- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e2-766-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00146-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2521-852/2020 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti 2 900 000 Eur turtinės žalos ir 2 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, neteisėtų ikiteisminio tyrimo (parengtinio tardymo) pareigūnų, teismų bei teisėjų veiksmų ieškovas prarado visas savo investicijas, ilgus metus gyveno įtampoje, nežinioje, patyrė daug nepatogumų, o galiausiai prarado įmonę, darbą ir sveikatą. Neteisėtais valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per trumpiausią įmanomą laiką, todėl ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimuose į ieškinį nurodyta, kad ši byla turi būti nutraukta, nes ieškovas 2015 metais jau reiškė tapatų ieškinį, kuris atmestas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016, sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodo jokių naujų ar papildomų aplinkybių, argumentų ir motyvų, kurie nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku jau išnagrinėtoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-2521-852/2020 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo.
4. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016 atmetė ieškovo ieškinį, pareikštą Lietuvos Respublikos valstybei. Ieškovas toje byloje prašė priteisti jam iš Lietuvos Respublikos valstybės 3 000 000 Eur žalą, kurią sudaro 2 900 000 Eur turtinė žala ir 100 000 Eur neturtinė žala, grįsdamas šiuos reikalavimus valdžios institucijų ir pareigūnų atliktais neteisėtais veiksmais, kurie lėmė nepagrįstai ilgai užtrukusį (iš viso 7 metus ir 4,5 mėnesio) baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų (turto iššvaistymo), už kurias jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, ir dėl ko jis prarado visas savo investicijas, ilgus metus gyveno įtampoje, nežinioje, patyrė daug nepatogumų, o galiausiai prarado įmonę, darbą ir sveikatą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-640-464/2016 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl minėtų teismų sprendimo ir nutarties.
5. Nepaisant to, kad ieškovas padidino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas sprendė, kad minėti reikalavimai laikytini tapačiais, nes ieškovas siekia pasinaudoti tuo pačiu pažeistų teisių gynybos būdu – prašo atlyginti turtinę ir neturinę žalą. Abu ieškiniai grindžiami iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis – žalą prašoma priteisti dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso pagal ieškovui pareikštus kaltinimus dėl turto iššvaistymo.
6. Teismas, konstatavęs, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016 yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukė šią civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Ieškinio priėmimo momentu (CPK 137 straipsnis) teismas nenustatė, kad ieškinys tapatus pareikštam ieškiniui kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016, kurioje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla Nr. e2-2521-852/2020 galėjo būti nutraukta tik ją išnagrinėjus teisme. Šioje byloje net nebuvo surengtas parengiamasis posėdis, neišsiaiškinta šalių pozicija ir neįsitikinta ieškinių tapatumu.
7.2. Ieškiniai civilinėse bylose Nr. 2-2836-275/2016 ir Nr. e2-2521-852/2020 nėra tapatūs. Nors abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, o faktinės aplinkybės panašios, nesutampa ieškinio dalykas, todėl ginčai nėra tapatūs. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso <…> vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą ar palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).
Atsiliepimas
8. Atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose į atskirąjį skundą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paaiškinimuose dėl atskirojo skundo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
8.1. Teismas, ieškinio priėmimo metu nenustatęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, joms paaiškėjus vėliau, turi teisę nutraukti bylą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu bet kurioje proceso stadijoje. Tam neprivaloma skirti parengiamojo posėdžio arba nagrinėti bylos iš esmės.
8.2. Apelianto ieškinys dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai grindžiamas tais pačiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais, kurie nurodyti 2015 m. balandžio 30 d. ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016. Prie ieškinio pridėti tie patys ikiteisminio tyrimo dokumentai, teismų sprendimai ir kt., kurie buvo pateikti su ankstesniu ieškiniu. Ieškovo nurodyti kaip neteisėti veiksmai (nepateisinamai ilgas nekvalifikuotas baudžiamasis persekiojimas) yra atlikti tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės patvirtina ieškinių tapatumą, todėl teismas pagrįstai nutraukė šią bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pagal apelianto ieškinį iškelta civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pagal šią normą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, todėl civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).
12. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), ex officio turi išsiaiškinti ir konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tačiau jeigu ši aplinkybė nustatoma jau po ieškinio priėmimo, tuomet iškelta civilinė byla nutraukiama taikant CPK 293 straipsnio 3 punkto normą. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio tapatumą konstatavo atsakovei atstovaujančioms įstaigoms pateikus atsiliepimus į ieškinį, kuriuose, be kita ko, buvo nurodyta ši aplinkybė. Priešingai nei teigia apeliantas, teismui nebūtina skirti posėdį ir tęsti bylos nagrinėjimą, jeigu yra pakankamai duomenų tokiam procesiniam sprendimui priimti.
13. Minėtos įstatymo normos ieškinių tapatumą sieja su trimis požymiais: tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad šioje byloje pareikštas ieškinys pagal du požymius yra tapatus anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016 pareikštam jo ieškiniui, t. y. ginčas kilęs tarp tų pačių šalių ir ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso pagal ieškovui pareikštus kaltinimus dėl turto iššvaistymo). Tiek šioje byloje, tiek minėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (palikus jį nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą), ieškinio reikalavimai iš dalies taip pat sutampa – abiejose bylose apeliantas prašė priteisti iš valstybės 2 900 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Skiriasi tik neturtinės žalos reikalavimo dydis – vietoj anksčiau prašytos priteisti 100 000 Eur sumos apeliantas šiuo atveju reikalavo priteisti 2 100 000 Eur sumą.
14. Atlygintinos žalos dydis yra išvestinis reikalavimas kuris gali būti svarstomas tik konstatavus teisių pažeidimą. Ieškinių tapatumo vertinimo aspektu to paties pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimas, šiuo atveju – reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nurodant tik kitą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nelaikytinas skirtingu ieškinio dalyku.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2836-275/2016 yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nustatęs šias aplinkybes po apelianto ieškinio priėmimo, teismas pagrįstai nutraukė iškeltą civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Apelianto argumentai šios išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.