- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- A2-226-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.4.2Proceso atnaujinimo pagrindai
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.6Kiti su proceso atnaujinimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties pagal atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. K. K. (toliau – ir pareiškėjas, atsakovas) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
2. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovo teigimu, 2022 m. birželio mėnesį paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Paaiškėjo, kad iki ieškovo atlikto kelmų matavimo (2021 m. lapkričio 15 d.) valstybinio miško valdytojas buvo nustatęs aktualiame valstybinio miško kvartale iškirstos medienos kiekį, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė, kad iškirsta 53 m³ medienos, o 2018 m. lapkričio 12 d. – 10 m³ medienos. Iki ieškovo atlikto patikrinimo, valstybinio miško valdytojas, įvykdęs kirtimą pagal išduotą ir galiojantį 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 12 d. jau buvo nustatęs faktinį iškirstos medienos kiekį ir tai, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti mišką nustatytą apytikrį medienos tūrį. Esant šioms aplinkybėms, pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Leidimų išdavimo tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 18¹ punktą (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 8 d.), valstybinio miško valdytojas per 5 darbo dienas privalėjo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui paštu ar tiesiogiai pateikti pašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nurodydamas gautą likvidinės medienos tūrį ir leidimo originalą, o VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataisyti visus 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką egzempliorius ir vieną egzempliorių paštu grąžinti valstybinio miško valdytojui. Aplinkybė, kad valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos pateikti prašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nebuvo iš esmės tirta ir teismo vertinta, nors būtent tai lėmė leidimo kirsti mišką mastą bei individualios įmonės ir atsakovo atžvilgiu taikytos atsakomybės apimtį. Šiuo atveju valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos patikslinti leidimą kirsti mišką bent jau 10 m³ apimtimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybinio miško valdytojas byloje nedalyvavo, paaiškinimų apie leidimo kirsti mišką patikslinimą nedavė, neatmestina, kad galėjo būti nustatytas ir didesnis gautas likvidinės medienos tūris. Visa tai sudaro pagrindą vertinti, kad miško kirtimas de fakto didesne apimti, nei konstatuota teismų, subrangovo buvo vykdomas teisėtai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka (Leidimų išdavimo tvarkos 18¹ p.) neįformintas ne dėl nuo subrangovo priklausančių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog iš atsakovo pridedamų dokumentų matyti, kad jie sudaryti 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos dokumentus į bylą pateikė pats atsakovas, akivaizdu, kad jie jam buvo žinomi ir jais jis disponavo dar iki pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju pareiškėjas visą atsakomybę perkėlė ant valstybinių miškų valdytojo, teigdamas, kad jis turėjo kreiptis dėl leidimo kirsti mišką patikslinimo, bet to nepadarė, taip pat, jog šis asmuo byloje nebuvo apklausiamas. Ieškovo teigimu, visus šiuos argumentus paneigė apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės. Bylą nagrinėjant teisme buvo konstatuota, jog atsakovas ne tik, kad nenurodė, jog iškirstas medžių kiekis yra per didelis, bet priešingai, bandė šias aplinkybes nuslėpti, nukirstų medžių kelmus bandydamas paslėpti šakomis. Be to, šiuos pareiškėjo argumentus paneigė ir byloje apklaustas tuo metu buvęs valstybinio miško valdytojo atstovas Ž. B.. Ieškovas nesutiko su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad pagal teikiamus dokumentus iškirstų medžių kiekis turėjo būti mažinamas bent 10 m³, kadangi pirmosios instancijos teismas būtent ir sumažino iš atsakovo priteistos žalos dydį paskaičiuotam apie 10 m³ nukirstų medžių kiekiui. Ieškovo vertinimu, pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022.
5. Nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai iš atsakovų K. K. individualios įmonės bei subsidiariai iš K. K. priteisė 3 489,96 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
6. Atsakovas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio atsakovo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šių aplinkybių požymių visumos.
7. Teismas laikėsi pozicijos, kad apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė (duomenys neskelbtini) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė (duomenys neskelbtini), kurias kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė atsakovas, buvo detaliai išnagrinėtos ir dėl jų pateikti argumentai Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-824-601/2022, 18-21 punktuose. Konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, sprendė, kad jos negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
II.
8. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, išreikalauti iš valstybinio miško valdytojo Valstybinių miškų urėdijos duomenis apie Leidimų išdavimo tvarkos 18¹ p. nustatyta tvarka Valstybinės miškų urėdijos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui (ne)pateiktą prašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, šio prašymo (ne)pateikimo priežastis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutinka su teismu, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės buvo žinomos abiejų instancijų teismams, o tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-824-601/2022 18–22 punktai. Apelianto teigimu, teismai iš esmės buvo suklaidinti ieškovo, nes jis viso proceso metu įrodinėjo, kad neva valstybinio miško valdytojui nebuvo žinoma aplinkybė, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti mišką nustatytą apytikrį medienos tūrį. Teismai bylą išnagrinėjo nežinodami, kad valstybinio miško valdytojui dar iki ieškovo atlikto patikrinimo buvo žinoma apie tai, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti mišką nustatytą apytikrį medienos tūrį ir, kad būtent valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką. Šios aplinkybės nei viename teismų procesiniame dokumente ne tik nėra įvertintos, bet ir nėra nustatytos. Teismo vertinimas, kad minėtos aplinkybės detaliai išnagrinėtos ir dėl jų pateikti argumentai, yra nepagrįstas.
1.2. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad kartu su jo prašymu atnaujinti procesą pateikti dokumentai anksčiau būtų buvę pridėti prie bylos. Jeigu šie dokumentai iš tiesų buvo pridėti prie bylos anksčiau, akivaizdu, kad teismai jų netyrė ir nevertino, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą. Teismo formalus vertinimas tik patvirtina, kad nedrįstama pripažinti proceso ydingumo ir tai, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu.
1.3. Šioje proceso stadijoje teismas turėjo įvertinti procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, o ne vienareikšmiškai vertinti ir vadovautis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaip sudarančiomis pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo
atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m spalio 28 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, jog pareiškėjo prašomi prie bylos prijungti dokumentai (apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė (duomenys neskelbtini) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė (duomenys neskelbtini)) ieškovo buvo pateikti į bylą 2021 m. birželio 29 d. Teismas nutartyje padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su išduoto leidimo patikslinimu, detaliai išnagrinėtos ir dėl jų pateikti argumentai Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-824-601/2022, 18–21 punktuose.
2.2. Sutinka su teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, ir jos negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
2.3. Nesutinka su apeliantu, kad liko neišspręsti jo pradiniame prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikti prašymai. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu būtent pareiškėjas negalėdamas pasisakyti dėl teikiamų papildomų prašymų prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų kreiptis į teisininką dėl tinkamo jo atstovavimo teismo procese. Vėliau nagrinėjant bylą nebuvo pareikšti jokie papildomi prašymai nei iš pareiškėjo, nei iš jį atstovaujančios atstovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodymų išreikalavimo.
10. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą išreikalauti iš valstybinio miško valdytojo Valstybinių miškų urėdijos duomenis apie Leidimų išdavimo tvarkos 18¹ p. nustatyta tvarka Valstybinės miškų urėdijos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui (ne)pateiktą prašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, šio prašymo (ne)pateikimo priežastis. Nurodo, kad valstybinio miško valdytojas nevykdė pareigos kreiptis į Valstybinių miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį su prašymu patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką. Valstybinio miško valdytojas byloje nedalyvavo, paaiškinimų apie minėtą aplinkybę neteikė, todėl nėra žinoma jo (ne)veikimo priežastis civilinės atsakomybės kontekste. Apelianto teigimu, jis prašė šiuos duomenis išreikalauti pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas prašymo netenkino.
11. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo dėl minėtų įrodymų išreikalavimo. Nustatyta, kad pirmasis teismo posėdis dėl prašymo atnaujinti procesą vyko 2022 m. rugsėjo 15 d. Šio posėdžio metu teismas atsisakė išreikalauti pareiškėjo prašomus įrodymus, nurodydamas, kad jie nesusiję su prašymu atnaujinti procesą. Teismas minėto posėdžio metu klausė pareiškėjo ar jis turi daugiau prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Pareiškėjas dėl prašymo negalėjo pasisakyti, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese (iš byloje pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad pareiškėjo interesus vėliau byloje atstovavo advokatė R. Š.). Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2022 m. spalio 24 d., tačiau nagrinėjant bylą nei pareiškėjas, nei jo atstovė advokatė, jokių papildomų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo nereiškė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išreikalauti įrodymus, kadangi dėl šio prašymo netenkinimo aplinkybių detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas, taip pat nei pareiškėjas, nei jo atstovė 2022 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje daugiau prašymų dėl įrodymų išreikalavimo nereiškė, nors turėjo tam visas galimybes.
Dėl ginčo esmės.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
15. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
16. Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai iš atsakovų K. K. individualios įmonės bei subsidiariai iš K. K. priteisė 3 489,96 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-824-601/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-43-428/2022 atnaujinimo. Procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad 2022 m. birželio mėnesį jam paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y., kad iki ieškovo atlikto kelmų matavimo (2021 m. lapkričio 15 d.) valstybinio miško valdytojas buvo nustatęs aktualiame valstybinio miško kvartale iškirstos medienos kiekį: 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė, kad iškirsta 53 m³ medienos, o 2018 m. lapkričio 12 d. nustatė, kad iškirsta 10 m³ medienos. Šių aplinkybių patvirtinimui pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė apvaliosios medienos priėmimo suvestinę kortelę (duomenys neskelbtini) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinę kortelę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 18¹ p. (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 8 d.), valstybinio miško valdytojas per 5 darbo dienas privalėjo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui paštu ar tiesiogiai pateikti pašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nurodydamas gautą likvidinės medienos tūrį ir leidimo originalą, o VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataisyti visus 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką egzempliorius ir vieną egzempliorių paštu grąžinti valstybinio miško valdytojui. Pareiškėjo tvirtinimu, aplinkybė, kad valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos pateikti prašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11d. leidimą kirsti mišką, nebuvo iš esmės tirta ir teismo vertinta, o tai lėmė leidimo kirsti mišką mastą ir atsakovų atžvilgiu taikytos atsakomybės apimtį.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 netenkino. Apylinkės teismas laikėsi pozicijos, kad apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė (duomenys neskelbtini) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė (duomenys neskelbtini), kurias kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė atsakovas, buvo detaliai išnagrinėtos ir dėl jų pateikti argumentai Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties 18–21 punktuose. Konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, sprendė, kad jos negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
18. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamos nutarties motyvus atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismai bylą išnagrinėjo nežinodami, jog valstybinio miško valdytojui dar iki ieškovo atlikto patikrinimo buvo žinoma apie tai, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti mišką nustatytą apytikrį medienos tūrį ir, kad būtent valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką. Taipogi tvirtina, jog pareiškėjui nebuvo žinomas faktas, kad jo su prašymu atnaujinti procesą pridedami dokumentai jau buvo pateikti byloje anksčiau, kadangi teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose apie šiuos dokumentus nieko nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
19. Byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindė šiais rašytiniais įrodymais – apvaliosios medienos priėmimo suvestine kortele (duomenys neskelbtini) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestine kortele (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo teikiami įrodymai (dokumentai) ieškovo į bylą buvo pateikti dar 2021 m. birželio 29 d. su prašymu dėl bylų prijungimo ir papildomų dokumentų pateikimo. Abejoti šia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi ją patvirtina minėtas ieškovo prašymas su pateiktais aptariamais dokumentais (civilinės bylos Nr. 2-43-418/2022 t. 1, b. 1. 141-143, 160, 161). Šiuo atveju kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos, jo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos tiek jam, tiek ir bylą nagrinėjusiems teismams. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, detaliai pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su išduoto leidimo patikslinimu. Apygardos teismas minėtos nutarties 21 punkte nurodė, kad „apeliantai neinformavo miško valdytojo apie iškirstos medienos didesnį kiekį ir nesiekė patikslinti išduoto leidimo, kaip tai numato teisės aktai“. Iš to seka išvada, kad ne valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką, o pats atsakovas nesiekė patikslinti išduoto leidimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės jau egzistavo ir jos buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, todėl jos negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
20. Apeliacinės instancijos teismas taipogi atmeta kaip teisinės reikšmės neturintį atskirojo skundo argumentą, jog apeliantui nebuvo žinomas faktas, kad jo su prašymu atnaujinti procesą teikiami įrodymai jau buvo pateikti į bylą anksčiau. Pasisakant šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pareiškėjo nebuvo atimta teisė susipažinti su byloje pateiktais įrodymais, todėl jis turėjo visas galimybes apie šiuos dokumentus sužinoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jie į bylą ieškovo buvo pateikti dar 2021 m. birželio 29 d.
Dėl procesinės bylos baigties.
21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą abiejų instancijų teismuose, bei, kad jo nurodytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.