Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė, subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Nuspręsta kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į bausmės atlikimo įstaigą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. K. ir J. K. solidariai priteista 16 190,81 Eur.

Nuosprendžiu taip pat buvo nuteista ir J. K., tačiau jos atžvilgiu skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu už tai, kad jis ir J. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą: J. K. 2022 m. birželio 24 d. apie 19.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. nurodymu sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. birželio 25 d., jai buvo perduotas naudoti 30 000 Eur vertės automobilis „Mercedes-Benz GL 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasibaigus sutarties terminui, A. K. nurodymu J. K. 2022 m. birželio 25 d. apie 16.00 val. išnuomotu automobiliu atvykusi į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią sutartį pratęsti, nutylėjusi esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad automobilio negrąžins, įgavo įmonės darbuotojo V. Č. pasitikėjimą ir nuomos sutartį prasitęsė iki 2022 m. birželio 27 d., po ko išnuomotą automobilį perdavė A. K., kuris, būdamas garaže, esančiame Kėdainių r. (duomenys neskelbtini), automobilį išardė dalimis, ir norėdamas automobilį ir jo dalis paslėpti, 2022 m. gegužės 27 d. išsinuomojęs automobilinę priekabą, išardytas dalis kartu su automobiliu atvežė į atokiai esantį S. G. kiemą, esantį Kėdainių r. (duomenys neskelbtini), o J. K. A. K. nurodymu paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriaus pavaduotojui R. Š. ir melagingai pranešė, kad minėtas automobilis yra pavogtas, jo buvimo vieta jai nežinoma. Tokiais savo veiksmais A. K. ir J. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 30 000 Eur, svetimą turtą – automobilį „Mercedes-Benz GL 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamųjų kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, tarpusavyje yra logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja. Kaltinamųjų pateikta versija, kad jie neturėjo išankstinės tyčios automobilio negrąžinti, buvo įvertinta kaip gynybinė ir paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. A. K. anksčiau teistas tris kartus, už turtinio pobūdžio nusikaltimus, veiką padarė būdamas teistas, du kartus baustas administracine tvarka, pakaltinamas, todėl jam buvo nuspręsta skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. K. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė tenkinti apeliacinį skundą, mažinti civilinį ieškinį. Prokurorė Laima Bereikaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. A. K. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmių skyrimo. Taip pat apygardos teismas papildomai surinko įrodymus apie neteisėtai užvaldyto turto vertę.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 182 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teigiama, kad veika padaryta dėl sunkios turtinės padėties.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

10. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltu prisipažino iš dalies - pripažino tik tas aplinkybes, kurios buvo neginčijamai nustatytos byloje surinktais įrodymais, nurodė, kad veika padaryta spontaniškai, neigė veikęs bendrininkų grupėje. Tokius pačius parodymus A. K. davė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad A. K. kaltės pripažinimas buvo deklaratyvus, siekiant švelnesnės bausmės. Taigi nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, klaidos nepadarė.

11. Atmestini kaip nepagrįsti ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą ir nepripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo pripažino kaltę ir gailisi, teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti laikoma ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios ar beviltiškos padėties, tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atvirkščiai, paties nuteistojo nurodyti nusikalstamo elgesio motyvai (buvo neblaivus, susipyko su žmona) visiškai paneigia galimybę jo veiksmus vertinti kaip padarytus dėl labai sunkios turtinės padėties.

13. Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą buvo gauti duomenys apie automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vertė yra 29 190 Eur su PVM (4 t., b. l. 87). Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad automobilis jo pirkimo metu iš viso kainavo 34 250 Eur, o automobilio pasisavinimo dieną jo vertė buvo 29 190 Eur (4 t., b. l. 101). Darytina išvada, kad nuteistojo veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

14. Veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje buvo numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K. atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtą sunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į A. K. charakterizuojančius duomenis: jis anksčiau teistas tris kartus, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė praėjus savaitei laiko po to, kai padavė apeliacinį skundą dėl ankstesnio nuosprendžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai, parinkdamas tinkamą bausmės rūšį.

15. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, nuteistajam turėjo būti paskirta didesnė, nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė. Apylinkės teismas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra bausmę, mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kolegija sprendžia, kad bausmę dar labiau švelninti pagrindų nėra.

16. A. K. nuteistas ketvirtą kartą, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau A. K. nesilaikant probacijos sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinio, o sistemingo pobūdžio. A. K. gyvenimo būdo nekeičia, nepaiso visuomenėje galiojančių normų ir toliau daro nusikaltimus.

17. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės - atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šios išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos šeimyninės aplinkybės. Skunde teigiama, kad apeliantas yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kadangi žmona laukiasi ketvirto vaiko ir nedirba. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog A. K. turi tris vaikus ir turi juos išlaikyti, jis žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į abiejų nuteistųjų šeiminę padėtį.

18. .Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. K. bausmę ir pagrįstai ją sumažinęs trečdaliu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir A. K. paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19. A. K. nusikalstamą veiką įvykdė po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo. BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes turi subendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsniu. Kadangi bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnį yra palankesnis nuteistajam, o dėl bausmių bendrinimo klaidos nėra paduotas apeliacinis skundas, todėl aukštesnysis teismas negali jos ištaisyti, nes tai reikštų nuteistojo padėties pabloginimą nesant dėl to skundo.

20. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė sumažinti iš A. K. ir J. K. solidariai priteisto civilinio ieškinio dydį, tačiau šis prašymas išeina iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, jis neparemtas jokiais naujais duomenimis, todėl nenagrinėtinas.

21. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. APD-2023-15003, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 143,33 Eur iš A. K. (4 t., b. l. 95-97). Nuteistajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas prašė jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o žodinis bylos nagrinėjimas buvo surengtas teismo iniciatyva, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų iš nuteistojo A. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.