- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-684-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00386-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Skolininkas
- UAB „AMICO“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AMICO“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3901-434/2022, kuria netenkintas skolininkės UAB „AMICO“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022-04-21 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „AMICO“ 1 430,50 Eur skolą, 125,00 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 202204-21 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 9,00 Eur žyminį mokestį, kreditorės D. J. įmonės naudai.
2. 2022-09-27 pirmosios instancijos teisme buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl 2022-04-21 priimto teismo įsakymo, kuriuose skolininkė nurodo, jog teismas pranešime nurodė dvidešimt dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą prieštaravimams dėl kreditorių reikalavimų pateikti. Skolininkė pareiškimo ir teismo pranešimo negavo, dėl to negalėjo tinkamai ir nepraleisdama teismo nustatyto termino teikti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimo. Kadangi teismo pranešimas buvo siunčiamas tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), skolininkė negavo šių dokumentų, nes nuo 2017 m. prie šios sistemos buvo prisijungusi tik kelis kartus, todėl jos šios paskyros negalima laikyti aktyvia, be to, ji nebuvo pateikusi savo sutikimo gauti dokumentus per šią paskyrą. Pirmą kartą apie 2022-04-21 teismo įsakymą bendrovė sužinojo tik 2022-09-20, kai antstolė O. N. nurodė bankui iš skolininkės sąskaitos nurašyti lėšas teismo įsakymo įvykdymui. Jei būtų laiku gavusi teismo pranešimą, skolininkė, nepraleisdama termino, būtų teikusi prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimo. Dėl šios priežasties prašė teismo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės reikalavimų pateikti ir prieštaravimus priimti bei įpareigoti kreditorę pareikšti ieškinį teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi skolininkės prašymo netenkino ir neatnaujino termino prieštaravimams pateikti.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2022-04-21 teismo įsakymas įsiteisėjo 2022-05-13 ir šiuo metu jau yra vykdymo procese. Skolininkei teismo įsakymas ir pranešimas išsiųsti 2022-04-21 per EPP.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas. Šio aprašo 1 punktas nustato, kad <…> aprašas <…> nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, <…> bylas. Aprašo 22 p. reglamentuoja, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Kadangi skolininkės LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, teismas į ją ir išsiuntė procesinius dokumentus.
6. Pažymėjo, jog skolininkės teiginys, kad ji per visą laiką nuo 2017 m. tik kelis kartus buvo prisijungusi prie paskyros ir todėl jos negalima laikyti aktyvia, niekuo nepagrįstas, nes paskyra, pagal galiojantį nustatytą reglamentavimą, tol, kol nėra deaktyvuota nustatyta tvarka, yra aktyvi. Nors skolininkė teigia, kad ji nebuvo davusi sutikimo procesinius dokumentus jai siųsti per šią paskyrą, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 d. įsakymu Nr.6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas, nustatyta tvarka aktyvavęs paskyrą, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Taigi šiuo konkrečiu atveju, skolininkės paskyrai esant aktyviai, pats skolininkas (jo elgesys) nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko neįvykdė savo pareigos pateikti reikalingus procesinius dokumentus nustatytu laiku, teisme prieštaravimai gauti, teismo nuomone, žymiai praleidus įstatymo nustatytą terminą, o skolininkės nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo įsakymo priėmimo momentu buvo pilnai išspręstas kreditorės reikalavimas pagal byloje esančius duomenis ir išduotas vykdomasis dokumentas. Tuo tarpu skolininkė, praėjus tiek laiko ir teigdama prieštaraujanti dėl išduoto teismo įsakymo, jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų visiškai ar iš dalies atsiskaičiusi su kreditore pagal pareiškime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, teismui nepateikė, kaip nepateikė ir jokių duomenų, kad apskritai jai nėra skolinga. Įstatymų nustatyta tvarka apribotas prieštaravimų padavimo terminas yra susijęs su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, juo siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nurodo, kad šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo <…> diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), taigi 2022-04-22. Taigi šiuo aptartu atveju skolininkės nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis prieštaravimo padavimo termino praleidimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Skolininkė UAB „AMICO“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, taip pat priimti teikiamą prieštaravimą ir įpareigoti kreditorę per 14 dienų nuo teismo pranešimo dienos įteikimo pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
8.1. Nurodo, kad apeliantė su jos atžvilgiu priimtu teismo įsakymu susipažino tik 2022-09-20, kadangi pirmosios instancijos teismas, priėmęs teismo įsakymą iš esmės jo neįteikė. Pabrėžia, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vien paskyros aktyvavimas ir sutikimas su taisyklėmis bei jų patvirtinimas nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatinį sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose. Taip pat, atitinkamai tai nereiškia, kad teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP paslaugų vartotojas ir naudojosi savo paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas prieštarautų ne tik Aprašo nuostatoms, tačiau ir formuojamai teismų praktikai. Taigi aplinkybė, kad apeliantė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose savaime nereiškia, kad skolininkė davė sutikimą ir nagrinėjamoje byloje.
8.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, jog pagal teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir tik tose bylose, kuriose jis dalyvauja sutikimo gauti procesinius dokumentus per LITEKO VEP metu. Šiuo atveju apeliantė, kaip skolininkė apie teismo įsakymą buvo informuota tik per EPP. Byloje nėra jokių duomenų apie dokumentų pristatymą skolininkei, apie dokumentų pristatymo laiką ir datą, taip pat duomenų apie apskritai per EPP siunčiamų procesinių dokumentų perskaitymą. Taip pat pabrėžtina, kad skolininkė nuo 2017 metų prie savo EPP paskyros buvo prisijungusi vos kelis kartus, todėl skolininkės EPP paskyra laikytina aktyvia tik formaliu požiūriu, kadangi ji buvo kažkada aktyvuota.
8.3. Apeliantė papildomai pabrėžia, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į bylos specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui iš EPP duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, taip pat skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje (atsiliepimo ar kito), nesant jos tiesioginio ar netiesioginio sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos EPP paskyrą, byloje nesant duomenų, kad skolininkė buvo prisijungusi prie EPP paskyros laikotarpiu nuo teismo įsakymo priėmimo iki termino prieštaravimams pateikti pasibaigimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Nagrinėjamoje byloje skolininkė su teismo įsakymu susipažino tik 2022-09-22, kai iš skolininkės banko sąskaitos antstolė O. N. nurodė AB „Swedbank“ nurašyti pinigines lėšas, nes iki šio įvykio skolininkei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo įsakymo priėmimą ir (ar) jo pateikimą vykdyti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai pranešti skolininkei apie teismo įsakymo priėmimą, nes teismo įsakymas buvo išsiųstas tik per EPP , o ne Juridinių asmenų registre nurodytu skolininkės UAB „AMICO“ buveinės adresu. Taigi laikytina, kad skolininkei nebuvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštarvimams dėl teismo įsakymo pareikti ir pateikti prieštaravimai nepriimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo įsakymas skolininkės ir apeliantės atžvilgiu buvo priimtas 2022-04-21, o prieštaravimai pirmosios instancijos teisme gauti 2022-09-27. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad teismo įsakymas UAB „AMICO“ buvo išsiųstas per EPP bei pažymėtas, kaip įsiteisėjęs 2022-05-13. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkei teismo įsakymas buvo siunčiamas kitu būdu, nei per EPP, taip pat kad su ja buvo susisiekta telefonu ar elektronini paštu ir ji informuota apie jai per EPP išsiųstus procesinius dokumentus. Priešingos aplinkybės nenurodytos ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkė buvo informuota kitu būdu ar jai apie tai pranešta. Taigi, esminis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar procesinių dokumentų išsiuntimas skolininkei per EPP, kai skolininkė nėra davusi sutikimo gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą konkrečioje byloje, o taip pat prie portalo buvo jungusis prieš pakankamai ilgą laiko tarpą (keletą metų), yra tinkamas priimto teismo įsakymo įteikimas.
12. Vertinant byloje kilusį ginčą pažymėtina, jog tinkamas informavimas apie bylą yra vienas iš pamatinių civilinio proceso normų, jis užtikrina teisę į tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, taigi šios normos pažeidimą negalima vertinti, kaip formalų net ir tuo atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas apie bylos iškėlimą, daugiau tikėtina, žino. Tik tinkamai įteikus teismo procesinius dokumentus galima pagrįstai teigti, kad skolininkei buvo tinkamai pranešta apie priimtą teismo įsakymą ir galimybę teikti prieštaravimus.
13. CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
15. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
17. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.
18. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinus, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, toks vertinimas prieštarautų taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos padaryta išvada, jog skolininkė buvo aktyvi EPP sistemos vartotoja. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, kuriais remiantis buvo padaryta ši išvada, t. y. jog skolininkės paskyra aktyvi ir jos ji nėra deaktyvavusi, niekaip nepatvirtina, kad skolininkė ir anksčiau buvo aktyvi EPP sistemos vartotoja. Skolininkei skirti procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo siunčiami pačios kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu skolininkės adresu, o iš karto siunčiami tik per EPP, nesant skolininkės sutikimo šioje konkrečioje byloje gauti procesinius dokumentus per EPP.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas siųsdamas procesinius dokumentus per EPP siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininkę, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkei galėjo siųsti ir paprastu paštu įmonės buveinės adresu ar elektroniniu paštu, galima buvo susisiekti su įmone nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, kuris nesunkiai yra randamas viešojoje erdvėje ir informuoti apie pradėtą procesą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nesant skolininkės tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad atsakovė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros pastaruoju metu, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkė žinojo apie jai išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, t. y. kitą dieną po išsiuntimo per EPP.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, jog vien dėl tos priežasties, kad atsakovė turi LITEKO VEP posistemio paskyrą, ji yra davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkui bandė įteikti tik formaliai juos siųsdamas per EPP, neįsitikinęs faktiniu procesinių dokumentų įteikimu, t. y. nagrinėjamu atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus skolininkui, nors teismo įsakymas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, todėl juridinio asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu, t. y. realiai teismo įsakymo neįteikiant, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinga suteikti kreditoriui teisę išieškoti skolą iš skolininko, kai jam teismo procesiniai dokumentai nėra tinkamai įteikti, nesuteikiant teisės pasinaudoti teismine gynyba, t. y. tuo pačiu užkertant kelią patikrinti kreditoriaus keliamo reikalavimo pagrindą, juo labiau kad nagrinėjamu atveju nenustatyta skolininko veiksmuose aplaidumo ar nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
22. Taigi įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas skolininkės prieštaravimų, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalis) ir prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo dėl įsakymo išdavimo pateikimą (CPK 439 straipsnis). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, todėl skolininkės prieštaravimų į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Atnaujinti terminą skolininkei UAB „AMICO“ pateikti prieštaravimus į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir šių prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.