Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

1) 2002 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metai 9 mėnesiai, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2002 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio veika perkvalifikuota iš BK 272 str.2 d., į BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 92 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

10) 2015 m. gruodžio mėn. 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 45 parų arešto bausme. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė - 30 parų areštas.

11) 2016 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Pagal BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2015 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir 30 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose,

5) 2013 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 2,4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų;

6) 2013 m. lapkričio 22 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams, remiantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 12 metų; 2015 m. balandžio 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi patikslinta 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 2013 lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. liepos 31 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų;

7) 2014 m. vasario 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams; 2015 m. gruodžio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams;

9) 2017 m. spalio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1,4 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; remiantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

10) 2018 m. vasario 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – areštas 20 parų. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šios bausmės pridėta visa pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams 23 dienoms, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

14) 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 39 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. M. paskirta galutinė bausmė – 26 paros arešto. Bausmę atlikęs.

15) 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. M. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Bausmės neatlikęs;

16) 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 39 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. M. paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

15) 2013 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams 15 dienų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. spalio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 10 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

16) 2016 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta viena trečiąja dalimi ir galutinai skirtas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (7 metais 6 mėnesiais 10 dienų), prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 9 metams 4 mėnesiams.

kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą:

2018 m. sausio 17 d. apie 19.00 val. A. S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešęs, jog S. K. prekybos centro „Maxima“ terminale atsiskaitė padirbtais pinigais, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena bei nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko V. V. įgaliota ekspertė S. Ž.. Kol A. S. telefonu kalbėjosi su S. K., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.30 val., atvykusi pas S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė bei tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. N. S. K. padavus S. Z. 3630 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po ko S. Z., toliau vykdydama I. M. nurodymus - iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 1030 eurų pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2600 eurų 2018 m. sausio 17 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio Minijos g. 149, Klaipėdoje, perdavė L. S., bei 2018 m. sausio 18 d., vėl vykdydama I. M. duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjo pas L. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš kurios paėmė 200 eurų ir pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, 200 eurų perduoti S. Z., o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, vykdydama E. A. telefonu duotus nurodymus - iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų 2600 eurų, 200 eurų 2018 m. sausio 18 d. grąžino atgal S. Z., 1140 eurų pasiliko sau, o kitą pinigų dalį - 1260 eurų 2018 m. sausio 18 d. pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., A. S. ir I. M., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – S. K. priklausančius 3630 eurus.

E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą:

2018 m. sausio 18 d. apie 19.00 val., V. B. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R. S., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešęs, jog pas V. R. S. yra galimai netikri pinigai, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena bei nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis ekspertė. K. V. B. telefonu kalbėjosi su Veronika R. S., I. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.15 val. atvykusi pas V. R. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė bei tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. N. V. R. S., padavus S. Z. 4050 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po ko S. Z., toliau vykdydama I. M. duotus nurodymus, iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį - 1250 eurų pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2800 eurų 2018 m. sausio 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, bei vykdydama E. A. duotus nurodymus - iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 2200 eurų pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 600 eurų 2018 m. sausio 19 d. pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – V. R. S. priklausančius 4050 eurų.

A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, 2018 m. sausio 16 d. apie 11.30 val. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs P.Č. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr.(duomenys neskelbtini)., melagingai prisistatė esąs iš Gargždų butų ūkio ir pranešęs, jog P. Č. A. mokėdamas mokesčius, atsiskaitė padirbtais pinigais, be to, Klaipėdos mieste yra sulaikytas asmuo, kuris turėjo banko kortelę su nukentėjusiojo duomenimis, įtikino nukentėjusįjį pasakyti, kokia banko mokėjimo kortele jis naudojasi, koks kortelės PIN kodas bei įsileisti į namus tariamą kriminalinės policijos darbuotoją, kuris paims patikrinti 500 eurų bei „SEB“ banko mokėjimo kortelę. Po ko A. S., telefonu kalbėdamas su P. Č. A., iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o po to į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiojo adresą, kur vienas iš pastarųjų turėjo nuvykti, duomenis, kuriais jis turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajam bei iš nukentėjusiojo paimti 500 eurų ir „SEB“ banko mokėjimo kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 12.00 val. atvykęs pas Povilą Č. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis ekspertas bei tokiu būdu įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus 500 eurų bei „SEB“ banko mokėjimo kortelę, kurią gavęs, pasišalino ir neteisėtai laikė iki 2018 m . sausio 16 d., kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavęs jam neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai ją panaudojo, atlikdamas finansines operacijas. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrininkų grupėje su L. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A. S. nurodymus, 2018 m. sausio 16 d. laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą, surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai išmokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur ir išgrynino 2000 eurų, iš kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo būdas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A. S. bei 1000 Eur 2018 m. sausio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri, vykdydama A. S. prašymą, 2018 sausio 16 d, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimą Povilui Č. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą Povilui Č. A. priklausantį turtą - 2500 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. Z. kaltę pripažino, parodė, kad nepažįsta nei vieno kaltinamojo, L. yra mačiusi tik porą kartų, kai perdavė pinigus. A. yra mačiusi labai seniai. Jai paskambino, prisistatė M. draugu, paprašė nueiti paimti pinigus. Ėjo pas dvi pensininkes. Iš vienos gavo 4050 eurų, iš kitos gal 2000 eurų. Prisistatė eksperte, nes jos buvo paprašyta taip prisistatyti. Ė. I. draugo prašymu. Ji su I. susirašinėjo laiškais, bet negali pasakyti, ar tikrai su I. susirašinėjo, nes net raštas skiriasi. Ėjo pas nukentėjusiuosius – R. ir pas kitą nukentėjusiąją ir paėmė pinigus, nelabai pamena kokias sumas paėmė. I. M. prašė paimti, viskas vyko 2018 metais, datos nepamena. Ji susirašinėjo su I. M., susiskambindavo, jis buvo telefone įvestas kaip „M.“. Jis paprašė, kad nueitų ir paimtų pinigus, išėjusi suskaičiuotų ir jam paskambintų. Nuėjusi prisistatė kaip tyrėja, paėmė pinigus patikrinimui. Pinigus nunešdavo ten, kur liepė I. M., dalį pasiėmė sau. Nepamena kiek. Pinigus perdavė L. S.. Kai nunešdavo, paskambindavo I. M.. Ėjo pas dar vieną senyvo amžiaus moterį. Jos adresą jai parašė žinute. Pradžioje skambino I. M. draugas B.. Ji vykdė ir I. M., ir B. nurodymus – nežino tiksliai kurio. Su D. J. yra draugės iki šiol. Turi du vaikus. Be jos nėra kam jais rūpintis. Šiuo metu nedirba, anksčiau dirbo. Yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Su I. M. kalbėjosi kiekvieną dieną. Jai D. J. sakė, kad L. S. padeda sukčiauti. Nėra įsitikinusi, ar žinutes jai rašė I. M.. Apklausų metu jai rodė nuotraukas – atpažino L. S., E. A. ir I. M.. Atpažino pati, tyrėjas jai nieko nenurodė. I. M. anksčiau nebuvo mačiusi. Naudojosi telefono numeriu 033, o galo nepamena. Keitė korteles. Tuo metu naudojo du numerius. Dar vienas telefono Nr. (duomenys neskelbtini); Telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat naudojo. Tai visi jos numeriai. Kai buvo sulaikyta, turėjo su savimi telefoną. Jos telefono numeriai keitėsi. „M.“ įvardintas asmuo, su kuriuo ji susirašinėjo. Ji siuntė jam savo nuotrauką, jai jis savo nuotraukos nesiuntė. A. M. iš nuotraukos, kriminalistai jai parodė ir pasakė, kad tai M.. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. parodė, jog 2018 m. sausio 17 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet jau buvo tamsu, jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio numerio mintinai neprisimena, paskambino jos draugo I. M., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, draugas. Kas jis, nežino, jis taip prisistatė. Vyriškis skambino iš to paties telefono numerio, kuriuo ji visada bendrauja su savo draugu Irmantu, jos telefono knygoje šis numeris užvadintas „m.“. Jis jos paprašė pagalbos - nueiti į nurodytą butą, prisistatyti eksperte ir paimti pinigus, pasakius, kad eina juos patikrinti į automobilį. Ji suprato, kad jos prašo dalyvauti sukčiavime, nes prašo prisistatyti kitu asmeniu, t. y. apgauti žmones. Tačiau sutiko, nes manė, kad padės I.. Tik vėliau išsiaiškino, kad I. apie tai nieko nežinojo. Kiek suprato, I. pats telefono neturi, jį skolinasi iš minėto draugo. I.draugas telefonu pasakė iš karto susirasti taksi automobilį ir važiuoti nurodytu adresu, jo tiksliai nepamena, bet tai greičiausiai pranešime apie įtarimą nurodytas adresas. Tada ji telefonu išsikvietė taksi automobilį, kurio modelio ir taksi bendrovės neįsidėmėjo. Įsėdusi į taksi, vairuotojui nurodė važiuoti jos nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui nuvežus į nurodytą adresą, pastaroji priėjo prie laiptinės ir surinko kodą "28, laiptinės durys atsidarė ir ji įėjo į vidų. Priėjusi prie 28 buto durų, paskambino, jas atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri kalbėjo telefonu. Daugiau bute nieko nematė. Ji, kaip jai buvo pasakyta, prisistatė eksperte, ir moteris jai įdavė voką, kuriame buvo pinigai. Kiek jų buvo, tada neskaičiavo. Moteriai pasakė, kad nešasi pinigus patikrinti į automobilį ir išėjo iš buto. Moteris jos nieko neklausė. Išėjusi iš buto, ji vėl išsikvietė taksi automobilį, kuriuo grįžo namo. Važiuojant taksi automobiliu, gavo sms žinutę, kurioje jos klausiama, ar ji jau namie. Ji atrašė, kad už 2 min. bus. Netrukus jai vėl paskambino I. draugas ir liepė suskaičiuoti pinigus. Jų buvo 3630 eurų. Jis jai liepė tuoj pat nueiti iki (duomenys neskelbtini), kur susitiks su moterimi, kuriai turi perduoti voką su 2600 eurų, o likusius 1030 eurų liepė pasilaikyti pas save namuose, o vėliau duos nurodymą kam perduoti. Baigusi pokalbį su I. draugu, iš karto nuėjo susitikti su moterimi. Kai su ja susitiko, perdavė jai pinigus ir nieko neklaususi išėjo namo. Moters, kuriai perdavė pinigus, nepažįsta, ją matė pirmą kartą. Pamačiusi moterį galimai atpažintų. 2018 m. sausio 19 d. prieš pietus pas ją į darbą atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais važiavo iki savo namų ir atidavė likusius iš senyvo amžiaus moters paimtus pinigus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (4 tomas, b. l. 13-16).

Iš 2018 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad SIM kortelė su šiuo abonentiniu numeriu buvo dėta į mobiliojo ryšio telefonus, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (visi IMEI numeriai perdaryti). Visą išklotinės laikotarpį mobiliojo ryšio telefonai, kuriuose buvo įdėta ši SIM kortelė, veikė Alytuje, Ulonų g. esančio GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje (galimai Alytaus pataisos namuose). Nukentėjusiajai V. R. S. iš šio numerio skambinta 2018 m. sausio 18 d. apie 19.42 val. Taip pat iš šio numerio galimai buvo įvykdytas sukčiavimas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 16 d. (IT Nr. 01-1-02869-18). Asmuo, kuris naudojosi minėta SIM kortele bendravo su asmenimis, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Soc. tinkle "Facebook" šiuo numeriu registruota D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri "drauguose" turi E. A., gim. (duomenys neskelbtini) ("Facebook" anketa "M. J. E. A.") , kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir yra laikomas kameros tipo patalpoje (viso 7 asmenys) kartu su I. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei kitais asmenimis ( 3 tomas, b. l. 12-14).

Iš 2018 m. kovo 7 d. atlikto asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo matyti, jog V. R. S. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 2 atpažino moterį, tai yra S. Z., kuri 2018 m. sausio 18 d. buvo atėjusi pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir prisistačiusi eksperte, paėmė iš nukentėjusiosios 4050 eurų (2 tomas, b. l. 1-5).

Iš 2018 m. sausio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas ir kitus daiktus, L. S. savanoriškai pateikė turimas pinigines lėšas ir banko perlaidų kvitus – 30 50 eurų nominalo kupiūrų, 11 100 eurų nominalo kupiūrų ir 1 banko perlaidą (6 tomas, b. l. 1-3), kurių apžiūra užfiksuota 2018-02-06 apžiūros protokole su fotolentelėmis. Iš 2018-01-19 nurodymo įnešti grynuosius pinigus matyti, kad L. S. pervedė į J. L. banko sąskaitą 600,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai „skola“ (5 tomas, b. l. 4-10).

Iš 2018-01-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. S. atpažino S. Z., kuri 2018-01-17 ir 2018-01-18 perdavė jai pinigus, kuriuos ji pervedė į J. L. sąskaitą (5 tomas, b. l. 11-15).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad šių abiejų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas labai panašus, kaltinamieji kiekvienoje iš šių veikų kaltinami atlikę panašaus pobūdžio veiksmus, išskyrus tai, kad A. S. kaltinamas skambinęs ir bendravęs su nukentėjusiąja S. K., o V. B. kaltinamas skambinęs ir bendravęs su nukentėjusiąja V. R. S., teismas sprendžia, kad netikslinga kartoti visus motyvus ir dėl šių nusikaltimų padarymo mechanizmo ir būdo pasisako bendrai, atskirai išskirdamas tam tikrus nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmingus atskirus kaltinamųjų veiksmus ir įvertindamas su tuo susiję bylos medžiaga.

Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S. kaltė įvykdžius sukčiavimą prieš S. K. įrodyta. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2018 m. sausio 17 d. apie 19.00 val. A. S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešęs, jog S. K. prekybos centro „Maxima“ terminale atsiskaitė padirbtais pinigais, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena bei nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko V. V. įgaliota ekspertė S. Ž.. Kol A. S. telefonu kalbėjosi su S. K., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.30 val., atvykusi pas S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė bei tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. N. S. K. padavus S. Z. 3630 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po ko S. Z., toliau vykdydama I. M. nurodymus - iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 1030 eurų pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2600 eurų 2018 m. sausio 17 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., bei 2018 m. sausio 18 d., vėl vykdydama I. M. duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjo pas L. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš kurios paėmė 200 eurų ir pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, 200 eurų perduoti S. Z., o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, vykdydama E. A. telefonu duotus nurodymus - iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų 2600 eurų, 200 eurų 2018 m. sausio 18 d. grąžino atgal S. Z., 1140 eurų pasiliko sau, o kitą pinigų dalį - 1260 eurų 2018 m. sausio 18 d. pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., A. S. ir I. M., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – S. K. priklausančius 3630 eurus.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. S., I. M. ir E. A., kartu atlikdami laisvės atėmimo bausmes Alytaus pataisos namuose, susitarė, kad A. S. paskambins nukentėjusiajai ir ją melagingai įtikins, kad ji atsiskaitė padirbtais pinigais, kuriuos turi patikrinti tariama ekspertė. Tuo tarpu S. Z., susitarusi su I. M., vykdydama jo nurodymus, tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, nuvyks jai nurodytu adresu pas nukentėjusiąją, melagingai prisistačiusi eksperte, taip suklaidins nukentėjusiąją, paaiškins, kad atvyko patikrinti jos namuose saugomus pinigus, pinigus paims ir pasišalins. Nustatyta, kad vykdydamas nusikalstamą sumanymą, A. S. paskambino nukentėjusiajai S. K. bei melagingai prisistatęs butų valdybos darbuotoju nurodė, jog nukentėjusioji galimai disponuoja netikrais pinigais, įtikino ją įsileisti į namus tariamą ekspertę, kuri patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Po ko kaltinamoji S. Z., I. M. nurodymu, pasinaudodama A. S. iš nukentėjusiosios gauta informacija, atvyko pas nukentėjusiąją S. K., melagingai prisistatė eksperte ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė jos pinigus ir pasišalino. Be to, S. Z., vykdydama I. M. nurodymus, dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų pasiliko sau, dalį pinigų perdavė L. S. ir dalį pervedė į J. L. (G.), nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų, sąskaitą. Tuo tarpu, L. S., vykdydama E. A. nurodymą, dalį pinigų pasiliko sau, dalį atidavė S. Z. ir dalį pervedė į J. L. (G.), nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų, sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie tariamai nukentėjusiosios disponuojamus netikrus pinigus pateikimu, nukentėjusiosios suklaidinimu dėl skambinusio ir apie tariamą neteisėtą veiką (atsiskaitymą netikrais pinigais) pranešusio asmens, bei į nukentėjusiojo namus atvykusio asmens asmenybės (A. S., skambindamas prisistatė esąs iš butų ūkio, o pas nukentėjusiąją atvykusi S. Z. prisistatė esanti Klaipėdos apygardos teismo pirmininko įgaliota ekspertė, galinti patikrinti, ar pinigai yra padirbti). Šios apgaulės, iš esmės paveikusios nukentėjusiosios S. K. apsisprendimą dėl pinigų perdavimo patikrai, įtakoje nukentėjusioji savanoriškai perdavė į jos namus atvykusiai S. Z. savo turtą – 3630 Eur. S. Z. paėmusi 3630 Eur iš nukentėjusiosios buto pasišalino.

Teismas taip pat sprendžia, kad kaltinamųjų E. A., V. B., I. M., S. Z. ir L. S., kaltė įvykdžius sukčiavimą prieš V. R. S. taip pat įrodyta. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2018 m. sausio 18 d. apie 19.00 val., V. B. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R. S., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešęs, jog pas V. R. S. yra galimai netikri pinigai, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena bei nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis ekspertė. K. V. B. telefonu kalbėjosi su Veronika R. S., I. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.15 val. atvykusi pas V. R. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė bei tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. N. V. R. S., padavus S. Z. 4050 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po ko S. Z., toliau vykdydama I. M. duotus nurodymus, iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį - 1250 eurų pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2800 eurų 2018 m. sausio 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, bei vykdydama E. A. duotus nurodymus - iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 2200 eurų pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 600 eurų 2018 m. sausio 19 d. pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – V. R. S. priklausančius 4050 eurų.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad V. B., I. M. ir E. A., kartu atlikdami laisvės atėmimo bausmes Alytaus pataisos namuose, susitarė, kad V. B. paskambins nukentėjusiajai ir ją melagingai įtikins, kad ji disponuoja padirbtais pinigais, kuriuos turi patikrinti tariama ekspertė. Tuo tarpu S. Z., susitarusi su I. M., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, nuvyks jai nurodytu adresu pas nukentėjusiąją, melagingai prisistačiusi eksperte, taip suklaidins nukentėjusiąją, paaiškins, kad atvyko patikrinti jos namuose saugomus pinigus, pinigus paims ir pasišalins. Nustatyta, kad vykdydamas nusikalstamą sumanymą, V. B. paskambino nukentėjusiajai R. V. S. bei melagingai prisistatęs butų valdybos darbuotoju nurodė, jog nukentėjusioji galimai disponuoja netikrais pinigais, įtikino ją įsileisti į namus tariamą ekspertę, kuri patikrins namuose turimus nukentėjusiosios pinigus. Po ko kaltinamoji S. Z., I. M. nurodymu, pasinaudodama V. B. iš nukentėjusiosios gauta informacija, atvyko pas nukentėjusiąją V. R. S., melagingai prisistatė eksperte ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė jos pinigus ir pasišalino. Be to, S. Z., vykdydama I. M. nurodymus, dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų pasiliko sau, dalį pinigų perdavė L. S. ir dalį pervedė į J. L. (G.), nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų, sąskaitą. Tuo tarpu, L. S., vykdydama E. A. nurodymą, dalį pinigų pasiliko sau, dalį atidavė S. Z. ir dalį pervedė į J. L. (G.), nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų, sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie tariamai nukentėjusiosios disponuojamus netikrus pinigus pateikimu, nukentėjusiosios suklaidinimu dėl skambinusio ir apie tariamą neteisėtą veiką (atsiskaitymą netikrais pinigais) pranešusio asmens, bei į nukentėjusiojo namus atvykusio asmens asmenybės (V. B., skambindamas prisistatė esąs iš butų ūkio, o pas nukentėjusiąją atvykusi S. Z. prisistatė esanti ekspertė, galinti patikrinti, ar pinigai yra padirbti). Šios apgaulės, iš esmės paveikusios nukentėjusiosios R. V. S. apsisprendimą dėl pinigų perdavimo patikrai, įtakoje nukentėjusioji savanoriškai perdavė į jos namus atvykusiai S. Z. savo turtą – 4050 Eur. S. Z. paėmusi 4050 Eur iš nukentėjusiosios buto pasišalino.

Abiejuose šiuose epizoduose kaltinamieji kaltinami sukčiavę veikiant bendrininkų grupe kaip šių nusikalstamų veikų vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

Teismas vertina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šiuo atveju kiekviename iš nagrinėjamų epizodų tarp visų kaltinamųjų pagal jiems pareikštus kaltinimus susitarimas veikti bendrai buvo. Akivaizdu, kad neteisėtas veikimas tarpusavyje buvo suderintas ir žodžiu, reiškėsi ir konkliudentiniais veiksmais, kaltinamieji pritarė vienas kito veiksmams, kiekvienas atliko tam tikrą vienaip ar kitaip reikšmingą vaidmenį, veikoje, siekiant galutinio nusikalstamo rezultato matyti kiekvieno iš jų indėlis. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą nukentėjusiosioms priklausantį turtą, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai. Tai, kad tarp kaltinamųjų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamų veikų detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, pakanka to, jog sukčiaudami prieš S. K. kaltinamieji E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S., o sukčiaudami prieš R. V. S. kaltinamieji E. A., V. B., I. M., S. Z. ir L. S. savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas.

Teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. S. ir V. B. nurodžius nuvykti nukentėjusiųjų gyvenamųjų vietų adresais ir S. Z. prisistačius eksperte, tariamai galinčia patikrinti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu būdu suklaidinus nukentėjusiąsias, paimti nukentėjusiųjų pinigus ir pasišalinti. A. S. ir V. B., paskambinę nukentėjusiosioms ir melagingai pranešę apie tariamai jų disponuojamus netikrus pinigus, užlaikius jas prie telefono, tokiu būdu išvengiant nukentėjusiųjų susižinojimo su artimaisiais ir apgaulės išaiškinimo, tuo pačiu metu S. Z., tęsdama nusikalstamą sumanymą, vykdydama I. M. nurodymus, atvykusi pas nukentėjusiąsias į namus, prisistačiusi eksperte, paėmė nukentėjusiųjų jai perduotus pinigus ir iš buto pasišalino. Be to, vykdydama I. M. nurodymus, dalį pinigų S. Z. pasiliko sau, dalį perdavė L. S.. Tuo tarpu L. S., vykdydama E. A. nurodymus, pinigus paskirstė, 2200 Eur pasikliko sau, o 600 Eur 2018-01-19 pervedė į J. L. (G.), nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų sąskaitą. Apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji L. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad pripažįsta, jog paėmė ir pervedė pinigus, tačiau teigė, kad tuo metu, kai atliko šiuos veiksmus, ji nesuprato dalyvavusi nusikalstamoje veikoje. Kaltinamoji parodė, kad paimti ir pervesti pinigus jos paprašė sūnus E. A., kuris tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Ji taip pat patvirtino, kad kalbėjo telefonu ir su A. S.. Teismas sprendžia, kad duodama tokius parodymus, kaltinamoji stengėsi menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teismas pažymi, kad net paprasčiausiose internetinio ir pan. sukčiavimo bylose, visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, kiti dalyvauja apgautų nukentėjusiųjų pinigų paėmime, pinigų išgryninime ar perdavime nusikaltimo bendrininkams. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgauto nukentėjusiojo pinigus. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Taigi, teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji L. S. žinojo, kad jos sūnus E. A. yra įkalinimo įstaigoje, kur nei jis, nei kiti kalintieji neturi galimybės legaliai gauti pakankamai didelių pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji yra bausta administracine tvarka už sukčiavimą dėl to, kad kito asmens prašymu pervedė pinigines lėšas į trečiojo asmens sąskaitą. Taigi, remdamasi savo patirtimi, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokie veiksmai yra neteisėti. Pažymėtina, kad grynųjų pinigų paėmimas iš S. Z. ir jų pervedimas į kito asmens sąskaitą, leido užbaigti nusikalstamą sumanymą ir užvaldyti iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliotą turtą - pinigines lėšas. Nors kaltinamasis A. S. teigė, kad nei E. A., nei L. S. nieko nežinojo apie tai, iš kur buvo gauti pinigai, pats E. A. nesuvokė kas vyksta, tačiau jis tuo pačiu parodė, kad visi kartu su juo bausmę atliekantys nuteistieji žino, kad niekas negali trukdyti kito nuteistojo, kuris yra užsitraukęs užuolaidėles ir bando įvykdyti sukčiavimą. Jis taip pat parodė, kad įkalinimo įstaigoje grynais pinigais atsiskaityti nėra galimybės, todėl apgaule iš nukentėjusiųjų asmenų įgytos piniginės lėšos paprastai pasiekia sukčiavimą įvykdžiusius asmenis netiesiogiai, pervedant lėšas į kitų asmenų banko sąskaitas arba perduodant jas laisvėje esantiems asmenims grynais pinigais. Įvertinus tai, kad pas kaltinamąją L. S. buvo rasti ir paimti 2600 Eur, kurie galėjo būti gauti nusikalstamu būdu, darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. gali būti suinteresuotas duoti būtent tokius parodymus, kurie išteisinus kaltinamuosius E. A. ir S. Z., turėtų būti grąžinti L. S.. Atitinkamai L. S. šiuos pinigus galėtų panaudoti ne tik savo, bet ir kitų kaltinamųjų interesų patenkinimui, sudarytų sąlygas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą ir L. S. grąžintus pinigus pasidalinti. Taigi kaltinamojo A. S. parodymai vertinti kritiškai kaip bandymas padėti kitiems kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybė ir galimai gauti turtinės naudos sau ir kitiems. Byloje taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikalavus atiduoti nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas ir kitus daiktus, L. S. savanoriškai pateikė turimas pinigines lėšas ir banko perlaidų kvitus – 30 50 eurų nominalo kupiūrų, 11 100 eurų nominalo kupiūrų ir 1 banko perlaidą (6 tomas, b. l. 1-3), kurių apžiūra užfiksuota 2018-02-06 apžiūros protokole su fotolentelėmis. Iš 2018-01-19 nurodymo įnešti grynuosius pinigus matyti, kad L. S. pervedė į J. L. banko sąskaitą 600,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai „skola“ (5 tomas, b. l. 4-10). Nors kaltinamoji L. S. teigė, kad pas ją rasti pinigai buvo sutaupyti ir skirti remontui namuose, tačiau liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jos sugyventinis S. P. parodė, kad jų finansinė padėtis yra labai sunki, turi skolų, kurias išieško antstoliai ir santaupų neturi, gyvena nuo algos iki algos (2 tomas, b. l. 29-32).

Taigi įvertinus šioje byloje surinktą medžiagą, patvirtinančią, kad per labai trumpą laikotarpį, t. y. per keletą dienų L. S. tiek savo sūnaus E. A., tiek A. S. prašymu, paėmė ir pervedė arba atidavė grynais pinigais pakankamai ženklias pinigų sumas įvairiems asmenims, be to, ikiteisminio tyrimo metu pas ją buvo rasta pakankamai didelė pagal jos gaunamas pajamas ir esamą turtinę padėtį pinigų suma (2600 Eur), darytina išvada, kad L. S. suprato jos prašomų atlikti veiksmų nusikalstamą pobūdį, turėjo realią galimybę suvokti ir suvokė, kad jai pavedant paimti iš nepažįstamų asmenų pinigus ir prašant juos pervesti kitiems asmenims, jos prašoma atlikti neteisėtus veiksmus ir kad paimdama ir pervedama pinigus ji daro nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, toks pinigų paskirstymas užtikrino, kad nusikalstamas sumanymas bus įvykdytas ir kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgis turtinę naudą. Dėl E. A. kaltės teismas pažymi, kad E. A. baigiamosios kalbos metu patvirtino, jog anksčiau yra bandęs skambinti ir sukčiauti, tačiau jam nepavyko, nes jis pradėjo juoktis, tuo pačiu patvirtindamas, kad jis suprato telefoninio sukčiavimo įvykdymo mechanizmą, iš A. S. ir V. B. elgesio, atlikdamas kartu su jais laisvės atėmimo bausmę, turėjo realią galimybę suvokti, kad jie, bendraudami telefonu vykdo nusikalstamas veikas. Vykdydamas susitarimą su šiais kaltinamaisiais, jis susisiekė su savo motina L. S., buvusia laisvėje, davė jai konkrečius nurodymus dėl piniginių lėšų paskirstymo ir tokiu būtu užtikrino, kad nusikalstamas sumanymas bus baigtas ir jis savo bei kitų asmenų naudai apgaule įgis svetimą turtą. Taigi visi kaltinamieji atliko reikšmingus veiksmus, leidusius įvykdyti nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąsias, ir visų jų veiksmai buvo sąmoningi ir tarpusavyje suderinti.

Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia: kaltinamieji suprato, kad svetimą turtą nukentėjusieji jiems perduoda prieš savo valią, jų panaudotos apgaulės įtakoje (nors kaltinamieji I. M., L. S. ir E. A. apgaulės tiesiogiai prieš nukentėjusiuosius ir nenaudojo, tačiau jie, atlikdami kaltinimuose nurodytus veiksmus, savo elgesiu pritarė vienas kito nusikalstamiems veiksmams, juos pratęsė, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. S., V. B., L. S. (2 epizodai), I. M. (2 epizodai), E. A. (2 epizodai) ir S. Z. (2 epizodai) kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, jų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Kaltinime aprašant I. M. ir kitų bendrininkų įvykdytas nusikalstamas veikas, klaidingai buvo nurodyta, kad darant nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 17 d. apie 19.00 val., I. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei darant nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. I. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu (2018 m. sausio 17 d. apie 19.15 val.) šis telefonas veikė šalia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančių GSM retransliacijos bokštų veikimo zonoje. Tuo metu S. Z. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu (2018 m. sausio 18 d. apie 19.50 val.) šis telefonas veikė šalia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančių GSM retransliacijos bokštų veikimo zonoje. Tuo metu S. Z. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). S. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji naudojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji galėjo jais naudotis nusikalstamų veikų padarymo metu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad 2018 m. sausio 17 d. apie 19.15 val., I. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai bei 2018 m. sausio 18 d. apie 19.50 val., I. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

Dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, sukčiavimo, padaryto nukentėjusiajam P. Č. A.

Išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 2018-01-16, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo P. Č. A. priklausančius 2500 Eur. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. S. susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad A. S. melagingai prisistatys, kad yra iš Gargždų butų ūkio ir pranešęs, kad P. Č. A. mokėdamas mokesčius, atsiskaitė padirbtais pinigais, taip pat, kad Klaipėdos mieste yra sulaikytas asmuo, kuris turėjo banko kortelę su nukentėjusiojo duomenimis, taip įtikins nukentėjusįjį pasakyti, kokia banko mokėjimo kortele jis naudojasi, koks kortelės PIN kodas bei įsileisti į namus tariamą kriminalinės policijos darbuotoją, kuris paims patikrinti 500 eurų bei „SEB“ banko mokėjimo kortelę ir pasišalins, tokiu būdu jie suklaidins nukentėjusįjį. Nustatyta, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apie 12.00 val. atvykęs pas Povilą Č. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, melagingai prisistatė esantis kriminalinės policijos darbuotojas bei tokiu būdu įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus 500 eurų bei „SEB“ banko mokėjimo kortelę, kurią gavęs, pasišalino ir neteisėtai ją laikė iki 2018 m. sausio 16 d., kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai ją panaudojo, atlikdamas finansines operacijas.

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie tariamai nukentėjusiojo disponuojamus netikrus pinigus pateikimu, nukentėjusiojo suklaidinimu dėl skambinusio ir apie tariamą neteisėtą veiką (atsiskaitymą netikrais pinigais) pranešusio asmens, bei į nukentėjusiojo namus atvykusio asmens asmenybės (A. S., skambindamas prisistatė esąs Gargždų butų ūkio, o pas nukentėjusįjį atvykęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prisistatė esąs ekspertas, galintis patikrinti, ar pinigai yra padirbti). Šios apgaulės, iš esmės paveikusios nukentėjusiojo P. Č. A. apsisprendimą dėl pinigų ir „SEB“ mokėjimo kortelės perdavimo patikrai, įtakoje nukentėjusysis savanoriškai perdavė į jo namus atvykusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo turtą – 500 Eur bei banko kortelę su identifikavimo duomenimis, kurią panaudojant iš nukentėjusiojo banko sąskaitos buvo neteisėtai išgryninti 2000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, paėmęs 500 Eur grynais ir banko kortelę iš nukentėjusiojo buto pasišalino.

Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, byloje nustatyta, kad A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo svetimą P. Č. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrininkų grupėje su L. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A. S. nurodymus, 2018 m. sausio 16 d. laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Povilo Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą, surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai išmokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur ir išgrynino 2000 eurų, iš kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo būdas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A. S. bei 1000 Eur 2018 m. sausio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri vykdydama A. S. prašymą, 2018 sausio 16 d, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimą Povilui Č. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą Povilui Č. A. priklausantį turtą - 2500 Eur.

Teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamųjų A. S., L. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmais, kiekvienam jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. S. nurodžius nuvykti nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisistačius ekspertu (kriminalinės policijos pareigūnu), tariamai galinčiu patikrinti nukentėjusiojo turimus pinigus, tokiu būdu suklaidinus nukentėjusįjį, pinigus ir jo banko kortelę paimti bei pasišalinti, A. S. paskambinus nukentėjusiajam P. Č. A. ir melagingai pranešus apie tariamai jo disponuojamus netikrus pinigus ir tariamą sulaikytą asmenį su nukentėjusiojo banko kortelės duomenis, užlaikius jį prie telefono, tokiu būdu išvengiant nukentėjusiojo susižinojimo su artimaisiais ir apgaulės išaiškinimo, tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atvykęs pas nukentėjusįjį į namus, prisistatęs ekspertu, paėmė nukentėjusiojo jam perduotus pinigus bei banko kortelę ir iš buto pasišalino, be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo AB „Swedbank“ bankomate, neteisėtai panaudojo neteisėtai iš nukentėjusiojo įgytą banko kortelę ir surinkdamas A. S. nurodytą PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai išgrynino 2000 eurų, atlikdamas 4 finansines operacija. Tokiu būdu šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau, tiksliai nenustatytą dalį pinigų nenustatytais būdais perdavė A. S.. Tuo tarpu L. S., vykdydama A. S. prašymą, paėmusi iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 1000 Eur, juos pervedė J. L. (G.), nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų sąskaitą. Apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji L. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad pripažįsta, jog paėmė ir pervedė pinigus, tačiau teigė, kad tuo metu, kai atliko šiuos veiksmus, ji nesuprato dalyvavusi nusikalstamoje veikoje. Kaltinamoji parodė, kad paimti ir pervesti pinigus jos paprašė sūnus E. A., kuris tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Ji taip pat patvirtino, kad kalbėjo telefonu ir su A. S.. Teismas sprendžia, kad duodama tokius parodymus, kaltinamoji stengėsi menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Kaip ir sukčiavimo prieš kitus nukentėjusiuosius atveju, teismas pažymi, kad visų nusikaltimo vykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgauto nukentėjusiojo pinigus. Būtent skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Taigi, teismo nuomone, iš esmės nekartojant aukščiau aptartų motyvų, patvirtinančių, kad L. S. dalyvavo visų trijų nusikalstamų veikų padaryme, atlikdama iš esmės analogiškus veiksmus, teismas konstatuoja, kad L. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pažymėtina, kad šiuo atveju grynųjų pinigų paėmimas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir jų pervedimas į kito asmens sąskaitą, leido užbaigti nusikalstamą sumanymą ir užvaldyti iš nukentėjusiojo apgaulės būdu išviliotą turtą - pinigines lėšas. Taigi įvertinus šioje byloje surinktą medžiagą, patvirtinančią, kad per labai trumpą laikotarpį, t. y. per keletą dienų L. S. tiek savo sūnaus E. A., tiek A. S. prašymu, paėmė ir pervedė arba atidavė grynais pinigais pakankamai ženklias pinigų sumas įvairiems asmenims, be to, ikiteisminio tyrimo metu pas ją buvo rasta pakankamai didelė pagal jos gaunamas pajamas ir esamą turtinę padėtį pinigų suma (2600 Eur), darytina išvada, kad L. S. suprato jos prašomų atlikti veiksmų nusikalstamą pobūdį, turėjo realią galimybę suvokti ir suvokė, kad jai pavedant paimti iš nepažįstamų asmenų pinigus ir prašant juos pervesti kitiems asmenims, jos prašoma atlikti neteisėtus veiksmus ir kad paimdama ir pervedama pinigus ji daro nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, toks pinigų paskirstymas užtikrinio, kad nusikalstamas sumanymas bus įvykdytas ir kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgis turtinę naudą. Tiek A. S., tiek L. S. atliko reikšmingus veiksmus, leidusius įvykdyti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį P. Č. A., o šie veiksmai buvo sąmoningi ir tarpusavyje suderinti.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamieji A. S. ir L. S. suprato, kad svetimą turtą nukentėjusysis jiems perduoda prieš savo valią, jų panaudotos apgaulės įtakoje (nors kaltinamoji apgaulės tiesiogiai prieš nukentėjusįjį ir nenaudojo, tačiau L. S., vykdydama A. S. nurodymą paimti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pinigus ir juos paskirtsyti), savo elgesiu pritarė A. S. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamiems veiksmams, juos pratęsė, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. S. ir L. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, jų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Be to, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018-01-16 savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo P. Č. A. priklausančius 500 Eur grynais pinigais, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – „SEB“ banko išduotą elektroninę mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, be to šią elektroninę mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis panaudojo, tai yra, nenustatytam asmeniui telefonu padiktavo P. Č. A. naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko 4 finansines operacijas svetima mokėjimo priemone ir tokiu būdu iš P. Č. A. sąskaitos paėmė 2000 Eur.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. S. susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis nuvyks pas P. Č. A. į namus, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu - ekspertu, suklaidins jį, įtikins nukentėjusįjį, kad jo turimos piniginės lėšos bei banko mokėjimo kortelė yra galimai suklastoti ir juos būtina paimti patikrinti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., telefonu kalbėdamas su Povilu Č. A., iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o po to į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiojo adresą, kur vienas iš pastarųjų turėjo nuvykti, duomenis, kuriais jis turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajam bei iš nukentėjusiojo paimti 500 eurų ir „SEB“ banko mokėjimo kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 12.00 val. atvykęs pas P. Č. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis ekspertas bei tokiu būdu įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus 500 eurų bei „SEB“ banko mokėjimo kortelę, kurią gavęs, pasišalino ir neteisėtai laikė iki 2018 m . sausio 16 d., kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavęs jam neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai ją panaudojo, atlikdamas finansines operacijas. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A. S. nurodymus, 2018 m. sausio 16 d. laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą, surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai išmokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur ir išgrynino 2000 eurų, iš kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo būdas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A. S. bei 1000 Eur 2018 m. sausio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri, vykdydama A. S. prašymą, 2018 sausio 16 d, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimą Povilui Č. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą Povilui Č. A. priklausantį turtą - 2500 Eur.

Akivaizdu, kad tiek kaltinamasis A. S., skambinęs nukentėjusiajam, tiek nenustatytas ikiteisminio tyrimo asmuo, atvykęs pas nukentėjusįjį, dėka apgaulingų išvedžiojimų apie jo turimus netikrus pinigus ir banko mokėjimo kortelę, įgijo momentinį nukentėjusiojo P. Č. A. pasitikėjimą jais kaip kompetentingais asmenimis - mokesčius administruojančios įmonės darbuotoju ir policijos pareigūnu, turinčiais tikslą jiems padėti. Piktnaudžiaujant būtent šiuo itin įtikinamo ir realaus pobūdžio telefoninio pokalbio metu įgytu P. Č. A. pasitikėjimu, kaltinamasis A. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tokiu apgaulės būdu iš nukentėjusiojo išviliojo 500 eurų, o po to, pasinaudodamas neteisėtai įgyta nukentėjusiojo mokėjimo priemone, pasisavino iš nukentėjusiojo P. Č. A. banko sąskaitos 2000 Eur, taip savo veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgydamas svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamojo A. S., L. S. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmais, kiekvienam jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. S. paskambinus nukentėjusiajam P. Č. A. ir melagingai pranešus apie tariamai jo disponuojamus netikrus pinigus bei elektroninę mokėjimo kortelę, užlaikius jį prie telefono, tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atvykus pas nukentėjusįjį į namus, prisistačius policijos pareigūnu ir tariamai paėmus nukentėjusiojo jam perduotas pinigų kupiūras bei banko kortelę ir iš buto pasišalinus, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmeniui 1000 Eur perdavus L. S., kuri vykdydama A. S. nurodymą, šiuos pinigus pervedė į J. L., nežinojusios asmenų nusikalstamų veiksmų, sąskaitą. Šios A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Nors kaltinimai A. S. buvo pareikšti kaip padarius atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje iš esmės buvo padarytos kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl kaltinimas, pareikštas A. S. dalyje dėl nusikalstamų veikų, susijusių su turto įgijimu iš nukentėjusiojo P. Č. A., tikslintinas nurodant, kad kaltinamasis A. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarė kaip tęstinę veiką iš esmės nekeičiant kaltinimo esmės.

Kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra įvykdytos tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad, telefoninio pokalbio metu dėl suklastotų pinigų apgaule esmingai suklaidinus turto savininką P. Č. A., neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą nukentėjusiojo turtą - 2500 eurų, neturėdamas mokėjimo priemonės savininko sutikimo, įgyja svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, atlieka finansines operacijas ir apgaule įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to norėjo bei siekė.

Kaltinamosios L. S. nusikalstama veika yra įvykdyta tiesiogine tyčia, tai yra ji suvokė, kad paimdama iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 1000 Eur ir, vykdydama A. S. prašymą, pervesdama šią pinigų sumą į J. L. (G.) sąskaitą, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą nukentėjusiojo P. Č. A. turtą - 2500 eurų, numatė, kad dėl jos veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to norėjo bei siekė. Jos neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į tai, kad jų įvykdytos nusikalstamos veikos yra priskirtinos nesunkių tyčinių nusikaltimų, kategorijai, A. S. - nesunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamųjų E. A., V. B., I. M., A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pastarieji pripažino savo kaltę, tačiau nesigailėjo įvykdę nusikalstamas veikas. Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, taip pat įvertina tai, kad dėl to, jog keitėsi bylą nagrinėjančio teismo sudėtis, taip pat dėl šalyje įvesto karantino ir dėl jo taikomų apribojimų bylos nagrinėjimas teisme užtruko.

Kaltinamųjų E. A., V. B., I. M., A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje ir veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1,13 punktai).

Kaltinamosios L. S., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios S. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę E. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė 2 tyčinius nusikaltimus, kurie priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padarytų veikų nesigaili, nukentėjusiesiems padarytos žalos nėra atlyginęs. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo E. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis: 12 kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose, nedirba, administracine tvarka baustas, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Kaltinamasis nusikalto atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes (teistumas neišnykęs), kas rodo, jog netgi būdamas pataisos namuose, jis toliau darė nusikaltimus, nėra linkęs daryti jokių kritiškų išvadų ir keisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo vaidmenį darant nusikaltsmas veikas, kuris nebuvo itin aktyvus, siekiant apgauti nukentėjusiąsias, teismas mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam E. A. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra artimas sankcijoje numatytam pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui, tačiau jo nesiekiančias.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis pripažintas kaltu už du nesunkius nusikaltimus, savo elgesio nevertina kritiškai, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę už kitas nusikalstamas veikas. Teismas sprendžia, kad įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, E. A. vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei 6 mėnesiai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 tomas, b. l. 133-136), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalto savanaudiškais tikslais, nusikaltimas baigtas, veikė aktyviai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors jis ir pripažino savo kaltę, tačiau dėl savo elgesio nesigaili. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Kaltinamasis V. B. teistas 10 kartų (taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, nusikalstamą veiką padarė pataisos namuose, atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog netgi būdamas pataisos namuose, jis toliau daro nusikaltimus, nėra linkęs daryti jokių kritiškų išvadų. Pats kaltinamasis nė kiek dėl nusikalstamo elgesio nesigaili ir akivaizdžiai yra linkęs nusikalsti bei nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio bei moralės normų, nenustatyta nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konstatuotos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga paskirti būtent laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad V. B. vaidmuo buvo pagrindinis, nusikalstama veika buvo įgyvendinta, jis veikė aktyviai, siekdamas apgauti nukentėjusiąją. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam V. B. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2018 m. vasario 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 metų 6 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme. Prie griežčiausios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Atsižvelgiant į tai, kad šiuo priimamu nuosprendžiu kaltinamasis pripažintas kaltu už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo elgesio nevertina kritiškai, nesigaili, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę už kitas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei 8 mėnesiai.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam V. B. nepaskirta.

Skirdamas bausmę I. M., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padarytų veikų nesigaili, nukentėjusiesiems padarytos žalos nėra atlyginęs. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo I. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis: 16 kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose, duomenų apie padarytus administracinius pažeidimus nėra, pagrindinio išsilavinimo, iki suėmimo skyrimo neturėjo pastovaus darbo. Kaltinamasis nusikalto atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes (teistumas neišnykęs), kas rodo, jog netgi būdamas pataisos namuose, jis toliau darė nusikaltimus, nėra linkęs daryti jokių kritiškų išvadų ir keisti savo gyvenimo būdo. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyvus, mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam I. M. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis pripažintas kaltu už du nesunkius tyčinius nusikaltimus, savo elgesio nevertina kritiškai, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę už kitas nusikalstamas veikas. Teismas sprendžia, kad įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, I. M. aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei 8 mėnesiai.

Vadovaujantis, BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apėmimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant ankstesniais 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas, nes visos nusikalstamos veikos padarytos iki pirmojo bendrinamo 2019 m. liepos 12 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais I. M. buvo nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, taigi anksčiau padarytos nusikalstamos veikos nuo nagrinėjamų šioje byloje skiriasi savo pavojingumu.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2019 m. lapkričio 16 d. nutartimi I. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas panaikintos, pakeičiant jas į suėmimą (8 tomas, b. l. 116-119), asmens tapatybės kortelė I. M. 2020 m. sausio 17 d. grąžinta (9 tomas, b. l. 23)., b. l. 65-68). Į I. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė keturis tyčinius nusikaltimus – du nesunkius ir du apysunkius (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamas veikas atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalto savanaudiškais tikslais, visi nusikaltimai baigti, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis A. S. 17 kartų teistas, duomenų apie administracinius nusižengimus nėra, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, atlieka laisvė atėmimo bausmę. Teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam terminuotas laisvės atėmimo bausmes. A. S. praeityje yra teistas (taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas), nusikalto esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, nusikalstamą veiką padarė pataisos namuose, atlikdamas anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau, kaip matyti, netgi būdamas įkalintas, kaltinamasis toliau daro nusikaltimus ir savo elgesio nelinkęs keisti. Šios aplinkybės rodo esant pagrindą skirti būtent laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės dydį, negalima neatsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo visais atvejais buvo pagrindinis, aktyvus, nusikalstamos veikos buvo įgyvendintos, padaryta žala nukentėjusiesiems. Kaip matyti, nusikaltimai vykdomi nepertraukiamai, sistemingai, pats kaltinamasis nė kiek dėl nusikalstamo elgesio nesigaili ir akivaizdžiai yra linkęs nusikalsti bei nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio bei moralės normų, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konstatuotos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant didesnius, nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus įvykdytus nukentėjusiojo P. Č. A. atžvilgiu, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą, įvykdytą prieš nukentėjusiąją S. K.. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma. Atsižvelgiant į A. S. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis savo elgesio nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei 8 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prie griežčiausios 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį (1 metus ir 8 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis atlikta pagal 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam A. S. nepaskirta.

Skiriant bausmę kaltinamajai S. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinami asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje nė karto neteista, bausta administracine tvarka 5 kartus, pradinio išsilavinimo, dirbanti, duomenų apie įtraukimą į Priklausomybės ligų centro įskaitą, gydymąsi psichikos ligų bei psichiatrinėse ligoninėse nėra. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajai BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant bausmės dydį artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas, 6 dalies 1 punktas (straipsnio redakcija 2005 06 23 įstatymu Nr. X-272 (nuo 2005 07 01). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtinos laisvės apribojimo bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį (3 mėnesius) už kitą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai S. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 tomas, b. l. 84-86), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Skiriant bausmę kaltinamajai L. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinami asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje nė karto neteista, bausta administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie įtraukimą į Priklausomybės ligų centro įskaitą, gydymąsi psichikos ligų bei psichiatrinėse ligoninėse nėra. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajai BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant bausmės dydį didesnį negu šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai, išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1 dalis, 6 dalis 1,5 punktai (straipsnio redakcija 2005 06 23 įstatymu Nr. X-272 (nuo 2005 07 01).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtinos laisvės apribojimo bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgus į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamoji nebuvo teista, teismas sprendžia, kad pridedamos minimalios bausmės dalys (trys mėnesiai) už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (6 tomas, b. l. 27-30, 31-34), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Povilas Č. A. pareiškė 2500 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos, kurią patyrė dėl įvykdyto sukčiavimo, kai neteisėtai disponuodami ir panaudodami elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai prisijungę prie informacinės sistemos, kaltinamieji savo naudai įgijo 2500 Eur (1 tomas, b. l. 107), teisme reikalavimą patvirtino. Byloje nustatyta, kad iš P. Č. A. apgaulės būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas A. S. nurodymus bei tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, paėmė 500 Eur bei „SEB“ banko mokėjimo kortelę ir neteisėtai ją laikė, neteisėtai ją panaudojo, kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavo jam neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis, atlikdamas finansines operacijas, t.y. neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, taip neteisėtai užvaldant P. Č. A. priklausančias pinigines lėšas, kurių dalis vėliau buvo išgryninta ir atlikti kiti kaltinime nurodyti veiksmai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendros 2500 Eur sumos P. Č. A. neteko bendrais kaltinamųjų (A. S., L. S.) nusikalstamais veiksmais, todėl minėta suma turtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš šių kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. S. pareiškė 4500 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos, kurią patyrė dėl įvykdytos apgaulės, kai kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą 4050 Eur. (1 tomas, b.l. 198), teisme reikalavimą patvirtino. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendros 4050 Eur sumos V. R. S. neteko bendrais visų kaltinamųjų (E. A., A. S., I. M., S. Z., ir L. S.) nusikalstamais veiksmais, todėl minėta suma turtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. K. pareiškė 3630 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos, kurią patyrė dėl įvykdytos apgaulės, kai kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą 3630 Eur. (1 tomas, b. l. 183). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji S. K. mirė 2018 m. lapkričio 6 d., jos teisių perėmėja buvo informuota apie teisme nagrinėjamą bylą, tačiau į procesą neįstojo ir civilinio ieškinio nepalaikė, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio nukentėjusiosios teisių perėmėjai pareikšti ieškinį atsakingiems asmenims civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –2018 m. gegužės 10 d. nutarimu pinigai paimti iš L. S. - 2600 Eur ir iš S. Z. -2250 Eur, perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK aptarnavimo skyrių, (3 tomas, b.l. 162-180), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), CD laikmenos ir nukentėjusiųjų ranka rašyti lapai bei AB „Swedbank“ kvitas bei kliento numeris, saugomi vokuose, paliktini saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V. R. S.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. vasario 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 metų 6 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme – prie griežčiausios 2018 m. vasario 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę V. B. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2018 m. vasario 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V. R. S.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir I. M. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant ankstesniais 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę bausmę I. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, palikti nepakeistą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2500 Eur užvaldymo iš nukentėjusiojo P. Č. A.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2500 Eur užvaldymo iš nukentėjusiojo P. Č. A.) subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės (dėl 2500 Eur užvaldymo iš nukentėjusiojo P. Č. A.), pridėti dalį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) paskirtos bausmės ir A. S. paskirti subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. S. paskirti galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2500 Eur užvaldymo iš nukentėjusiojo P. Č. A.) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai, išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai, išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V. R. S.) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai, išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant po dalį švelnesnės bausmės, ir L. S. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V. R. S.) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. Z. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kaltinamajam E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Kaltinamajai S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Kaltinamajai L. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo P. Č. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Povilui Č. A. 2500 Eur (du tūkstančius penkis eurų) solidariai iš kaltinamųjų A. S. ir L. S..

Nukentėjusiosios V. R. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti V. R. S. 4050 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų) iš kaltinamųjų E. A., S. Z., L. S., V. B. ir I. M. solidariai.

Nukentėjusiosios S. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

2018 m. gegužės 10 d. nutarimu pinigus paimtus iš L. S. - 2600 Eur ir iš S. Z. - 2250 Eur ir perduotus saugoti į Klaipėdos AVPK aptarnavimo skyrių, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

CD laikmenas ir nukentėjusiųjų ranka rašytus lapus bei AB „Swedbank“ kvitą bei kliento numerį, saugomus vokuose, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo (o suimtų kaltinamųjų nuo įteikimo) dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.