- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-54-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10650-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo –
K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir nuteistas:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
- pagal BK 243 straipsnį areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. S. skirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaitytas K. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio K. S. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, K. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo dienos, kai K. S. atliks laisvės atėmimo bausmę; 2) turto – automobilio FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.
Iš K. S. priteista (duomenys neskelbtini) naudai 130,32 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų trisdešimt du euro centai) proceso išlaidų už automobilio FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. K. S., 2021 m. balandžio 6 d. apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad šiais veiksmais K. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
2. K. S. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, 2018 m. birželio 7 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje (2 nusikaltimai) ir 243 straipsnyje (2 baudžiamieji nusižengimai) numatytas nusikalstamas veikas bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi jis, 2021 m. balandžio 6 d. apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad šiais veiksmais K. S. padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį ir jam sušvelninti paskirtą bausmę, kadangi jis labai gailisi vairavęs.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumo, kitų skundžiamame nuosprendyje išspręstų bylai aktualių klausimų. K. S. nesutinka tik su jam paskirta bausme. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nuteistasis mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, kadangi jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą nuteistojo prašymą, teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų bylos klausimų, t. y. patikrina skundžiamą nuosprendį tik dalyje dėl K. S. paskirtos bausmės.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi nuteistąjį K. S. charakterizuojančius duomenis, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių individualizavimo kontekste, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, tinkamai įvertino visas svarbias bausmės individualizavimui aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam K. S. sušvelninti paskirtą galutinę laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę.
9. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
10. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
11. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
12. Pirmosios instancijos teismas, K. S. skirdamas bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė griežčiausių rūšių ir artimas maksimaliems dydžiams bausmes, t. y. laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų (pagal BK 243 straipsnį). Be to, paskirtąsias bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, o subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. taikė baudžiamajame įstatyme numatytus teisės institutus, kurie akivaizdžiai švelnina asmens teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo K. S. padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą, paskirta galutinė bausmė yra proporcinga, adekvati padarytiems nusikalstamiems veiksmams bei neprieštaraujanti BK 41 ir 54 straipsniuose numatytiems bausmės paskirčiai bei bausmės skyrimo pagrindams, todėl galutinės subendrintos ir sumažintos bausmės (laisvės atėmimo šešiems mėnesiams) švelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
13. Šioje byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – K. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Kita vertus, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. praeityje (duomenys neskelbtini) kartų teistas Lietuvos Respublikoje (taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą), (duomenys neskelbtini) kartus užsienio valstybėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikoje K. S. buvo skiriamos išimtinai su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau jos jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui neturėjo, kadangi K. S. toliau sistemingai darydavo naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis daug kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas leidžia daryti išvadą, jog K. S. nėra linkęs laikytis valstybėje galiojančių įstatymų ir prisiimti už tai kylančios atsakomybės. Pripažintina, kad nuteistasis yra abejingas dėl jam skiriamų administracinių nuobaudų ir kriminalinių bausmių, K. S. negerbia elementarių visuomenės moralės normų ir akivaizdžiai nesilaiko įstatymų, t. y. valstybės taikomos priemonės nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio nekoreguoja. Be to, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įsigijo automobilį, siekdamas jį sistemingai vairuoti ir tikėjosi, jog policijos pareigūnams nepapuls vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei.
14. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad net paskirta bei atlikta reali laisvės atėmimo bausmė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą K. S. nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam, kai jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Nei baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo elgesio nekeičia. Konstatuotina, kad tik izoliavus K. S. nuo visuomenės devyniems mėnesiams bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. S. paskyrė teisingas bausmes ir parinko tinkamus jų dydžius, kurių mažinti nėra pagrindo, taip pat teisingai subendrino paskirtas bausmes bei pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnį (atsižvelgė į tai, kad asmuo labai gailisi ir sušvelnino asmens teisinę padėtį), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
16. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 66,50 Eur už K. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog K. S. neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatą Vidmantą Baumilą.
18. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.