys neskelbtini) “, kad kilęs ginčas dėl šio daikto nuosavybės teisės priklausomybės ir su tuo susiję reikalavimai spręstini civilinio proceso tvarka.

26. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. T. iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 10-15).

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

28. Civilinis ieškovas M. Š. prašo priteisti iš kaltinamojo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato padėjėjo išlaidos 1500 Eur sumoje, tai patvirtina apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo nurodymas.

29. Teismas įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumus, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, kad atstovas surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą, t. y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kartu su prašymu dėl pripažinimo nukentėjusiuoju, atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, tai, kad atstovas į teismo posėdžius vykdavo į tą pačią kaip yra ir jo advokato būstinė vietovę, kad atstovo paruoštas civilinis ieškinys, prašymas laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, ruošti minėti dokumentai nėra didelės apimties, kad tas pats advokato padėjėjas atstovavo M. Š. viso proceso metu, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės per du teismo posėdžius, trukusius nepilnai 2 valandas, įvertinus kaltinamojo sunkią turtinę padėtį (neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, nedidelės gaunamos pajamos, priverstinis baudos išieškojimo procesas iš gaunamų pajamų), įstatyminę pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, tuo tarpu nukentėjusysis nesinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o jį gynė privatus advokatas, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo viso priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 80 MGL (3012,80 eurų) baudos bausme, ir V. T. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir/ar tęsti darbą

bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudos bausmę toliau vykdyti pagal ankstesnėje byloje išduotą vykdomąjį raštą.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir M. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Išaiškinti, kad ginčai dėl automobilio „Nissan Juke“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , nuosavybės teisės bei priklausomybės ir su tuo susiję civilinių teisių gynimo reikalavimai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, M. Š. perduoti automobilio „Nissan Juke“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , valdymą, grąžinant jam šią transporto priemonę, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, taip pat M. Š. grąžinti: minėto automobilio originalias knygas 1 vnt raudonos spalvos, 1 vnt juodos spalvos, tris pranešimus dėl automobilio parkavimo taisyklių pažeidimų, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Nissan Juke valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 16 d. transporto priemonės laikinosios registracijos liudijimą Nr. „(duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio Nissan Juke pardavimo, automobilio Nissan Juke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) itališkus dokumentus, registracijos liudijimą italų kalba, išrašą apie transporto priemonę iš Eucaris2, supakuotus į voką ir saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.

Priteisti iš V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato išlaidų.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra USB laikmena, saugoma prie bylos, palikti saugoti šioje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kaltinamajam V. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.