- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1045-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- S. D., A. J., M. Š.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys S. D., A. J., M. Š., dėl įsiskolinimo išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 540,34 Lt įsiskolinimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2008-09-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 99-100). Nurodė, kad ieškovas teikia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovui. Minėtu butu naudojasi tretieji asmenys, tačiau individuali šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis nesudaryta, todėl šilumos vartotojas yra buto savininkas - atsakovas, kuris turi prievolę mokėti mokesčius už teikiamą šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas nemokėjo nuo 2006-04-01 iki 2008-07-31. Įsiskolinimas už laikotarpį sudaro 3 540,34 Lt
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal LR CK 6.584 str. 1 d., mokestis už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas, kai nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Nagrinėjama teisės norma yra blanketinė – nukreipia į poįstatyminius teisės aktus, nurodydama, jog mokestis už šilumos energiją yra mokamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas šiuo atveju vadovaujasi žemesnės galios teisės aktais, t.y., LR Ūkio ministro įsakymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais, yra suformavęs praktiką, kad yra būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Ieškovas niekada neteikė atsakovui sąskaitų už šilumos energiją, jos buvo teikiamos tretiesiems asmenims, t.y., buto nuomininkams. Ieškovas žinojo apie faktinį šilumos energijos vartotoją, todėl šiuo atveju energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra nuomininkai (b.l. 17-27,49-50).
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė (b.l. 1-100).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 540,34 Lt įsiskolinimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2008-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 106 Lt žyminį mokestį ir 958 Lt bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, jog šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas nepaisant to, kas naudojasi minėtomis patalpomis. Šilumos tiekėjas, patalpų savininkas, ir patalpų nuomininkas gali susitarti dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalių pakeitimo, kur nuomininkas taptų minėtos sutarties šalimi, tačiau jeigu toks susitarimas yra nesudarytas, tai šilumos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (atsakovas). Nors tarp ieškovo ir atsakovo individuali rašytinė energijos pirkimo - pardavimo sutartis ir nėra sudaryta, tačiau tokia sutartis yra laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Kadangi nuomos sutartis nėra įregistruota Viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. , t.y., šiuo atveju ir prieš ieškovą (LR CPK 176 str. – 179 str.). Vadovaujantis LR CK 6.71 str., 6.210 str., LR CPK 88 str., 93 str. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2008-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas konstatuodamas, kad už šilumos energiją turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Nurodo, jog teismas turėjo įvertinti kas yra galutinis energijos vartotojas. Tarp ieškovo ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai – ieškovas tiekė energiją, o nuomininkas ją vartojo, t.y., pripažino sandorį, todėl privalėjo mokėti už tiektą jam šilumos energiją. Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šiluminę energiją mokamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybė 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtino Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarką (toliau – tvarka). Pagal šios Tvarkos 2 p., šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį elektros energiją, dujas, ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytą tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai. Nurodo, kad pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 22001-03-01 sprendimą Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ 2 p., SP AB „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius iki 2001-03-31 įpareigotas sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Pagal minėto sprendimo 3.2 1 p., 3.2.2 p., 3.2.3 p., uždarosios akcinės bendrovės, eksploatuojančios namus, teikia SP AB „Vilniaus šilumos tinklams“ informaciją apie pasikeitusius gyvenamųjų namų negyvenamųjų patalpų, esančių bendrovės balanse, nuomininkus, ir savininkus, duomenis apie įrengiamas papildomas šildomas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas anksčiau apgyvendintuose namuose, taip pat duomenis apie gyvenančių, įregistruotų gyventojų skaičių butuose. Taigi, tarp ieškovo ir atsakovo yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas o ne Vilniaus miesto savivaldybė atsiskaitys su šilumos tiekėju.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog nuomininko pareiga mokėti už šilumos energija nekyla dėl to, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Teisinė registracija kaip informacijos paviešinimas naudojamas tuo metu ir prieš tuos asmenis, kurie faktiškai nežinojo apie registruotiną sandorį, juridinį faktą, ar kitą jam žinomą informaciją. Jeigu asmuo faktiškai žinojo apie tai, kad tam tikra aplinkybė egzistuoja, tai jis negali naudotis argumentu, jog teisinio pobūdžio duomenys nebuvo įregistruoti. Nagrinėjamu atveju ieškovas žinojo, jog butas išnuomotas tretiesiems asmenims, todėl negali naudotis argumentu, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota (Nr.2A-587-492/2009).
Pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie įsiskolinimą, nors įsiskolinimas susidarė nuo 2005 m. gruodžio mėnesio. Tokiu būdu ieškovas pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal LR CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, todėl ji negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas ieškovui. Priteisus skolas iš patalpų savininko, o ne iš nuomininko būtų pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai.
Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl tam tikrų teisės aktų atitikimų įstatymui bei LR CK.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal bendrąsias ir specialiąsias šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančias teisės normas, šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Pagal šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų 9 p., šilumos vartojimo pirkimo –pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir sudaryta pagal šias sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo –pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (8 p., 11 p.). Nagrinėjamu atveju dėl šilumos energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas su buto savininku (3K-3-3/2008). Tretieji asmenys nesikreipė į šilumos tiekėją su prašymu sudaryti sutartį, nemokėjo už šilumos energiją. Atsakovė su nuomininku nuomos sutartyje neaptarė atsiskaitymo sąlygų ir tarkos už šilumos energiją, neįregistravo nuomos sutarties viešąjame registre. Taigi, tarp ieškovo, atsakovo ir nuomininkės nebuvo pasiekta susitarimo dėl individualių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl atsakomybė už tiektą šilumos energiją tenka patalpų savininkei. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas susitarimas, jog nuomininkas, o ne atsakovas atsiskaitys su šilumos tiekėju. Aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo funkcijų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Vilniaus m. savivaldybė atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl kitų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB “Vilniaus energija” tiekė šilumos energiją Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam socialiniam būstui, esančiam Vandentiekio g. 38, Vilniuje. Vilniaus m. valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V, butas (duomenys neskelbtini), išnuomotas M. Š.. Ieškovas UAB “Vilniaus energija” prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 3 540,34 Lt įsiskolinimą nuo 2006-04-01 iki 2008-07-31, už tiektą šilumos energiją. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti įsiskolinimu nurodydamas, jog už tiektą šilumos energiją turi atsiskaityti nuomininkas M. Š..
Taigi, byloje iškilęs ginčas, kas turi apmokėti už suvartotą šilumos energiją – patalpų savininkas ar nuomininkas.
Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja LR CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t.y., bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios - šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos - Šilumos ūkio įst. bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003-01-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos).
LR CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, jeigu abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, vartojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Pagal Šilumos ūkio įst. 2 str. 32 d. šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 p. nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Pagal minėtų taisyklių 62 p. šilumos pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo.
Taisyklių 52.1 p. nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų.
Pagal Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p., šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.
Taigi, vadovaujantis minėtais teisės aktais, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas.
LR CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka.
LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 876, 2 p. nurodyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenustatyta kitaip.
Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, tačiau ir šių patalpų nuomininkas. Taigi, šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi.
Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo, t.y., nuomininkas nėra sudaręs šilumos energijos su tiekėju pirkimo-pardavimo sutarties, taigi nuomininkas netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Trečiajam asmeniui nesudarius individualios rašytinės sutarties su šilumos tiekėju ir nesudarius sutarties su savivaldybe, jog tretysis asmuo taps energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, dėl Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui šilumos energijos tiekimo, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas sudaryta šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Vilniaus m. savivaldybės, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų.
LR CK 6.478 str. 2 d., 6.579 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju buto, esančio Vandentiekio g. 38, Vilniuje nuomos sutartis nėra įregistruota viešąjame registre.
Nustačius, jog su nuomininku nebuvo sudaryta individuali šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, o buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešąjame registre, pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją tenka atsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Tokia išvada darytina vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų, t. y. socialinio būsto nuomininkų, skolas UAB „Vilniaus energija“, nes sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose - teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, dėl bendrųjų ir specialiųjų norminių aktų, reglamentuojančių energijos pirkimą – pardavimą, atitikties. Pažymėtina, kad bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios - šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos - Šilumos ūkio įst. bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai numato, kad šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų nuomininkas, tačiau tokiu atveju turi būti sudaryta individuali energijos pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad bendrieji ir specialieji norminiai aktai konkuruoja, ar prieštarauja vieni kitiems.
Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teismai taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (LR CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškinį, nukrypo nuo šios praktikos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.