Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P., A. R., Valstybės įmonei „Turto bankui“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Statiniai, kurie kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, registruojami pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Kadangi seniūnijos išduotoje pažymoje nurodyti duomenys neatitinka kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų, esant prieštaringiems duomenims apie namų valdoje esančius statinius, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotos, o dėl juridinio fakto nustatymo būtina kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. R. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – statinius ir inžinerinį įrenginį: 78,57 m² ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 53 m², tūris - 112 m³, inžinierinį lauko statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtina, kad šių statinių valdymas nuo pat šių nekilnojamojo turto objektų sukūrimo ūkio būdu buvo atviras ir nepertraukiamas, truko daugiau kaip 10 metų ir nėra jokių apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnyje, nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį.

Iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-563-547/2016 nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini), mirusio jos vyro K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Sprendime konstatuota, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys neskelbtini), esančių statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini): pastato - gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių naudotojas - K. R., daiktinės teisės neįregistruotos. 2016 m. rugsėjo 9 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-563-547/2016, liudytojos I. P. ir G. L. nurodę, kad su J. R. gyvena vienoje gatvėje bei jos patvirtinę, kad tuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki J. R. vyro K. R. mirties gyveno jie abu, o (duomenys neskelbtini) mirus J. R. vyrui tuose namuose liko gyventi J. R.. Ji namus prižiūri ir jais rūpinasi.

Iš bylos duomenų matosi ir tai, kad pareiškėja J. R. po palikimo priėmimo parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 22 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimu Nr. 15350243 pareiškėjos prašymą, įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, atmetė.

Byloje pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažyma apie namų valdą, pasirašyta seniūno D. L., kur nurodyta, kad Varėnos seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 4, asmeninės sąskaitos Nr. 214, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas K. R. vardu. Gyvenamasis namas – 88 m². Prie šios pažymos pridėta namų ūkio knygos kopija, iš kurios matosi, kad šiame namų ūkyje gyveno K. R. (namų ūkio galva) bei J. R., taip pat nurodyta, kad šio ūkio adresu gyveno ir K. R. ir J. R. anūkė R. R.. Savivaldybės ūkinėse knygose nėra tikslių duomenų apie visus K. R. priklausiusius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei Varėnos seniūnijos 1998-2002 m. savivaldybės ūkinėse knygose nurodytas gyvenamojo namo plotas (88 m²) šiek tiek skiriasi nuo Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje, Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase nurodomo pastato - gyvenamojo namo bendro ploto, kuris nurodomas – 78,57 m². VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 15350243 atmetė pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, nurodydamas, kad įstatymai nenumato galimybės prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos registruoti nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime nurodė ir tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2017 m. gegužės 19 d. pažyma apie namų valdą Nr. SR7-462, kurios pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

Įvertinus tai, kad statytojai irgi dažnai būna praradę statybos dokumentus, yra priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ (toliau - Nutarimas). Jame nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui notariškai patvirtintą sandorį ir buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose. Nutarime nurodoma ir tai, kad kai ūkinėse knygose jie (pastatai) neįrašyti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius, t. y. gali būti pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. (nutarimu patvirtinto sąrašo 5 punktas) - teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiūros aktai (sąrašo 5.10 punktas), kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (sąrašo 5.11 punktas). Be to, Sąrašo 9 punkte numatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2-6 punktuose, statiniai registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Šiuo gi atveju, nors Ūkinių knygų išrašuose K. R. (mirusio(duomenys neskelbtini)) vardu yra įrašytas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). bei pareiškėja J. R. po jo mirties priėmė palikimą, tačiau paveldėti statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, būtent tai ir lėmė jos poreikį kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011). Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999 konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“. Nagrinėjamoje byloje, duomenų apie tai, kad statyba būtų vykdyta neteisėtai, nėra.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matosi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, sudarymo data: 1990-09-13, adresas: (duomenys neskelbtini). Šiame išraše nurodyta, kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas, 78,57 kv. m., statybos pabaigos metai – 1975, kadastro duomenų nustatymo data 1990-09-13. Nekilnojamojo daikto priklausiniai: kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1975. Šių aukščiau nurodytų statinių naudotoju nurodytas K. R., daiktinės teisės neįregistruotos, įrašas galioja nuo 1999-12-14. 2017 m. kovo 22 d. liudijimu, patvirtintu Varėnos rajono sav. 1-ojo notaro biuro notaro, patvirtinama, kad K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė J. R. (pareiškėja), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad liudijimas išduotas gauti bei tvarkyti reikiamus dokumentus apie mirusiojo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldint mirusiojo turtą. Iš bylos duomenų matosi, kad pareiškėja J. R. priėmusi mirusio vyro palikimą, kreipėsi į inžinierę D. T., kuri parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 38/779, kurioje išsamiai nurodyti visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Kadastrinių matavimų bylos matosi, kad šiuo metu sodyboje yra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei šulinys. Tai patvirtina statinių nuotraukos, statinių išdėstymo planai, pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys, pagalbinio pastato, jo dalių bei kitų statinių kadastro duomenys ir pan. Be to teismui pateiktas Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninis pasas, kuris patvirtina, kad jau 1990 m. šiame sklype, buvo užfiksuoti duomenys apie 1975 m. pastatytą gyvenamąjį namą ir 1985 m. statybos ūkinį pastatą. Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 38/779, esantys duomenys patvirtina, kad statiniai buvo pastatyti 1975 m., 1985 m.

Kaip nurodyta aukščiau, kad Varėnos seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 4, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas K. R. vardu. Prie šios pažymos pridėta namų ūkio knygos kopija, iš kurios matosi, kad šiame namų ūkyje gyveno K. R. (namų ūkio galva) bei J. R., taip pat nurodyta, kad šio ūkio adresu gyveno ir K. R. ir J. R. anūkė R. R.. Savivaldybės ūkinėse knygose nėra tikslių duomenų apie visus K. R. priklausiusius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantis Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninis pasas patvirtina, kad jau 1990 m. šiame sklype buvo užfiksuoti duomenys apie 1975 m. pastatytą gyvenamąjį namą ir 1985 m. statybos ūkinį pastatą. Pareiškėja patvirtinusi, kad 78,57 m² ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 53 m², tūris - 112 m³, bei inžinerinio kiemo statinio - šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas nuo pat šių nekilnojamojo turto objektų sukūrimo ūkio būdu buvo atviras ir nepertraukiamas, truko daugiau nei 10 metų ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Nei pareiškėja J. R., nei jos vyras K. R. (miręs (duomenys neskelbtini)) niekada nėra gavę jokių pretenzijų dėl statinio statybos teisėtumo ar naudojimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68.-7.41 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įvertinus tai, kad tuo metu nėra užfiksuota jokio savavališką statybą patvirtinančio fakto, nereikšti jokie reikalavimai ar pretenzijos K. R. ar po jo mirties J. R. bei jokios pretenzijos dėl statinio nepareikštos iki šiol.

Byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu -VĮ Turto bankas nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į šį nekilnojamąjį turtą pretenzijų neturi. Apie bylos nagrinėjimą, kaip to CPK 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Pareiškėja valdo, naudoja nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiškėjai niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėja, valdydama nekilnojamuosius daiktus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos aukščiau nurodomus ir jos valdomus daiktus. Be to, pareiškėja buvo sąžiningą daiktų valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjos valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėjai daiktus visą laikotarpį valdė kaip savus – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjų nurodytos aplinkybės (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; ii) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, nutarties 44 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-563-547/2016 nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini), mirusio jos vyro K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirties akto įrašo Nr. 27, mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Sprendime konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymima, kad (duomenys neskelbtini), esančių statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, naudotojas - K. R., daiktinės teisės neįregistruotos. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažymoje apie namų valdą, nurodyta, kad Varėnos seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 4, asmeninės sąskaitos Nr. 214, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas K. R. vardu. Teismui pateikti bei aukščiau nurodyti netiesioginiai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti teisėtai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 78,57 m² ploto gyvenamąjį namą, kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 53 m², tūris - 112 m³, inžinierinį lauko statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.