- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- 2-2836-275/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- T. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. patikslintą ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir atlyginti patirtą 3000.000,00 Eur dydžio žalą, iš jų 2 900 000 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą. Nors ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d. (Turto iššvaistymas dideliu mastu) padarymu, tačiau ikiteisminis tyrimas vyko labai ilgai. Šiai aplinkybei patvirtina pridėjo 1999-12-14 ir 2002-01-03 d. kaltinamąsias išvadas. Parengtinis tardymas ieškovo byloje prasidėjo 1996-11-14 d., o baigėsi 2001-12-30 d. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2003-02-26, o apeliacinės instancijos teisme - 2004-03-02 d. Taigi, iš viso parengtinis tardymas truko daugiau nei 5 (metus), t.y. daugiau nei dešimt kartų ilgiau nei buvo įtvirtinta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose, o teisminis procesas - beveik 3 metus. Be to, buvo surašytos net dvi kaltinamosios išvados - 1999-12-14, 2002-01-03 d. Alytaus rajono apylinkės teismas net du kartus grąžino kaltinamąją išvadą parengtiniam tardymui papildyti trūkumams pašalinti. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas kruopščiai ir tinkamai - tyrimas kelis kartus buvo nutrauktas, paskui vėl atnaujintas. Dėl ikiteisminio tyrimo (tuo metu parengtinio tyrimo) pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo sustabdyta ieškovo įmonės UAB „Skiedra“ veikla: visi įmonės veiklos dokumentai paimti, sąskaitos areštuotos, dėl ko įmonė nustojo vykdyti bet kokią veiklą, gauti pajamas, pelną, visi darbuotojai buvo priversti išeiti iš darbo. Ieškovas, kuris buvo UAB „Skiedra“, akcininkas buvo sulaikytas, nuolat tardomas, apklausinėjamas, nebegalėjo rūpintis savo įmone, mokėti atlyginimus darbuotojams, mokėti valstybės biudžetui. Dėl šių priežasčių įmonė neteko pelno, darbuotojų, dėl ko nebegalėjo vykdyti jokios veiklos. Dėl užsitęsusio parengtinio tyrimo veiksmų pašlijo ne tik ieškovo sveikata, bet ir jo artimųjų sveikata - 2000 m. spalio 15 d. mirė ieškovo tėvas. Nuolatinė įtampa, stresas, nežinia, kada bus baigtas parengtinis tardymas, bendravimas su pareigūnais, žlugusi įmonė, prarastos investicijos (ieškovas investavo visas savo turimas lėšas į UAB „Skiedra“) tiek ieškovui, tiek jo artimiesiems sukėlė daug neigiamų emocijų, pablogino sveikatos būklę. Parengtinio tardymo pareigūnai pažeidė ieškovo teisę į įmanomai trumpą procesą, nes: 1) parengtinis tardymas vyko 5 metus, o tuo metu galiojęs LR BPK numatė 2 mėn., 2) teisminis nagrinėjimas - 3 metus, 3) parengtinis tardymas kelis kartus buvo nutrauktas, paskui vėl atnaujintas; 4) du kartus buvo grąžinta kaltinamoji išvada, siekiant papildyti parengtinį tardymą. Parengtinio tardymo pareigūnai elgėsi neteisėtai, pažeidė ieškovo teisę į įmanomai trumpą procesą, dėl ko ieškovas patyrė 3 000 000 Eur žalą, susidedančią iš: 50 proc. UAB „Skiedra“ įstatinis kapitalas 238 936 Eur (825 000 Lt), ieškovo darbo užmokestis - 76 472 Eur (869 Eur (vidutinis įmonės vadovo darbo užmokestis x 88 mėn.(1996-11-14 iki 2004-03-02), negautas pelnas ir dividendai - 2 584 592 Eur ir neturtinė žala 100 000 Eur.
Ieškovas bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir į laisvę išėjo 2005 m. balandžio mėn. Ieškovo sveikata buvo ir yra prasta, jo širdis nėra sveika. 2006 m. ieškovui buvo atlikta širdies operacija. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, ieškovas privalėjo ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir pasirūpinti savo socialinėmis bei ekonominėmis teisėmis ir pareigomis - susirasti darbą, įsigyti būstą, sustiprinti savo ir artimųjų santykius. Be to, tiek tardymo proceso pareigūnai, tiek prokurorai, kurie kuruoja visą tardymo yra valstybę atstovaujantys asmenys, t.y. visus veiksmus atlieka Lietuvos Respublikos vardu. Todėl, siekiant užtikrinti ne tik teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir pasitikėjimą tiek pačia valstybe, tiek jos tarnautojais, ieškovas prašo atnaujinti senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Parengtinis tardymas, kuris buvo pradėtas 1996 m. lapkričio 14 d., su pertraukomis truko apie 13-14 mėnesių, t.y. šiek tiek daugiau nei metus, tad ieškovas klaidingai nurodo, kad parengtinis tardymas truko daugiau nei 5 metus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad parengtinis tardymas ieškovo atžvilgiu truko pernelyg ilgai, beje, net ir tuo atveju, jeigu į bendrą parengtinio tardymo trukmę būtų įskaičiuotos ir kitų parengtinių tardymų, atitinkamai pradėtų 1996 m. balandžio 10 d. (iki 1996 m. lapkričio 14 d. trukusio apie 2,5 mėn.) ir 1995 m. rugpjūčio 25 d. (iki 1996 m. lapkričio 14 d. trukusio apie 3,5 mėn.) ir 1996 m. lapkričio 27 d. prijungtų prie 1996 m. lapkričio 14 d. iškeltos baudžiamosios bylos, trukmės. Kai baudžiamoji byla buvo perduota į teismą, nurodžius trūkumus, byla kelis kartus buvo grąžinta parengtiniam tardymui papildyti. Tokią galimybę numatė tuo metu galiojusio BPK 255 straipsnis. Parengtinis tardymas ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ir jo atlikimo terminai pratęsiami laikantis tuo metu galiojusio BPK 150 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų. Nagrinėjamu atveju nebuvo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Remiantis parengtinio tardymo metu surinktais įrodymais, 2004 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl dviejų UAB „Skiedra“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu nusikaltimų padarymo ir dėl vienos veikos išteisintas, neįrodžius visų nusikaltimų sudėties požymių, bei nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Nors šiuo atveju ieškovas dėl dviejų nusikaltimų padarymo buvo pripažintas ir dėl vieno išteisintas, svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais jie pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ieškovas buvo kaltintas ir apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų, t.y. UAB „Skiedra“ turto iššvaistymo ir pasisavinimo stambiu mastu, padarymo. Dėl šių nusikaltimų atlikto parengtinio tardymo metu ieškovas ir buvo apklausinėjamas, jam taikytas laikinas sulaikymas, paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo atliekama krata, areštuotas įmonės turtas, paimti dokumentai ir atlikti kiti procesiniai veiksmai. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusiu BPK, kuris numatė tiek galimybę parengtinio tardymo pareigūnams atlikti šiuos veiksmus, tiek ir jų atlikimo tvarką. Parengtinis tyrimas buvo didelės apimties, kadangi buvo atliekamas dėl kelių nusikaltimų. Procesiniai veiksmai asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomi, neišvengiamai sukelia mažesnius ar didesnius teisių suvaržymus ir apribojimus, tačiau patys savaime nesuteikia pagrindo reikalauti atlyginti žalą, tuo labiau jeigu yra atliekami įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Aukščiausias teismas 2004 m. spalio 12 d. nutartyje yra nurodęs, kad ieškovo kaltę pagrindžiantys faktiniai duomenys buvo gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas minėtame įstatyme numatytomis priemonėmis patikrintas, taip pat nenustatyta, kad būtų buvęs pažeistas įrodymų leistinumo ir liečiamumo principas. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad parengtinio tardymo veiksmai buvo atliekami ir įrodymai buvo renkami teisėtais būdais ir priemonėmis, įstatymų nustatyta tvarka, tad su įmonės veikla susijusias neigiamas pasekmes ir paties ieškovo patirtus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus lėmė ne parengtinio tardymo pareigūnų, o paties ieškovo padarytos nusikalstamos veikos, kurie ne tik tiesiogiai įtakojo tolimesnę įmonės veiklą, bet ir sukėlė su tuo susijusias pasekmes.
Šalies argumentai
Ieškovas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš parengtinio tardymo pareigūnų tariamai neteisėtų veiksmų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, pagrįstai laikytina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir juos suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento senaties terminas ir turėtų būti skaičiuotinas. Kadangi parengtinio tardymo veiksmai pačia bendriausia prasme buvo atlikti įvairiais laikotarpiais nuo 1996 m. iki 2002 m., paskutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, t.y. LAT nutartis priimta 2004 m. spalio 12 d., o ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2015 m. balandžio 30 d., akivaizdu, kad teisės aktų nustatytas senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra praleistas, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškinio senaties termino netaikius, ieškovo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, jo metu procesiniai veiksmai atlikti, kardomoji priemonė paskirta pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės nuostatas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įvertinęs tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kvalifikavo jas kaip atitinkančias svetimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo stambiu mastu požymius, todėl pagrįstai ir teisėtai tęsė tyrimą siekdamas atskleisti, ar buvo padarytos T. J. inkriminuojamos uždraustos veikos.
Iš byloje esančių procesinių dokumentų darytina išvada, kad parengtinis tardymas, taip pat ir jo tęsimas, nutraukimas ar atnaujinimas buvo atliekami pagal tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, priimant atitinkamus nutarimus, kurie tuo metu nebuvo skundžiami, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai dėl jo teisės į įmanomai trumpesnį procesą pažeidimą. Šiuo atveju pats ieškovas konkrečiai nenurodo, kokie pareigūnų veiksmai (neveikimas), kuriuos buvo galima atlikti daug operatyviau ar iš viso nereikėjo atlikti, vilkino ikiteisminį tyrimą. Nepaisant to, kad laiko prasme ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų dėl tokios ilgos tyrimo trukmės buvimo. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, ar nepagrįsto delsimo ją tirti.
Ieškovas reikalaudamas 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tik deklaratyviai nurodo apie nuolat patiriamus negatyvius pojūčius, tačiau nepateikia jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Vienintelis pateiktas įrodymas apie ieškovo sveikatos būklę - išrašas iš medicininių dokumentų, kuris nepatvirtina jokių neturtinio pobūdžio išgyvenimų patyrimo aplinkybių, priešingai, išsami jo analizė leidžia daryti prielaidą, kad teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai nėra tuo laikotarpiu pablogėjusios ieškovo sveikatos pasekmė. Iš išrašo kopijos matyti, kad ieškovas sveikatos negalavimus jautė apie dešimtmetį, tačiau pas gydytojus kreipėsi tik 2006 m., kas liudija, kad pats ieškovas tuo metu jaučiamus negalavimus pripažino mažareikšmiais.
Šalies argumentai
Ieškovas visą ieškinyje nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo teisės į įmanomai trumpesnį procesą pažeidimą, tačiau, kaip minėta ieškinį teismui pateikė 2015 metais, t.y. praėjus daugiau negu 10 metų, praleidęs ieškinio senaties terminą.
Ieškovas dublike nurodo, kad 1995-08-25 d. ieškovui iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 323 str. (dėl UAB „Skiedra“ apgaulingos apskaitos vedimo). Už 2 (dviejų) mėnesių, t.y. 1995-10-25 d., parengtinis tardymas nutrauktas. Už 4 (keturių) mėnesių, t.y. 1996-03-25 d., panaikintas nutarimas nutraukti parengtinį tardymą, ko pasekmėje, parengtinis tardymas buvo vėl atnaujintas. Po mėnesio, ty. 1996-04-25 d., parengtinis tardymas nutraukiamas, o už 6 (šešių) mėnesių, ty. 1996-10-29 d., vėl atnaujinamas. Kadangi buvo panaikinti du nutarimai nutraukti baudžiamąją bylą pagal LR BK 323 str., tai tik patvirtina neteisėtus parengtinio tardymo pareigūnų veiksmus. 1996-11-18 d. ieškovo atžvilgiu pradėta dar viena baudžiamoji byla pagal LR BK 275 str. 1 d. dėl UAB „Skiedra“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo. 1997-01-14 d. buvo sustabdytas parengtinis tardymas. 1997-03-17 d. nutarime, kuriuo buvo panaikintas 1997-01-14 d. nutarimas ir parengtinis tardymas atnaujintas. Parengtinį tardymą atlikę pareigūnai buvo neatidūs, laiku neatliko visų tardymo veiksmų, būtinų nustatant nusikalstamos veikos požymius. Būtent dėl aplaidaus ir nerūpestingo pareigų vykdymo, parengtinis tardymas truko taip ilgai. Policijos komisariatas pats pripažįsta, jog parengtinis tardymas, kuris buvo pradėtas 1996-11-14 d„ su pertraukomis truko 13-14 mėn., t.y. šiek tiek daugiau nei metus. Taigi, atsakovo atstovas pripažįsta, jog parengtinis tardymas truko ilgiau nei numatė tuo metu galiojęs LR BPK. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo baudžiamojoje byloje buvo surašyti du kaltinamieji aktai, t.y. 1999-12-14 ir 2002-01-03 d. kaltinamosios išvados. Kadangi kelis kartus Alytaus rajono apylinkės teismas grąžino kaltinamąją išvadą parengtiniam tardymui papildyti trūkumams pašalinti, tai tik patvirtina, jog parengtinis tardymas nebuvo atliekamas kruopščiai ir tinkamai. Esant tinkamiems parengtinio tardymo pareigūnų veiksmams, baudžiamoji byla galėjo būti pradėta nagrinėti 1997 m. pab., o ne 2002 m. pr. Nurodo, kad parengtinius tardymo veiksmus parengtinio tardymo pareigūnai galėjo atlikti per kur kas trumpesnį laiką. 1996-03-26 d., 1996-10-29 d., 1996-10-30 d. ir 1997-01-14 d. nutarimų turinio analizė tik patvirtina, jog parengtinio tardymo pareigūnai nevykdė savo pareigų, atlikdavo tik pavienius tardymo veiksmus, be jokio teisėto pagrindo, remiantis išgalvotomis aplinkybėmis, nutraukdavo ir/ar sustabdydavo parengtinį tardymą. Generalinės prokuratūros nurodyta aplinkybė, jog nebuvo skundžiami nutarimai, kuriais parengtiniai tardymai buvo atnaujinami, savaime nedaro parengtinio tardymo pareigūnų veiksmų teisėtais.
Ieškovas nurodo, kad Generalinė prokuratūra klaidingai interpretuoja ieškovo pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų. Pažymi, kad ieškovo sveikatos pablogėjimo priežastis yra 10 metų užsitęsęs ciklas, t.y. laikotarpis, kurio metu vyko parengtinis tardymas, teisminis procesas ir bausmės atlikimas. Ieškovas iš įkalinimo įstaigos išėjo tik 2005-04-12 d. Taigi, iki šio laiko kreiptis pagalbos dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir širdies operacijos į specialistus ieškovas neturėjo jokios realios galimybės. Dėl nekompetentingų parengtinio tardymo pareigūnų veiksmų, dėl tardymo proceso vilkinimo, dėl nesiėmimo visų būtinų priemonių, siekiant operatyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ieškovas patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą.
Dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodo, kad parengtinis tardymas ir teismo procesas truko apie 10 (dešimt) metų. Vien tik parengtinis tardymas truko 7 (septynerius) metus. 2005 m. balandžio mėn. ieškovas buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Ilgą laiką ieškovas gydėsi sveikatą. 2009 m. balandžio mėn., ieškovui gimė dvynukai. Po ilgo tiek parengtinio tardymo, tiek teisminio proceso ieškovas turėjo atsigauti finansiškai ir morališkai. Šeimos nariai, siekdami kuo greičiau padėti ieškovui, sustiprinti artimųjų ryšius, kurį laiką vengė kalbėti apie parengtinį tardymą ir teisminį procesą. Ieškovo psichologinė būsena buvo labai prasta. Bylos apimtis yra didelė. Ieškovas dalies dokumentų neturėjo. Todėl prireikė nemažų laiko sąnaudų bent jau minimalių dokumentų suradimui siekiant pradėti procesą.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, triplike palaiko atsiliepimo į ieškinį argumentus. Papildomai nurodo, kad tuo metu galiojusio BPK 357 straipsnis numatė galimybę grąžinti bylą parengtinio tardymo papildymui. Lyginant 1999 m. gruodžio 14 d. ir 2002 m. sausio 3 d. kaltinamąsias išvadas, akivaizdu, kad parengtinis tardymas buvo papildytas, apklausta daugiau liudytojų, surinkta daugiau įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad papildžius parengtinį tardymą ir surašius 2002 m. sausio 3 d. kaltinamąją išvadą, ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir tik dėl vienos iš jų išteisintas.
Nei pablogėjusi fizinė ir psichinė būklė ar finansinė padėtis, nei šeiminės problemos nepagrindžia to, kad ieškovas būdamas atidus ir sąžiningas, dėl šių priežasčių tokį ilgą laiko tarpą būtų objektyviai negalėjęs kreiptis į teismą ir ginti savo teises. Apie tai, kad parengtinio tardymo pareigūnai neišsaugojo dalies UAB „Skiedra“ dokumentų ir dalį pametė pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartyje, kur nurodoma, kad kasatoriaus teiginys, jog poėmio metu dingo bendrovės dokumentai, prieštarauja paties aiškinimams ir byloje esantiems įrodymams.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, triplike nesutinka su ieškovo dublike pateiktais argumentais. Nurodo, kad visos ieškovo nurodytos neigiamos pasekmės yra baudžiamosios atsakomybės esmė, t. y. patiriamos teisėtai, todėl valstybė neturi teisinio pagrindo kompensuoti baudžiamosios atsakomybės sukeltų išgyvenimų. Atmestinas kaip neįrodytas argumentas, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ieškovui buvo teikiama nepakankama medicininė pagalba ar kad įkalinimo vietoje tokios pagalbos nebuvo galima gauti. Prie ieškinio pridėtame Alytaus rajono savivaldybės 1995 m. lapkričio 7 d. potvarkyje nurodyta, kad įregistruojamos UAB „Skiedra“ įstatų pataisos, tačiau šis dokumentas nėra pakankamas nustatyti, kad atitinkamą išleistų akcijų dalį įsigijo ieškovas, atitinkamai prisidėdamas prie įstatinio kapitalo padidinimo. Be to, nėra žinoma, kokią dalį turto ieškovas kaip akcininkas gavo bankroto procedūros metu. Tačiau svarbiausia, kad ieškovas, būdamas bendrovės akcininku ir vadovu, galėjo daryti tiesioginę įtaką įmonės valdymui ekonominei būklei, todėl būtent nuo jo didžiąja dalimi priklausė, kokia situacija klostėsi įmonėje. Reikia įvertinti ir tai, kad ieškovo atlikta nusikalstama veika lėmė, kad buvo pradėtas parengtini tardymas ir jo metu vykdomi su įmone susiję veiksmai (patikrinimai, kt.), o aplinkybė, kad ieškovas nusikalstamais veiksmais iššvaistė įmonės vardu paimtas paskolas, tikrai nepagerino įmonė finansinių - ekonominių rodiklių. Kaip žala nurodytas įmonės negautas pelnas ir dividendai nėra pagrįsti jokiais dokumentai ar ekonominį pagrindą turinčiais skaičiavimais, todėl reikalavimai šioje dalyje atmestini. Ieškovą nėra pateikęs duomenų, kad parengtinio tardymo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo atleistas iš UAI „Skiedra“ vadovo pareigų, todėl nėra pagrindo atlyginti negautų pajamų. Dėl taikytos švelnios kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - ieškovui nebuvo atimta ar apriboti galimybė vadovauti įmonei, todėl nėra priežastinio ryšio tarp parengtinio tardymo veiksmų ar teisminio nagrinėjimo ir ieškovo darbinės veiklos. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ik baudžiamosios bylos pradėjimo jo vidutinė mėnesio alga buvo 869 Eur.
Ieškovas galėjo pasinaudoti atstovavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutais ir pareikšti ieškinį paisydamas ieškinio senaties termino, t. y. elgtis rūpestingai ir protingai, tačiau to nepadarė. Atmestinas ir argumentas dėl didelių laiko sąnaudų susipažinti su išnagrinėta baudžiamąja byla, nes šios sąnaudos tikrai negali apimti daugiau nei dešimtmečio. Dublike nurodytos aplinkybės, dėl kurių sutrumpintas ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei dešimtmetį, dėl aukščiau nurodytų argumentų nepripažintinos svarbiomis priežastimis ir ieškinio senatis neatnaujintina.
Ieškovas 2015-07-07 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovu byloje įtraukė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame palaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka. ieškovas neįrodė svarbių priežasčių, kurios lėmė ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškovas ieškinį pateikė po septynių metų pasibaigus ieškinio senaties terminui. Todėl tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį kaip pareikštą praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepime į patikslintą ieškinį palaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pateiktus nesutikimo su ieškiniu argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos, padarytos laikotarpiu nuo 1996-11-14 iki 2004-03-02 d. atlyginimo ir prašė atnaujinti ieškininės senaties terminą. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovams prašant taikyti byloje ieškinio senatį, ieškovui nurodžius priežastis, dėl kurių senaties terminas turėtų būti atnaujintas, byloje turi būti padaryta išvada dėl ieškininės senaties termino reikalavimui pareikšti pradžios. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Turtinį reikalavimą priteisti 2 900 000, 00 Eur turtinę žalą, ieškovas grindė tuo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo sustabdyta UAB „Skiedra“ veikla, kurios akcininku ir direktoriumi buvo ieškovas, jis buvo suimtas nuo 1996-11-28 d. iki 1996-11-30 d., 1996-11-28 buvo areštuotas visas UAB „Skiedra“ turtas, ieškovas buvo nuolat tardomas, apklausinėjamas, nebegalėjo rūpintis savo įmone, mokėti atlyginimus darbuotojams, mokėti valstybės biudžetui, žala buvo daroma ir dėl per ilgai užsitęsusių parengtinio tyrimo pareigūnų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad dėl šių priežasčių įmonė neteko pelno, darbuotojų, dėl ko nebegalėjo vykdyti jokios veiklos. Teismas daro išvadą, kad ieškovas turtinės žalos atsiradimo pradžią nurodo laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. 1996-11-14 d., o pabaigą - 2001-12-30 d. Tai, kad buvo pildomas parengtinis tardymas ir surašyta 2002 m. sausio 3 d. kaltinamoji išvada, pagal kurią ir buvo teisiamas ieškovas, ikiteisminio tyrimo veiksmų pabaiga laikytina 2002-01-03 d.
Teisminis procesas pagal jam pradėtą ikiteisminį tyrimą baigėsi Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 2 d. nuosprendžio byloje Nr. 1A-81/2014 ( b.l.35-43, t. I) priėmimu, tačiau ieškinyje reikalavimus grindžiant tuo, kad parengtinio tyrimo pareigūnai elgėsi ieškovo atžvilgiu neteisėtai, pažeidė ieškovo teisę į kuo įmanoma trumpesnį procesą, teismas daro išvadą, kad laikotarpio, kuriuo, ieškovo teigimu, buvo vykdomi jam sukėlę žalą veiksmai, pabaiga buvo ikiteisminio tyrimo pabaiga, t.y. 2002-01-03 d. Taigi, ieškinio, kuriuo reikalauja turtinės žalos atlyginimo, senaties termino eigos pradžia pripažintina ikiteisminio tyrimo pradžia 1996-11-14 d, o pabaiga – ikiteisminio tyrimo visų veiksmų pabaiga. Ieškovui nuo pat tyrimo pradžios buvo žinoma dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų veiksmų jo bendrovės atžvilgiu, taip pat baudžiamojo proceso kodekse numatytų veiksmų ikiteisminiame tyrime atlikimu su pačiu ieškovu, todėl vertinama, kad jis sužinojo apie veiksmų, kuriuos vertina kaip neteisėtus, padariusius jam žalos, vykdymą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir nuo šios datos jam atsirado teisė į ieškinį. Tai, kad ikiteisminis tyrimas tęsėsi iki 2002-01-03 d., visu šiuo laikotarpiu, ieškovo teigimu, jam buvo daroma turtinė žala dėl bendrovės veiklos sustabdymo, dėl per ilgo tyrimo proceso, pripažintina, kad, jau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ieškovui turėjo būti žinoma apie jo teisių pažeidimą ir jis nuo 2002-01-03 galėjo kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas nenurodo, kad būtų buvę neteisėti teismo veiksmai, gavus teisme baudžiamąją bylą, jos nenagrinėjant nepagrįstai ilgą laiką ar panašiai, todėl daroma išvada, kad ieškovas nenurodė, jog teismų veiksmai būtų neteisėti.
Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2003 m. vasario 26 d., Alytaus apylinkės teismui priimant ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir Kauno apygardos teismui 2004 m. kovo mėn. 2 d. nuosprendžiu pakeitus apylinkės teismo nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai buvo įvertinti, pripažinus, kad ieškovo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 184 straipsnio 2 dalyje, byloje įrodyti. Tai, kad nebuvo baigtas bylos nagrinėjimas teismine tvarka, laikotarpiu, kai byla buvo perduota teismui iki ji buvo išnagrinėta pagal kasacinį skundą, pripažinta buvus svarbias priežastimis, dėl kurių ieškovas nesikreipė į teismą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, padariusių jam žalą, nes pasibaigus bylos nagrinėjimui kasacinės instancijos teisme, Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus 2004 m. spalio 12 d. nutartį, kuria buvo atmestas nuteistojo T. J. apeliacinis skundas, tuo pačiu buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai veiksmai, šis vertinimas buvo reikšmingas, teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. 2004-10-12 išnyko svarbios priežastys, ir ieškinio senaties terminas tęsėsi toliau. Nuo šio termino ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos turėjo būti pareikštas pagal CK 1. 125 straipsnio 8 dalį trejų metų laikotarpiu, t.y. iki 2007 m. spalio 12 d. Reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu bei kitais įstatyme numatytais žalos atlyginimo pagrindais, nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškinys pareikštas 2015 m. balandžio 30 d., tuo žymiai praleidus trejų metų ieškininės senaties terminą.
Ieškovas nurodė tokias svarbias priežastis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas terminas ieškiniui pareikšti - tai, kad jis atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje laisvės atėmimo bausmę, į laisvę išėjo 2005 m. balandžio mėn., jo sveikata buvo ir yra prasta, jo širdis nėra sveika. 2006 m. ieškovui buvo atlikta širdies operacija. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, ieškovas privalėjo ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir pasirūpinti savo socialinėmis bei ekonominėmis teisėmis ir pareigomis - susirasti darbą, įsigyti būstą, sustiprinti savo ir artimųjų santykius. Nurodė, kad ieškovo psichologinė būsena buvo labai prasta, nenorėjo prisiminti jokių įvykių, kurie truko labai ilgai, net 10 metų. Be to, tiek tardymo proceso pareigūnai, tiek prokurorai, kurie kuruoja visą tardymo yra valstybę atstovaujantys asmenys, t.y. visus veiksmus atlieka Lietuvos Respublikos vardu. Todėl, siekiant užtikrinti ne tik teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir pasitikėjimą tiek pačia valstybe, tiek jos tarnautojais, ieškovas prašė atnaujinti senaties terminą.
Teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, dėl kurių ieškovas galėjo praleisti ieškinio pareiškimo terminą nuo 2007-10-12 iki 2015-04-30. Šiuo laikotarpiu ieškovas, kaip paaiškino teismo posėdyje, turėjo nuolatinį darbą, rūpinosi šeima, todėl tai, kad jis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, turėjo stiprinti sveikatą, rūpintis savo socialinėm bei ekonominėm teisėm bei kitos ieškovo nurodytos aplinkybės terminui atnaujinti, nėra svarbiomis priežastimis atnaujinti šį terminą ieškiniui pareikšti, todėl ieškinys atmestinas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl teismas nėra įpareigotas, nustačius šį pagrindą, daryti išsamias išvadas dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių.
Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų
Nustatyta, kad parengtinis tardymas byloje vyko kiek ilgiau, nei 5 metus, šis terminas, remiantis teismine praktika, gali būti pripažintas vykusiu nepateisinamai ilgą laiką. Tai, kad parengtinis tardymas buvo kelis kartus nutrauktas, po to paskui vėl atnaujinamas, tai, kad byla buvo grąžinama papildyti parengtiniam tardymui, leidžia vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus kaip nepilnai atitikusius baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Šie faktai negali nulemti išvados, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes tiriamo nusikaltimo pobūdis – asmeniui patikėto materialaus turto iššvaistymas stambiu mastu, buvo susijęs su įmonės finansinės veiklos tyrimu, todėl užsitęsęs ikiteisminis tyrimas tokio pobūdžio byloje yra pateisinamas. Tai, kad ieškovas buvo pripažintas kaltu už turto iššvaistymą, leidžia vertinti pareigūnų veiksmus, sulaikant ieškovą, tiriant bendrovės finansinius dokumentus, kaip būtinus, aiškinant tokio pobūdžio nusikaltimą, todėl turtinė žala dėl pareigūnų veiksmų, atliktų UAB „Skiedra“, nėra atsiradusiu dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Procesinių dokumentų įteikimui byloje teismas turėjo 8,75 Eur išlaidų, jos priteistinos valstybei iš ieškovo T. J..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo T. J. ( a/k (duomenys neskelbtini) 8,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų . Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Apeliacinis skundas byloje gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.