- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-108-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01694-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palneta“
- Atsakovas
- R. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palneta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palneta“ (buvusi mažoji bendrija (toliau – MB) „Palneta“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 9 776,58 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad UAB „Palneta“ ir R. P. žodžiu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus (iškloti trinkeles ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus) atsakovo nurodytame statybos objekte, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus rangos darbus. Ieškovė sutartus rangos darbus atliko pilnai ir tinkamai, dėl to surašė 2020-05-19 atliktų darbų aktą Nr. 20200519/01 bei išrašė 2020-05-19 PVM sąskaitą-faktūrą Serija PAL Nr. 202020 bendrai 14 916,58 Eur sumai. Atsakovui taip ir nepasirašius atliktų darbų akto, jame buvo padarytas įrašas apie tai. Tą pačią dieną atliktų darbų aktas ir sąskaita el. paštu buvo išsiųsti atsakovui. Atsakovas iki šio ieškinio pateikimo dienos jokių pretenzijų dėl 2020-05-19 atliktų darbų ir išrašytos sąskaitos nepareiškė, jokių reikalavimų dėl nekokybiškai atliktų darbų nepateikė. Todėl ieškovė laiko, kad tinkamai perdavė atsakovui atliktus darbus. Tačiau atsakovas šio ieškinio pateikimo dienai nėra pilnai apmokėjęs sąskaitoje nurodytos sumos ir yra likęs skolingas ieškovei 9 776,58 Eur, nors turi pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad atsakovas jokios statybos rangos sutarties elektroninėmis ryšio priemonėmis nesudarė, jokio dokumento nei gavo, nei jį pasirašė ar kitaip patvirtino. Atsakovas norėjo, kad jo kieme (adresu (duomenys neskelbtini)) būtų sudėtos trinkelės, todėl šių darbų atlikimą, medžiagas ir terminus derino per „Viber“ programėlę ir telefonu. Atsakovas dėl darbų atlikimo visuomet bendravo su tuo pačiu fiziniu asmeniu, kurio vardas galimai yra A., pavardė nežinoma. Tuo tarpu tokio asmens kaip D. S., kuris ieškinyje įvardytas kaip ieškovės direktorius, atsakovas nežino bei su šiuo asmeniu jokių derybų dėl trinkelių klojimo, kainų, medžiagų, terminų ir pan., nevedė. Ieškovė turėtų nurodyti kontaktus asmens, dirbusio klojant trinkeles pas atsakovą.
2.2. Iš susirašinėjimų matyti, kad iš pradžių buvo susitarta, jog darbai bus atlikti per 3 savaites, tačiau terminų nebuvo laikomasi. Dar 2020-03-13 tarp šalių kilo konfliktas dėl grafiko nesilaikymo, neteisingai vykdomų darbų, kainų keitimo. Dėl to atsakovas nurodė susirinkti visą techniką, įrankius ir grąžinti pinigus, pažymėdamas, jog užsakys kitus žmones ar įmonę, kurie darbus atliks kokybiškai ir sutartais terminais. Tuomet asmuo, su kuriuo atsakovas viską derino, pripažino, kad darbai nebuvo atliekami tinkamai, nurodė pasiimsiantis atvežtą techniką, o pinigų už darbus neprašysiantis, tačiau galiausiai šalys dar sutarė, jog trinkelių klojimo darbai bus baigti ne vėliau nei iki 2020-04-17. Visgi, trinkelių klojimo darbai iki 2020-04-17 atlikti nebuvo.
2.3. Toliau tęsėsi chaotiškas darbų atlikimas, jų darymas bet kaip, nekokybiškai, neorganizuotai, darbuotojai tai atvažiuodavo, tai vėl dingdavo, geriausiu atveju dirbti atvykdavo vos 1-2 dienas per savaitę. Atsakovas nuolat skubino atlikti darbus, nuolat rašė, kad darbai atliekami blogai, nekokybiškai, kad darbas neorganizuotas, išnuomota technika laiku nenaudojama ir pan. Galiausiai, 2020-05-04 atsakovas pats sustabdė atliekamus darbus bei apie tai „Viber“ programėlėje pranešė šiuos darbus kontroliuojančiam asmeniui. Atsakovas nurodė, kad pasamdys kitus žmones darbams atlikti, o ieškovės pusei atstovaujantis asmuo savo ruožtu atsiuntė išlaidų sąmatą, kurioje buvo paskaičiuotos išlaidos už įrangos nuomą, betoną, bortus, vinis, trinkeles, vejos bortelius, kurą, sudarančios 3 261,32 Eur. Ieškovės atstovas nurodė nereikalaujantis pinigų už dalį kuro, bortų pristatymą, tačiau nurodė norintis gauti dalį išlaidų padengimo už griovių kasimo darbus. Taip pat pažymėjo, kad darbų trūkumai, kur įmanoma, bus ištaisyti, siekiant susitarti dėl darbų priėmimo.
2.4. 2020-05-11 ieškovės atstovas atvyko pas atsakovą, buvo kalbamasi dėl darbų trūkumų ir apmokėjimo. Pagal šalių susitarimą, atsakovas grynais pinigais ieškovės atstovui sumokėjo 1 000,00 Eur bei laukė, kol bus ištaisyti bent kažkokie darbų trūkumai (duobės trinkelėse ir pan.), o po darbų atlikimo turėjo sumokėti likusius 2 261,32 Eur. Gavęs pinigus (1 000 Eur) ieškovės atstovas jokio kvito neišrašė, lygiai taip pat kaip ir nebuvo parengęs jokios rangos sutarties. Nepaisant susitarimo, niekas daugiau objekte nesirodė ir jokių defektų nepašalino. 2020-05-16 atsakovas dar kartą per „Viber“ programėlę parašė, kad per savaitę laiko dėl defektų šalinimo taip niekas ir neatvyko, į ką 2020-05-19 elektroniniu paštu gavo raštą dėl atsiskaitymo už darbus ir prekes, atliktų darbų aktą Nr. 20200519/01 ir sąskaitą-faktūrą jau net 14 916,58 Eur sumai.
2.5. Atsakovas nesupranta už ką yra priskaičiuota tokia suma, kai trinkelių įrengimo darbai ne tik nebuvo atlikti iš pat pradžių šalių sutartais terminais (per tris savaites nuo užsakymo), tačiau apskritai nebuvo baigti, o tai, kas buvo padaryta, atlikta nekokybiškai. Pats ieškovės atstovas ar darbuotojas, su kuriuo atsakovas nuolat bendravo, buvo pripažinę tiek darbų trūkumus, tiek faktą, jog ieškovė šiame objekte neturės jokio pelno. Ieškovė dar 2020-05-05 patirtas išlaidas įvertino 3 261,32 Eur suma, buvo sutarta aiški šių pinigų sumokėjimo tvarka, kurios pati ieškovį nesilaikė, todėl sąskaitos-faktūros net 14 916,58 Eur sumai pateikimą vertina kaip ieškovės nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti. Ieškovė neatliko jokių kokybiškų ir galutinių darbų, tą pati puikiai suprato ir pripažino, todėl neturi teisės iš atsakovės reikalauti jokių mokėjimų. Be to, ieškinyje nėra paaiškinta, kodėl sąskaita yra išrašyta 14 916,58 Eur sumai, o ieškiniu prašoma priteisti 9 776,58 Eur. Jokios aplinkybės nepaaiškintos, o pats ieškinys visiškai deklaratyvus bei pagrįstas tik vienašališkai ieškovės parengtais dokumentais.
2.6. Nors atsakovas dėl trinkelių įrengimo visuomet bendravo su vienu atsakingu asmeniu, kurio vardas galimai yra A., tačiau gavus ieškinį tapo akivaizdu, jog esamoje situacijoje rangos santykiai susiklostė tarp vartotojo ir verslininko (MB „Palneta“). Tokiu atveju verslininkas, būdamas stipresne šio santykio šalimi, būdamas savo srities profesionalas turėjo parengti sutartį, užtikrinti jos pasirašymą, aiškų darbų atlikimo, apmokėjimo ir kitų sąlygų aptarimą. Esamoje situacijoje nebuvo nei sutarties, nei aiškių kainų, nei konkrečių terminų, todėl ieškovės vienašališkai, neaišku pagal kokį sutarimą ir pagal ką nustatytus įkainius parengtas atliktų darbų aktas bei sąskaita negali būti laikomi neginčijamais įrodymais dėl atsakovo kaltės ar įsiskolinimo. Atsakovas sumokėjo tiek, kiek darbų buvo padaryta, o su tuo net ieškovės atstovas iš pradžių nesiginčijo, patvirtinęs darbų trūkumus. Negana to, ieškovė taip ir neištaisė darbų trūkumų, atsakovas privalėjo samdyti kitą įmonę, kuri ne tik užbaigtų darbus, tačiau ir perdarytų viską, kas buvo atlikta nekokybiškai ir netinkamai, todėl atsakovas dėl ieškovės nepatikimumo jau yra patyręs didelių nuostolių, o ieškovės reikalavimai yra visiškai nesąžiningi.
3. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
3.1. Nurodė, kad atsakovas painioja sutarties, kaip sandorio sudarymą su sutarties, kaip rašytinio dokumento pasirašymu. Tai akivaizdu iš jo paties atsiliepime į ieškinį toliau dėstomų argumentų, jog atsakovas norėjo, kad jo kieme būtų sudėtos trinkelės, todėl šių darbų atlikimą, medžiagas ir terminus derino per „Viber“ programėlę ir telefonu. Ieškovė ir neįrodinėja fakto, kad tarp šalių buvo pasirašytas rašytinis dokumentas – rangos sutartis. Ieškovė teigia, o atsakovas, akivaizdu, pripažįsta, jog šalys per „Viber“ programėlę ir telefonu, o taip ir konkliudentiniais veiksmais sudarė ir vykdė rangos sutartį dėl atsakovo kiemo išklojimo trinkelėmis darbų atlikimo. Tai, jog atsakovas pats vertino savo santykius su ieškove kaip sutartinius, patvirtina jo paties ieškovei praėjus beveik mėnesiui nuo darbų pradžios parašytas tekstas.
3.2. Atsakovas klysta teigdamas, kad ieškovės atstovas, su kuriuo jis bendravo, buvo vardu A.. Sandorį ieškovės vardu sudarė bei jo vykdymą kontroliavo tuometinis ieškovės (tuo metu veiklos forma buvo mažoji bendrija) vienintelis narys K. D., kuris šiuo metu yra UAB „Palneta“ direktorius.
3.3. Byloje esantys įrodymai bei šalių teiginiai procesiniuose dokumentuose įrodo, kad rangos sutartis buvo vykdoma ir ieškovė atliko trinkelių klojimo darbus pas atsakovą. Tai, kad ieškovė atliko šalių sutartus trinkelių klojimo darbus iš esmės neneigia ir pats atsakovas, tai patvirtina ir paties atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas „Viber“ programėle bei jame esantys įrašai bei nuotraukos.
3.4. Ieškovė taip pat neginčija fakto, kad vykdant darbus tarp šalių buvo kilęs ne vienas ginčas bei nesutarimas dėl darbų kokybės ar jų atlikimo greičio, tačiau nesutinka su atsakovo argumentais, jog neatliko jokių kokybiškų ir galutinių darbų, tą puikiai suprato ir pripažino, todėl neturi teisės iš reikalauti jokių mokėjimų. Pirma, ieškovė nereikalauja apmokėti darbų, kurių ji neatliko. Priešingai, reikalaujama apmokėti tik tai, kas buvo atlikta atsakovui iki darbų nutraukimo. Todėl atsakovas turi prievolę sumokėti už iki sutartinių santykių nutraukimo ieškovės atliktus darbus, net jei jie nesudaro galutinio rezultato, kurio siekė atsakovas. Antra, atsakovas pažeidė pareigas pradėti darbų priėmimą ir pasirašyti aktus, savo veiksmais akivaizdžiai išreiškė nenorą bendradarbiauti su ieškove. Dėl šių priežasčių, ieškovės atlikti statybos darbai buvo vienašališkai perduoti atsakovui vienašališkai pasirašytu aktu. Trečia, netgi perdavimo-priėmimo akto nebuvimas (o šiuo atveju toks aktas, kad ir vienašališkai pasirašytas dėl atsakovo vengimo priimti darbus ar nurodyti konkrečius darbų trūkumus, visgi yra) pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kvietimą pasirašyti darbų perdavimo aktą, tačiau tai padaryti atsisakė. Nagrinėjamu atveju ieškovė dar 2020-05-19 siuntė atsakovui elektroniniu laišku tiek raginimą priimti atliktus darbus, tiek ir sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų aktą, tačiau jokios reakcijos iš atsakovo nesulaukė.
3.5. Atsakovo teiginiai apie nekokybiškai ir nesavalaikiai atliktus darbus nepagrįsti. Viena vertus, jokie darbų atlikimo terminai šalių nebuvo konkrečiai apibrėžti, o antra vertus, darbus stabdė oro sąlygos. Dėl darbų kokybės pažymi, jog atsakovas jau beveik metus sėkmingai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu. Atsakovo teiginiai, kad jis samdė trečiuosius asmenis, kurie ištaisė ieškovės darbų trūkumus, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė 2020-05-01 ir 2020-05-11 dienomis baigdama darbus, už kurios reikalauja šioje byloje sumokėti kainą, nusifotografavo atliktų darbų rezultatą bei pateikė teismui šią vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti, kad darbai buvo atlikti tinkamai.
3.6. Dėl reikalaujamos priteisti 9 776,58 Eur darbų kainos neatitikimo sąskaitoje nurodytai 14 916,58 Eur sumai paaiškino, jog 1 000,00 Eur atsakovas sumokėjo ieškovei dar 2020 m. gegužės mėn. (kaip pripažįsta ir pats atsakovas). Be to, atsakovas pats mokėjo pardavėjams už objektui reikalingas medžiagas, iš viso – 4 140,00 Eur, todėl iš atsakovo ir reikalaujama likusi nesumokėta atliktų darbų kaina – 9 776,58 Eur (t. y. 14 916,58 Eur – 1 000,00 Eur – 4 140,00 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (toliau – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2021 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai – ieškovei UAB „Palneta“ iš atsakovo R. P. buvo priteista 9 776,58 Eur skola už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (9 776,58 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 648,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas bandė teigti, kad sutarties su ieškove niekada nesudarinėjo, o tarėsi tik su fiziniu asmeniu, surastu pagal skelbimą, tačiau tokius jo teiginius paneigia bylos medžiagos visuma.
4.1.1. Tai, kad atsakovas savo santykius pats vertino kaip sutartinius, patvirtina jo paties ieškovės atstovui K. D. praėjus beveik mėnesiui nuo darbų pradžios parašytas tekstas, jog būtent tarp jų buvo sudaryta sutartis ir todėl K. D. turi atsakyti už visą projektą.
Šalies argumentai
4.1.2. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad skelbime, pagal kurį ją surado atsakovas, buvo nuoroda į tai, kad darbų vykdytojas yra būtent juridinis asmuo „Palneta“, atsakovas teisme šito nepaneigė, o tik paaiškino, kad tokios aplinkybės neprisimena.
4.1.3. Nors atsakovas bandė teigti, kad dėl trinkelių klojimo jis tarėsi su asmeniu vardu A., tačiau teismo posėdžio metu visgi pripažino ir parodė, kad asmuo, su kuriuo jis bendravo, yra būtent teismo posėdyje dalyvaujantis K. D., t. y. dabartinis ieškovės UAB „Palneta“ vadovas (ginčui aktualiu laikotarpiu šio juridinio asmens forma buvo MB „Palneta“).
4.1.4. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas ginčijo ieškovės 2020-05-19 sąskaitoje nurodytas kainas, kaip neatitinkančias šalių sutartų kainų, tuo pačiu netiesiogiai pripažindami, jog tarp šalių visgi buvo sudarytas susitarimas dėl trinkelių klojimo ir darbų kainų.
Atsiliepimas
4.1.5. Atsakovas, teigdamas, kad jo nesieja jokie santykiai su ieškove, tuo pačiu neneigia, kad trinkelės jo kieme visgi buvo paklotos, nors ir nebuvo pasiektas jo pageidaujamas galutinis rezultatas.
4.1.6. Kaip vieną iš santykių nutraukimo priežasčių atsakovas nurodo ir darbų atlikimo termino nesilaikymą, t. y. vietoje sutartų 2 savaičių darbų užsitęsima 3 mėnesiams. Tokiu būdu, atsakovas, pats sau prieštaraudamas, pripažįsta, kad šalis visgi siejo sutartiniai santykiai, nors jo atstovas ir bandė teismui teigti, kad atsakovas ieškovės net nežino, todėl neva pagrįstai atsisakė pasirašyti nežinomo juridinio asmens išrašytus atliktų darbų aktą ir sąskaitą. Tokiu būdu yra paneigti atsakovo teiginiai, jog jo su ieškove nesieja jokie teisiniai santykiai, ir tokia atsakovo pozicija vertintina vien tik kaip vienas iš būdų išvengti atsakomybės (t. .y atsiskaitymo su ieškove).
4.2. Išnagrinėjęs bylą teismas įvertino abiejų šalių prisiimtus įsipareigojimus, jų bendradarbiavimą vykdant darbus ir konstatavo, kad šiuo atveju Sutartis laikytina nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsisakymą pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą grindžia ne tik tuo, jog jame užfiksuoti papildomi darbai, bet ir aplinkybe, jog darbų kiekiai viršija pradžioje sutartus. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad visgi pradinis užsakymas buvo nuolat keičiamas, taip pat keitėsi ir trinkelių plotas bei darbų apimtys, o apie darbų įkainius atsakovas buvo tinkamai informuotas. Atsakovas taip pat teigė, jog tokio akto išsiuntimas el. paštu nelaikytinas tinkamu pristatymu pasirašymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių tarpusavio konfliktinius santykius ir atsakovo iniciatyvą nutrauktą bendradarbiavimą, sprendė, kad galimi formalūs procedūriniai akto pateikimo pažeidimai ar tokie deklaratyvūs atsakovo teiginiai nenulemia vienašališkai ieškovės pasirašyto atliktų darbų akto negaliojimo. Paties akto atsakovas iš esmės neginčijo, o tik nesutiko su jo pateikimo būdu (el. paštu) bei kai kuriais jame nurodytais darbais ir įkainiais. Nors su įkainiais atsakovas buvo supažindintas susirašinėjime per „Viber“ platformą, o ir 2020-05-19 sąskaitoje nurodyti įkainiai iš esmės nesiskiria nuo susirašinėjime nurodytų.
4.3. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, kuriais remiantis jis grindė atsisakymą pasirašyti ir priimti 2019-05-19 atliktų darbų aktą, nelaikė jų sudarančiais teisinį pagrindą atsisakyti priimti atliktus darbus, todėl įvertinęs aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, kuria išaiškinta atliktų darbų priėmimo-pardavimo akto reikšmė, sprendė, kad atsakovui kyla pareiga sumokėti rangovui (ieškovei) už atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas atkreipė dėmesį, jog darbų perdavimo akte nurodyti būtent tik ieškovės atlikti darbai, o sąskaitoje – ir panaudotos medžiagos bei suteiktos paslaugos. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys atskirai tarėsi dėl kai kurių paslaugų ar medžiagų. Be to pats atsakovas savo pateiktu šalių susirašinėjimu patvirtino, jog su darbų kainomis buvo susipažinęs, ir nors išreiškė tam tikrą nepasitenkinimą, visgi toliau tęsė bendradarbiavimą su rangomu, t. y. priėmė sąlygas, tarėsi dėl darbų atlikimo, medžiagų pirkimo ir pan.
4.5. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nustatytas faktas, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau atsakovas ieškovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir tai daro jau pusantrų metų. Jokių priešingų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Šiuo atveju abi šalys pripažįsta, kad rangos darbai nors ir nebuvo baigti, tačiau statybos objektas, kartu su ieškovės atliktais darbais, yra atsakovo naudojamas, todėl jam kyla pareiga sumokėti ieškovei už atliktus darbus.
4.6. Atsakovas, neigdamas savo pareigą atsiskaityti su ieškove, rėmėsi ir ieškovės atliktų darbų trūkumais. Visgi, nors į bylą ir pateiktas susirašinėjimas įrodo atsakovo reikštas pretenzijas ieškovei, tačiau neįrodo nei tokių trūkumų apimties, nei vertės pinigine išraiška. Atsakovas, teigdamas, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, visiškai neargumentavo, kiek turėtų sumažėti kainą dėl tokių trūkumų, o tiesiog nori išvengti pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Taigi, esant tokiems vien deklaratyviems atsakovo teiginiams, spręstina, kad jis nenurodė ir neįrodė trūkumų apimties bei kainos, nors tuo pačiu jau pusantrų metų naudojasi kiemu, kurio didžiąją dalį trinkelėmis išklojo būtent ieškovė. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog iš tiesų patyrė realių trūkumų šalinimų kaštų, o tik deklaratyviai teigė, jog už tai sumokėjo darbininkams iš Ukrainos 3 000,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Palneta“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nesutinka, kad rangos santykiai buvo susiklostę tarp atsakovo R. P. ir ieškovės UAB „Palneta“. Atsakovas norėjo, kad jo kieme būtų sudėtos trinkelės, todėl susirado internete skelbimą ir paskambino jame nurodytu numeriu. Atsakovas pradėjo bendrauti ir paslaugą užsakė iš fizinio asmens, kuris bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo esantis K. D.. Su šiuo asmeniu atsakovas bendravo viso proceso metu, t. y. su juo derino darbų atlikimą, medžiagas ir terminus, teikė pretenzijas, informavo apie nekokybiškus darbus. Šis asmuo prižiūrėjo ir kontroliavo visą procesą, kuomet atsakovo kieme buvo vežamos žemės, siunčiama technika, dedamos trinkelės ir pan. Bendravimas tarp šių dviejų privačių asmenų vyko per „Viber“ programėlę ir telefonu, ką patvirtina byloje pateikti duomenys.
5.2. Atsakovui nebuvo pateikta ir sudaryta jokia rašytinė sutartis, jokia sąmata ar išankstinė sąskaita, iš ko jis būtų galėjęs suprasti, jog rangos sutartiniai santykiai susiklostė ne su fiziniu asmeniu K. D., o su UAB „Palneta“. Be to, ir pats bendravimas nebuvo formalus ir oficialus, daugiausia buvo bendraujama tik per „Viber“ programėlę, dėl ko atsakovui net nekilo mintis, kad užsakymą jis galėjo pateikti bei paslaugas gauna iš juridinio asmens. Šalių susirašinėjimuose taip pat niekur nėra rašoma apie UAB „Palneta“ ir jos atsakovui teikiamas ar turimas suteikti paslaugas.
5.3. Atsakovas apie juridinį asmenį UAB „Palneta“ sužinojo tik tada, kai atsakovas atsisakė K. D. netinkamai teikiamų paslaugų. Tuomet atsakovas elektroniniu paštu gavo raštą dėl atsiskaitymo už darbus ir prekes, atliktų darbų aktą Nr. 20200519/01 ir sąskaitą-faktūrą net 14.916,58 Eur sumai. Gautuose dokumentuose ne tik buvo nurodytas atsakovui nežinomas paslaugų teikėjas UAB „Palneta“ (tuo metu buvo MB „Palneta“), tačiau ir visiškai negirdėtas šio juridinio asmens atstovas – direktorius D. S.. Tokio asmens kaip D. S., kuris atliktų darbų akte, sąskaitoje ir pretenzijoje dėl atsiskaitymo įvardytas kaip ieškovės direktorius, atsakovas nežinojo bei su šiuo asmeniu jokių derybų dėl trinkelių klojimo, kainų, medžiagų, terminų ir pan. nevedė, jam užsakymo neteikė. Kadangi atsakovas su šiuo asmeniu ir šia įmone nebuvo sudaręs jokių susitarimų, jis dokumentų ir nepasirašė.
5.4. D. S. nuo 2018-11-06 iki 2020-07-29 buvo ieškovės direktoriumi. K. D. ieškovės direktoriumi įregistruotas tik 2020-07-29. Tuo laikotarpiu, kai atsakovas užsakė trinkelių sudėjimo jo kieme paslaugą, K. D. nebuvo joks oficialus ieškovės atstovas, dėl ko negalėjo veikti ieškovės vardu, priiminėti užsakymų, sudarinėti sutarčių ar pan. Tokiu atveju, kai atsakovas dėl užsakymo bendravo tik su K. D., kuris neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti UAB „Palneta“, nėra visiškai jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog teisiniai santykiai susiklostė tarp UAB „Palneta“ ir atsakovo.
5.5. Atsakovas nepasirašė jokios sutarties, negavo iš ieškovės UAB „Palneta“ jokios sąmatos, užsakymo ar išankstinės sąskaitos, kas bent kažkaip galėtų patvirtinti rangos teisinių santykių tarp UAB „Palneta“ ir atsakovo atsiradimą. Tam, kad būtų įrodyti rangos teisiniai santykiai tarp ieškovės UAB „Palneta“ ir atsakovo R. P. byloje nepakanka pateikti vien atliktų darbų aktą, kurio atsakovas net nepasirašė, bei vienašališkai išrašytą sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytų sumų šalys net nederino. Rangos teisinių santykių atsiradimas tarp atsakovo ir UAB „Palneta“ negali būti grindžiamas vien K. D. subjektyviais paaiškinimais, kai bylos medžiaga rodo akivaizdų sandorio sudarymą su K. D. kaip fiziniu asmeniu, o ne UAB „Palneta“ atstovu.
5.6. Atsakovas sumokėjo K. D. 1 000,00 Eur sumą už darbus. Jeigu mokėjimas buvo atliekamas paslaugas neva teikusiai UAB „Palneta“, tuomet turėjo būti išrašyta ir PVM sąskaita faktūra, ir atsakovui pateikiamas bent jau kasos pajamų orderis. K. D. byloje nurodė, kad ieškovės praktikoje įprasta, kad sutartys ne visuomet būna rašytinės. Byloje liudijęs V. K. nurodė, jog jis yra ieškovės subrangovas, pasamdytas K. D.. Liudytojas pažymėjo, kad darbus atlikdavo UAB „Palneta“, tačiau su ja jokios sutarties sudaręs nebuvo. Už darbų atlikimą atsakovo kieme jis UAB „Palneta“ neišrašė ir nepateikė jokių sąskaitų. 300,00 Eur už atliktus darbus gavo asmeniškai iš K. D..
5.7. Jeigu K. D. dabar yra ieškovės direktorius, tai savaime nereiškia, jog 2020 m. kovo mėnesį jis taip pat atstovavo UAB „Palneta“ ir jos vardu iš atsakovo priėmė užsakymą. Tuo metu K. D. veikė kaip fizinis asmuo, ne kaip UAB „Palneta“ atstovas, todėl jokie atsakovo teisiniai santykiai su juridiniu asmeniu nesusiklostė. UAB „Palneta“ yra netinkama ieškovė byloje, nes neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovui, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas.
5.8. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. P. užsakė trinkelių įrengimo jo gyvenamojo namo kieme paslaugą, taigi paslaugą užsakė savo asmeniams poreikiams tenkinti. Atsakovui paslaugą suteikė K. D., besiverčiantis ūkine-komercine veikla. Net, jeigu teismas atmestų apeliacinio skundo argumentus, ir pripažintų, jog paslaugas atsakovui suteikė ne K. D., o ieškovė UAB „Palneta“, vis tiek yra situacija, kai verslininkas teikė paslaugą vartotojui ir susiklostė vartojimo rangos (statybos rangos) teisiniai santykiai. Teismas nevertino šalių padėties skirtumų, nevertino, kas šioje situacijoje yra vartotojas, kas verslininkas, abi šalis nepagrįstai vertino kaip lygiavertes. Teismui nepagrįstai nekvalifikavus teisinių santykių vartojimo rangos sutartimi buvo pažeistos atsakovui, kaip vartotojui, suteikiamos teisės bei garantijos. Vartojimo teisiniuose santykiuose įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui. Nagrinėjamu atveju tokia taisyklė buvo pažeista ir įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta atsakovui R. P..
5.9. Ieškovė iš esmės jokiais įrodymais nepagrindė teisinio santykio tarp ieškovės ir atsakovo susiklostymo, neįrodė, jog šalys susitarė dėl vienašališkai surašytame priėmimo-perdavimo akte nurodytos kainos, juo labiau, kad trūkumus, kurie aiškiai buvo aptarti šalių susirašinėjime, ieškovė pašalino ir atsakovui norėjo perduoti galutinai užbaigtą ir kokybišką darbą. Ieškovės byloje pateiktiems teiginiams įrodyti teismui užteko ieškovės atstovo deklaratyvių teiginių. Tuo tarpu iš atsakovo, esančio silpnesne šio santykio šalimi, teismas reikalavo bet kokio teiginio objektyvaus ir konkretaus įrodymo, tokios pat taisyklės nepritaikydamas ieškovei.
5.10. Nesutinka su teismo išvada, kad sutartis buvo nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Sutartis dėl trinkelių atsakovo kieme įrengimo buvo nutraukta dėl netinkamai atliekamų darbų, jų nekokybiškumo ir vėlavimo. Ieškinyje jokia atsakovo kaltė dėl sutarties nutraukimo net nebuvo įrodinėjama. Kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl sutarties nutraukimo nenurodė ir nemotyvavo ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas.
5.11. Ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimą dėl priėmimo-perdavimo akte Nr. 20200519/01 ir sąskaitoje-faktūroje nurodytos 14 916,58 Eur sumos, taip pat ieškovė tinkamai atsakovui net neperdavė neva galutinai atliktų darbų, už kuriuos reikalauja atsiskaitymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad užbaigus trinkelių įrengimo darbus atsakovas būtų buvęs informuotas apie darbų baigtį, kad atsakovas būtų kviečiamas pasirašyti darbų perdavimo aktą, kad buvo derinamas atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo laikas.
5.12. Nei K. D., su kuriuo visuomet bendravo atsakovas, nei ieškovė UAB „Palneta“ neorganizavo jokio tinkamo darbų perdavimo-priėmimo proceso. Jeigu nei K. D., nei ieškovė nepašalino darbų trūkumų ir šių darbų pagal nustatytą tvarką atsakovui neperdavė, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vengė pasirašyti atliktų darbų aktą. Šiuo atveju atliktų darbų trūkumai, nors ir buvo susitarta, nebuvo pašalinti, dėl ko atsakovas pagrįstai nepasirašė jam atsiųsto darbų perdavimo-priėmimo akto bei nemokėjo pateiktos sąskaitos.
5.13. Pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl kainos yra esminė aplinkybė. Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad buvo sutarta dėl tokios kainos, kurios ji reikalauja ieškinyje, t. y. 9 776,58 Eur, nes šalių susirašinėjime nėra atsakovo patvirtinimo, jog jis sutinka su tokia kaina. Būtent 3 261,32 Eur yra ta suma, dėl kurios šalys aiškiai susitarė darbų atlikimo eigoje, kuomet jau buvo užfiksuoti darbų trūkumai bei vėlavimas darbus atlikti. Į bylą pateiktame susirašinėjime matyti, kad tokią sumą pasiūlė pats K. D.. Tuo tarpu ta suma, kurią į PVM sąskaitą-faktūrą vienašališkai įrašė ieškovė, šalių nebuvo sutarta ir jokių įrodymų dėl tokios sumos byloje nėra.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Palneta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nors nagrinėjamu atveju teismas sprendime ir aiškiai nenurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau tai nesutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl šalių ginčo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama, ar tam tikros susitarimo sąlygos yra sąžiningos atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu ar panašiai, tokių reikalavimų atsakovas byloje nereiškė. Taip pat akcentuotina, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Vartotojo teisių garantijų taikymas skirtas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti atsiskaitymo už vartotojo naudai atliktus darbus.
6.2. Šiuo konkrečiu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad apelianto užsakymu ginčo objekte darbus atliko ieškovė savo subrangovo V. K. jėgomis, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus. Teismas išvadą dėl žodžiu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis, o taip pat ir konkliudentiniais veiksmais, rangos sutarties sudarymo fakto padarė įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus duomenis.
6.3. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
6.4. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas susitarimą sudarė su K. D., kaip su fiziniu asmeniu. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta. Vien tik deklaratyvių atsakovo teiginių nepakanka pirmosios instancijos teismo išvadoms paneigti. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, jog jos bendravo, derino darbų atlikimo laiką, o atsakovas priimdavo sprendimus dėl darbams naudojamų medžiagų. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ir parodė, kad asmuo, su kuriuo jis bendravo, buvo būtent K. D., t. y. dabartinis ieškovės UAB „Palneta“ vadovas (ginčui aktualiu laikotarpiu šio juridinio asmens forma buvo MB „Palneta“), todėl atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo suvokti statybos rangos darbus užsakantis iš ieškovės, yra nepagrįsti.
6.5. Liudytojas V. K. patvirtino, jog yra UAB „Palneta“ subrangovas, buvo pasamdytas K. D., veikusio kaip MB „Palneta“ atstovo. Ieškovės pavedimu liudytojas atliko trinkelių klojimo darbus pas atsakovą. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas susitarimo egzistavimo, vadovavosi ne vien liudytojo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
6.6. Iš pradžių buvo tartasi dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo už 5 000,00 Eur kainą, tačiau vėliau pradinis užsakymas tiek darbų pobūdžio, tiek kiekių prasme, buvo nuolat keičiamas, atsakovas paprašė atlikti kitus papildomus darbus, o apie konkrečių darbų įkainius atsakovas buvo tinkamai informuotas. Byloje esantys įrodymai pagrindžia kokia darbų kaina buvo sulygta tarp šalių, įvertinus pasikeitusią darbų apimtį bei jų pobūdį.
6.7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal įstatymo reikalavimus darbų priėmimas-perdavimas neįvyko, o atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas atsakovui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 19 d. Vis dėl to, nors šalys reikalavimo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą neįvykdė, visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, jog statybos darbai faktiškai buvo atlikti, atsakovas darbų rezultatu naudojosi, nors papildomai ir rėmėsi atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodinėjo nei tokių trūkumų apimties, nei vertės pinigine išraišką, todėl teismo teisingai laikyta, kad atsakovas turi įvykdyti prievolę apmokėti už atliktus darbus.
6.8. Teismas išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 9 776,58 Eur už atliktus rangos darbus. Kadangi vienašališkai ieškovės pasirašytas atliktų darbų aktas nėra atsakovo nuginčytas, jis laikytinas turinčiu juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių bei atitinkamai nulemiantis atsakovo pareigą įvykdyti priešpriešinę prievolę, t. y. sumokėti už darbus. Nors apeliantas ir įrodinėjo, kad susitarimą dėl darbų atlikimo sudarė su K. D., kaip fiziniu asmeniu, tačiau byloje jokių įrodymų, jog už atliktus statybos rangos darbus pilnai būtų atsiskaityta su šiuo asmeniu ar tiesiogiai darbus vykdžiusiu V. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. ieškovės UAB „Palneta“ vadovu buvo įregistruotas K. D.. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. liepos 29 d. įmonės vadovu buvo D. S.. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ieškovės UAB „Palneta“ teisinė forma buvo mažoji bendrija.
10. Bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 19 d. UAB „Palneta“ atsakovui R. P. atsiuntė el. laišką su pranešimu, kad darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), baigti 2020 m. gegužės 11 d. Kartu prie laiško buvo pridėtas UAB „Palneta“ 2020 m. gegužės 19 d. atliktų darbų aktas Nr. 20200519/01 ir 2020 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAL Nr. 2020220 14 916,58 Eur (su PVM) sumai.
11. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo „Viber“ programėle, matyti, kad 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais atsakovas R. P. susirašinėjo su (kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) K. D. dėl trinkelių klojimo darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo pretenzijų dėl atliekamų darbų trukmės ir kokybės.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas R. P., nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad rangos santykiai nebuvo susiklostę tarp apelianto ir ieškovės UAB „Palneta“. Atsakovas pradėjo bendrauti ir trinkelių klojimo paslaugą užsakė iš fizinio asmens, kuris bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo esantis K. D.. Juo labiau, darbai buvo atlikti su trūkumais, byloje nėra duomenų, kad buvo sutarta dėl ieškiniu priteistos darbų kainos.
13. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sutartis saisto tik jos šalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl išskyrus įstatyme numatytas išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, asmenų pasikeitimas prievolėje) turi teisinės įtakos tik jos šalių teisėms ir pareigoms.
14. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas garantuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis); šis principas, be kita ko, leidžia šalims susitarti dėl kitokių, negu nustato dispozityvioji teisės norma, sąlygų (CK 6.156 straipsnio 5 dalis), įskaitant teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), tačiau visais atvejais šalių sutartos (nustatytos) sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 20 punktas).
16. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
17. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra.
18. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad vykstant susirašinėjimui dėl trinkelių klojimo K. D., su kuriuo apeliantas teigia sudaręs sutartį, nebuvo ieškovės UAB „Palneta“ vadovas. Jis juo tapo tik po to, kai atsakovui jau buvo pateikta sąskaita už atliktus darbus apmokėjimui. Jokių kitų duomenų, apie tai, kad vykstant ginčo darbams K. D. kitais pagrindais buvo UAB „Palneta“ atstovas, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. D. buvo ieškovės UAB „Palneta“ atstovas. Tačiau atsakovui nuosekliai ginčijant aplinkybes, kad sutartį sudarė ne su UAB „Palneta“, o su K. D., kaip fiziniu asmeniu, teismas sprendė dėl ginčo rangos sutarties šalių, nors K. D. į bylą dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas (CPK 47 straipsnis). Pažymėtina, kad ginčo santykių metu įmonės direktorius buvo D. S., kuris bylos nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti sutartinių santykių egzistavimą, taip pat nebuvo apklaustas teismo posėdyje. Juo labiau, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl sutarties kainos, atliktų darbų apimties ir trūkumų. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Taigi apskritai iš byloje esančių duomenų, nėra nevienareikšmiškai aišku, su kokiu subjektu buvo sudaryta ginčo sutartis, dėl kokios konkrečios kainos (su ar be PVM) buvo susitarta sutartinių santykių pradžioje, kaip ir kada ši kaina galėjo keistis ar keitėsi, kokie buvo konkretūs sutarti darbai ir jų trūkumai, ar jie buvo šalinti ir kiek tai kainavo užsakovui (atsakovui).
19. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Šiems aspektams nustatyti taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, o jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 101, 102 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė šalių valios dėl ginčo sutarties sudarymo, nenustatinėjo tikrojo sutarties turinio, nepasisakė dėl šalių (ypač atsakovo) procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi tenkinęs ieškovės ieškinį, nesiaiškino, ar neabejotinai sutartis buvo sudaryta su ieškove, o ne su K. D., kokia buvo sutartimi sutartų darbų apimtis, jų kaina, ar ji keitėsi, jeigu keitėsi, kaip ir kada, kokia apimtimi, ar abi šalys sutiko su pakeitimais.
22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai). Šiuo atveju, kaip paminėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino atsakovo argumentų dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti tikrąsias sutarties šalis, jos sudarymo aplinkybes, sutarties tikrąjį turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims.
23. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti tarp kokio asmens ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, dėl kokių konkrečių darbų ir jų kainos susitarė šalys, kokie darbai buvo atlikti / neatlikti, kokie trūkumai buvo šalinami ir kiek tai kainavo.
24. Įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, reikalautinų bei vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla dalyje dėl skolos turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų dalies bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą aptartoje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
26. Nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.