Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1030-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
e2A-1030-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25413-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
UAB „VSGA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1030-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25413-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 2.6.29.3; 3.3.1.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei UAB „VSGA“ dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „VSGA“ (toliau – atsakovė) 1 738,62 Eur procesinių palūkanų, kurios nebuvo priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1149-934/2017.

2. Nurodė, kad 2016 06 14 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „VSGA“ dėl žalos atlyginimo, tačiau minėtoje civilinėje byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 05 05 sprendimu tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, priteisė jam iš atsakovės 16 900,00 Eur žalos atlyginimo sumą. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2018 06 26 nutartimi atmetė. Ieškovui pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovė 2018 07 11 teismo sprendimą įvykdė ir sumokėjo atsakovei priteistą žalą. 2018 07 11 ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę su prašymu geranoriškai sumokėti procesines palūkanas, kurios ieškovui priklauso remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir kurios nebuvo priteistos ieškovui nepareiškus tokio reikalavimo teisme. 2018 07 13 raštu atsakovė atsisakė geranoriškai įvykdyti prievolę. Kadangi tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ieškovas turėjo teisę į procesines palūkanas nuo 2016 06 21 iki iki 2018 07 11, teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad atsakovas už šį laikotarpį, kai 751 dieną geranoriškai nevykdė žalos atlyginimo prievolės ieškovui privalo mokėti CK 6.37 straipsnyje ir 6.210 straipsnyje numatytas 5 procentų dydžio palūkanas, kurios sudaro 1 738,62 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtin, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme, vėliau apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 1149-934/2017 dėl žalos atlyginimo, kurioje bylos šalimis buvo ieškovas ir atsakovė. Minėta byla buvo užbaigta 2018 06 26 priimant sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 16 900,00 Eur bei bylinėjimo išlaidas, iš viso 18 408,71 Eur. Atsakovė šį sprendimą pilnai įvykdė 2018 07 10 ir pagal ieškovo įgaliojimą į T. P. banko sąskaitą sumokėdama 18 408,71 Eur sumą. Nurodė, kad procesinės palūkanos gali būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo tos civilinės bylos, kurioje prašymas dėl palūkanų reikštas, ir tik nuo likusios neapmokėtos sumos, į kurią neįskaičiuotinos priteistos, bet neapmokėtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos ieškovo naudai turėtų būti skaičiuojamos tik nuo ieškinio dėl palūkanų priteisimo priėmimo dienos, t.y. 2018 08 16 ir tik nuo likusios atsakovės nesumokėtos sumos, priteistos anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškovu dar 2018 07 10 pagrindo procesinėms palūkanoms skaičiuoti nėra, kadangi sumokėta visa ankstesnėje byloje priteista suma. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

5. Teismas Nurodė, kad procesinės palūkanos ieškovo naudai gali būti priteisiamos tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik šioje byloje buvo pareikštas prašymas tokias procesines palūkanas priteisti. Iš bylos medžiagos nustatęs, kad teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas 2018 08 22 (CPK 137 straipsnio 1 dalis), teismas sprendė jog bylos iškėlimo teisme diena yra būtent 2018 08 22 ir tik nuo šios dienos turi būti priteisiamos procesinės palūkanos ieškovo naudai. Tuo tarpu ieškovas procesines palūkanas prašo priteisti nuo 2016 06 21 t. y. nuo ieškinio dėl žalos išieškojimo priėmimo pirmos instancijos teisme dienos, dėl ko ieškovo prašymas laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2018 10 09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį pilna apimtimi.

7. Nurodė, kad teismas nepaaiškino, kodėl atleidžia atsakovą nuo prievolės mokėti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas, nors įstatymas tokią prievolę numato ir ši prievolė nebuvo įvykdyta.

8. Pažymėjo, kad įstatyme nėra draudimo, kreditoriui CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų palūkanų reikalauti savarankišku ieškiniu. Priešingai, civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, pagal kurį šalys yra laisvos pasirinkti kada ir kokiu būdu ginti savo pažeistas civilines teises

9. Apelianto pažymėjo, jog savo ieškinį pareiškė neišeidamas už CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo ribų, pareikalavo atsakovą sumokėti tik palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Nurodė, kad ieškinyje nurodęė, jog reikalauja priteisti būtent procesines palūkanas. Priešingai, ieškovo manymu, priteisiamos CK 6.37 straipsnio 2 dalies palūkanos turėjo būti kompensacija ieškovui už atsakovo naudojimąsi ieškovo pinigais. Ieškovas ieškinyje nurodė tik tai, jog Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1149-934/2017 nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ir šios palūkanos ieškovui niekada anksčiau nebuvo priteistos. Ieškinyje ieškovas apskritai nebuvo nurodęs prašomų priteisti palūkanų pobūdžio, kadangi ir CK 6.37 straipsnis šio pobūdžio nedetalizuoja. Ieškovo manymu, pirmos instancijos teismo sprendimas ieškovo prašomas priteisti palūkanas pavadinti „procesinėmis“ yra klaidinantis ir iš esmės neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl procesinių palūkanų, kurios nebuvo pareikalautos iš atsakovės teikiant pradinį ieškinį, priteisimo.

13. CK 6.37 straipsnis reglamentuoja įvairių rūšių palūkanų mokėjimą pagal pinigines prievoles. Mokėjimo pagrindą sudaro tai, kad pinigais išreikšta prievolė nustatytu laiku nėra įvykdoma. Viena vertus, ši prievolė turi būti piniginė, t. y. jos vykdymą sudaro pareiga perduoti pinigus. Antra, pagrindą skaičiuoti ir mokėti palūkanas sudaro tai, kad prievolė laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos palūkanos, būtų realiai egzistuojanti ir dar galiojanti, t. y. neįvykdyta ar kitaip nepasibaigusi.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės nustatytos jam, pagal teismo sprendimą neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

17. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „VSGA“ dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 05 05 civilinėje byloje Nr. e2-1149-934/2017 ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 16 900,00 Eur žalos atlyginimo bei 508,71 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2018 06 26 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2018 07 11 atsakovė įvykdė teismo sprendimą ir sumokėjo ieškovui priteistą žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. G. pateikė teismui naują ieškinį dėl palūkanų priteisimo, kurios nebuvo pareikalautos civilinėje byloje Nr. e2-1149-934/2017.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė teismui ieškinį dėl 1 738,62 Eur procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Savo reikalavimą apeliantas grindė tuo, kad pateikdamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo nereiškė atsakovei reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Darytina išvada, kad ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas teismui 2018 08 16, todėl procesinės palūkanos apelianto naudai galėtų būti priteisiamos tik nuo tos civilinės bylos, kurioje prašymas dėl palūkanų buvo pareikštas.

20. Pagal faktines aplinkybes panašioje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje, kaip minėta, toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi draudimo išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019, 32 punktas). Todėl, remiantis tuo, kad atsakovas yra įvykdęs savo prievolę ir sumokėjęs ieškovui priteistą sumą bei vadovaujantis šioje nutartyje pateiktais kasacinio teismo argumentais, nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti procesines palūkanas.

21. Apeliantas nurodė, kad ieškinyje niekur nebuvo nurodęs, jog reikalauja priteisti būtent procesines palūkanas. Priešingai, ieškovo manymu, priteisiamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos turėjo būti kompensacija ieškovui už atsakovo naudojimąsi ieškovo pinigais.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas A. G., teikdamas teismui ieškinį niekur nenurodė ir nepaminėjo, kad reikalauja kompensacinių palūkanų, be to iš ieškinio turinio yra aišku, kad atsakovas prašo priteisti procesines palūkanas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvardino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos irgi yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011), jomis siekiama kompensuoti šalies praradimus kai nevykdomas teismo sprendimas, kuriuo vienai iš šalių priteisiama atitinkama pinigų suma. Darytina išvada, kad tiek procesinės, tiek kompensuojamosios palūkanos atlieka tą pačią funkciją. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Šių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teismo sprendimas yra įvykdytas, nėra pagrindo priteisti minėtas palūkanas.

23. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjo bylą, nustatė visas teisingam ginčui išsprendimui aktualias faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti, todėl sprendimą paliekama galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė