- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1970-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00284-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- K. Ž.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ernestas Šapalas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2817-470/2018 pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) mokykla.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. Ž. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybės administraciją pašalinti daikto valdymo ir nuosavybės teisės pažeidimus – atlaisvinti užblokuotus jo namų valdos vartelius nuimant uždėtą grandinę ir spyną bei įpareigojant leisti laisvai patekti (vaikščioti) į bendro naudojimo teritoriją.
2. Nurodė, kad 2007 m. asmeninėn nuosavybėn įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2012 m. pradėjo greta jo sklypo įsikūrusios (duomenys neskelbtini) aikštyno kapitalinį remontą. Atlikus žemės matavimus paaiškėjo, kad ieškovo žemės sklypo riba, apsodinta tujomis ir aptverta tvora, užima dalį valstybinės žemės. Ieškovas sutiko su atliktais žemės matavimais, tujas ir dalį su aikštynu besiribojančios tvoros perkėlė arčiau savo gyvenamojo namo. Alytaus rajono savivaldybė, atlikdama kapitalinį (duomenys neskelbtini) remontą, ją aptvėrė vielos tvora. Ieškovas susitarė su Alytaus rajono savivaldybės meru ir tuometiniu administracijos direktoriumi, kad jam būtų leista, kaip ir anksčiau, laisvai patekti į (duomenys neskelbtini) teritoriją prieiti prie ežero, tuo tikslu savivaldybės statomoje tvoroje savo lėšomis įsirengiant vartelius. Atsakovės rangovai statydami tvorą pagal šį žodinį susitarimą tvoroje paliko vartams tarpą, į žemę įbetonavo stulpus, prie kurių jis vėliau įmontavo savo lėšomis pagamintus ir prie pastatytos tvoros priderintus vartelius ir jais naudojosi. 2017 m. gruodžio mėnesį pastebėjo, kad ant jo vartelių apsukta grandinė ir pakabinta spyna. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas pašalinti jo nuosavybės valdymo pažeidimus, tačiau atsakovė jam nurodė naudotis bendrais įvažiavimo į teritoriją vartais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis inžinerinis statinys – tvora priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise sklypą valdo atsakovė. Ieškovo minimi varteliai nebuvo numatyti projektinėje dokumentacijoje, pagal kurią buvo statoma tvora, ieškovas juos įsirengė neteisėtai. Šiuo metu visi teritorijoje esantys statiniai, taip pat ir tvora pagal 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutartį perduoti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) mokyklai. Pagal panaudos sutarties sąlygas mokykla negali leisti perduotais objektais naudotis tretiesiems asmenims, palikdama vartelius neužrakintus, mokykla pažeistų panaudos sutarties sąlygas. Mokykla siekia, kad visa žemės sklype esanti infrastruktūra būtų apsaugota nuo galimos žalos, kurią gali sukelti tretieji asmenys, tame tarpe ir ieškovas. Ieškovui, kaip ir kitiems asmenims, suteikta teisė netrukdomai patekti į aikštyną per bendrus vartus.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) mokykla su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 2015 m. spalio 1 d. sudarytą panaudos sutartį ji neatlygintinai naudoja ir valdo pastatus ir statinius (duomenys neskelbtini). Būdama atsakinga už perduotų panaudos pagrindais objektų saugumą, mokykla siekia išvengti galimos žalos turtui, nenori ieškovui sukurti išskirtinių sąlygų kitų miestelio gyventojų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovę Alytaus rajono savivaldybės administraciją nukabinti pakabinamą spyną su grandine nuo ieškovo K. Ž. namų valdos (duomenys neskelbtini), vartelių bei netrukdyti ieškovui laisvai per juos patekti į rekreacinės paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta (duomenys neskelbtini) aikštynas.
7. Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai negalėjo nurodyti, atsakovė ar mokykla priėmė sprendimą blokuoti ieškovo vartelius grandine su pakabinama spyna. Iš to, kad ieškovui atsakymą raštu pateikė atsakovė, nurodydama, kad varteliai nebus atblokuoti, nes jie įrengti neteisėtai, ieškovui vaikščioti į (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją per pagrindinius vartus, spręstina, jog būtent atsakovė, o ne mokykla priėmė sprendimą dėl vartelių užblokavimo. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir ieškovo spėjimas, kad spyna ant jo vartelių atsirado galimai dėl kilusių asmeninių nesutarimų su rajono meru. Todėl laikoma, kad ieškinio reikalavimas reiškiamas tinkamam atsakovui.
8. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė įrengė tvorą jai priklausančiame žemės sklype pagal sklypo planą ir pagal parengtą projektą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.11 papunkčio matyti, kad tvora įregistruota kaip kitas inžinerinis statinys - Tvora, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į tvorą registruotos atsakovei. Varteliai, dėl kurių byloje keliamas ginčas, yra tvoros sudedamoji dalis, jie kitaip negali būti vertinami. Byloje nėra duomenų, kad varteliai Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys (statinys) būtų registruoti ieškovo vardu. Nors byloje nekilo ginčo, kad varteliai, kaip daiktas, yra pagaminti ieškovo užsakymu ir jo lėšomis, todėl, kaip daiktas, priklauso jam, tačiau ieškovas neturi teisės ginti savo daiktinių teisių remdamasis daiktinę teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, nes nesilaikyta reikalavimo registruoti statinį, kuriam yra privaloma teisinė registracija. Be to, ginčas kilo ne dėl vartelių, kaip daikto, naudojimo, bet dėl galimybės ieškovui pro įsirengtus vartelius patekti į visuomenės poreikiams skirtą ir pritaikytą rekreacinės paskirties teritoriją, kur gyventojų poreikiams yra įrengtas (duomenys neskelbtini) aikštynas ir (duomenys neskelbtini). Taigi, identifikuojant materialinį teisinį santykį ir nustatant teisės normą, kurioje įtvirtintas galimas teismo sprendimo priėmimas sprendžiant ieškovo reikalavimą, matyti, kad ieškovo reikalavimas, spręstinas taikant ne privatinės, bet viešosios teisės santykius reguliuojančias teisės normas.
9. Susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės metu galiojusi LR Aplinkos ministro 2001 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. D1-35 „Dėl rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“ redakcija numatė, kad rekreacinėse teritorijose draudžiama: kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti lankyti rekreacijai naudojamas teritorijas bei objektus, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose, teršti aplinką, žaloti ar naikinti rekreacinę infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, sodinti želdinius, užstosiančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias teritorijas, užtverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas ir takus, kelius, vedančius prie rekreacinių miškų ir vandens telkinių, pliažų (paplūdimių), lankytinų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų bei objektų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių, kitų rekreacinės infrastruktūros objektų ir leidžiama: laisvai važinėti automobiliais ir kitomis motorizuotomis ir nemotorizuotomis priemonėmis bendrojo naudojimo keliais, jungiančiais rekreacinės infrastruktūros objektus, statyti autotransporto priemones tam tikslui įrengtose vietose ir kelių kelkraštyje, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra ribojančių kelio ženklų, nedaroma žala aplinkai; keliauti pėsčiomis; rinkti miškuose vaistažoles, riešutauti, uogauti ir grybauti; maudytis visuose paviršinio vandens telkiniuose, prieiti prie šių telkinių pakrantės juostomis, taip pat kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka; plaukioti plaukimo priemonėmis be vidaus degimo ir elektros variklių pratakiuose paviršinio vandens telkiniuose, žvejoti paviršinio vandens telkiniuose. Poilsiautojams buvo numatyta prievolė racionaliai naudoti ir tausoti rekreacinius išteklius, mišką, vandenis, tinkamai sutvarkyti paliekamą rekreacinę teritoriją, nepažeisti žemės savininkų, naudotojų teisių. Rekreacinių teritorijų paskirtis ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nepakito.
10. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė, vykdydama bendrą europinių fondų finansuojamą projektą, rekreacinės paskirties teritoriją aptverdama tvora, leido ieškovui tvoroje įsirengti vartelius, pro kuriuos jis galėtų tiesiai iš savo kiemo patekti į visuomenės reikmėms skirtą erdvę. Ši aplinkybė nustatyta ieškovo paaiškinimu, kad jis šį klausimą suderino nuvykęs į Alytaus rajono savivaldybę, kur pokalbio su meru V. V. ir administracijos direktoriumi A. T. metu buvo pasiektas kompromisas, jog jis neginčys atsakovės atliktų geodezinių matavimų rezultatų, nusiardys senąją tvorą ir persikels tujų gyvatvorę pagal naują atsakovės atliktą geodezinių matavimų perimetrą, o atsakovė statomoje tvoroje leis jam įsirengti vartelius, kad jis, kaip ir anksčiau, galėtų trumpiausiu keliu tiesiai iš savo kiemo patekti į sporto aikštyną. Kad toks sutikimas iš tikrųjų buvo duotas, iš dalies patvirtino liudytojas A. T., kuris nurodė prisimenąs tokį pokalbį, tačiau negalėjo nurodyti jo detalių ir susitarimo rezultatų, o taip pat jį patvirtina faktas, jog atsakovės rangovai, tverdami tvorą, paliko tarpą varteliams, įbetonuodami į žemę du stulpus jiems tvirtinti. Kad toks tarpas tvoroje tikrai buvo paliktas, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. M., kuris nurodė, jog jis ieškovo užsakymu atliko vartelių montavimo darbus ir įstatė juos į iš anksto paliktą tarpą tvoroje. Todėl atmestinas atsakovės argumentas dėl ieškovo veiksmų neteisėtumo įsirengiant vartelius. Ieškovas veikė teisėtai, savo tikslą pasiekė suderinęs su Alytaus rajono savivaldybės administracija abiem pusėms naudingu būdu, gavo žodinį mero ir administracijos direktoriaus leidimą varteliams, o tai, kad vartelių įrengimas neatitiko projektinės atsakovės statomos tvoros dokumentacijos, ieškovo veiksmų neteisėtais nedaro, nes už tokį dokumentacijoje įtvirtinto projekto pažeidimą atsakinga atsakovė, davusi leidimą projektą pažeisti. Ieškovo tikslas atitinka rekreacinės teritorijos teisinį reglamentavimą ir paskirtį, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad per visą gyvenimo kaimyniniame sklype laikotarpį ieškovas būtų naudojęsis rekreacine teritorija kitu tikslu ar būtų padaręs kažkokios žalos aikštyne įrengtai infrastuktūrai. Varteliai buvo užblokuoti 2017 metų pabaigoje, kai už sporto aikštyno infrastuktūrą daugiau nei dvejus metus jau buvo atsakinga mokykla, o iki to laiko ieškovas netrukdomas naudojosi varteliais ir nei žalos, nei pavojaus niekam dėl to nekilo. Varteliai buvo užblokuoti be jokio išankstinio paaiškinimo ir be matomos aiškios priežasties. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas dėl galimos rizikos žalai kilti, jei ieškovui bus paliktas laisvas patekimas į bendro naudojimo teritoriją iš savo kiemo, nes akivaizdu, kad baiminantis galimos žalos iš ieškovo visiškai nesvarbu per kuriuos vartus jis vaikščios į sporto aikštyno ir irklavimo bazės teritoriją – trumpiausiu keliu iš savo kiemo ar darydamas maždaug 100 metrų lankstą ir patekdamas į teritoriją per bendrus įvažiavimo vartus. Prevenciniai standartai galimai žalai kilti turi būti taikomi tiek ieškovui, tiek visiems bazės lankytojams vienodi ir jie galioja jau teritorijoje, nežiūrint per kur į ją bus patenkama. Atsakovės argumentas dėl nuomininkų ramybės nuo ieškovo vertintinas kaip nepagrįstas, nes siekdama užtikrinti poilsiautojų nuomininkų privatumą nuo pašalinių, atsakovė arba mokykla gali rinktis kitą sprendimo kelią ir būtent tuo laiku, kai teritorija bus išnuomota, užrakinti vartelius į ieškovo sklypą, dėl ko ieškovas nurodė, jog neprieštarautų. Atmestinas kaip nepagrįstas trečiojo asmens argumentas, kad leidžiant ieškovui patekti į bendro naudojimo teritoriją tiesiai iš jo sklypo bus pažeisti kitų miestelio gyventojų interesai, nes ieškovas naudosis privilegijuota padėtimi. Nėra nustatyta, kad kurie nors miestelio gyventojai atsakovei ar mokyklai būtų dėl to reiškę pretenzijas, be to, tiesiogiai besiribojantis su (duomenys neskelbtini) teritorija sklypas savaime yra kitokioje, palankesnėje padėtyje nei kitų miestelio gyventojų sklypai ir jų galimybė patekti į aikštyną yra kitokia. Šis mokyklos argumentas yra nelogiškas, akivaizdžiai pritaikytas prie atsakovės pozicijos, siekiant ieškinio atmetimo. Teismo posėdžio metu apklausiama mokyklos atstovė, nors palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, tačiau nurodė, kad jai nesuprantama tokia mokyklos administracijos pozicija dėl ieškovo reikalavimų ignoravimo ir ji negalinti jos pakomentuoti. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad 2017 metų pabaigoje būtų pasikeitusi aptariamos teritorijos naudojimosi tvarka, kad būtų priimti kokie nors norminiai aktai ar lokaliniai aktai, suvaržantys ar pakeičiantys buvusią iki to momento naudojimosi, patekimo į teritoriją tvarką ar sąlygas. (duomenys neskelbtini) teritoriją po to, kai buvo atlikta jos rekonstrukcija, patenkama ne tik per bendrus vartus, pro kuriuos siūloma vaikščioti ieškovui, bet yra galimybė patekti dar per vienus šoninius vartus. Kad būtų nustatyta naudojimosi jais tvarka ar pan., įrodymų nepateikta, vadinasi, per juos patenkama laisvai. Todėl nesuprantama atsakovės pozicija, kad ieškovui siūloma vaikščioti tik per bendrus įvažiavimo vartus, kas jam sudaro daugiau kaip 100 metrų apėjimo lankstą, kai tuo pat metu per kitus vartus tik iš priešingos ieškovo sklypui pusės visada ir bet kam galima patekti laisvai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovo pozicijai, nevertindamas arba itin formaliai pasisakydamas dėl byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas konstatavo, kad tvorai, kaip statiniui, atlikta teisinė registracija, tačiau spręsdamas dėl vartelių įrengimo teisėtumo teismas šias nustatytas aplinkybes ignoravo ir nepagrįstai vadovavosi vien ieškovo paaiškinimu, kad jam buvo suteiktas žodinis mero ir administracijos direktoriaus leidimas varteliams įrengti. Teismas neišsamiai įvertino liudytojo A. T. nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai darė išvadą, kad žodinis leidimas ieškovui buvo suteiktas. Fakto, kad ieškovui buvo duotas žodinis leidimas nepatvirtina ir liudytojo V. M. paaiškinimai, kadangi jis nedalyvavo pokalbyje ir negalėjo žinoti pokalbių detalių aplinkybių ir jo rezultatų. Teismas ignoravo atsakovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl savivaldybės turto ir administracijos direktoriaus galimybės suteikti žodinius leidimus asmenims. Atsakovės atstovas nurodė, kad savivaldybių veiklą, funkcijas, teises, savivaldybės institucijų kompetencijas apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, tačiau ginčui aktualus teisės aktas nebuvo įvertintas. Sprendime dėl galimos rizikos žalos kilimo ir prevencijos atsakovės argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Organizuojant ir vykdant veiklą, ieškovas tuo metu galėtų be jokių apribojimų naudotis teritorijoje esančia infrastruktūra ir taip kliudyti trečiajam asmeniui tinkamai rengti stovyklą. Be to, stovykloje esančių vaikų tėvai, tikėtina, nenorėtų, kad pašalinis asmuo laisvai, be jokių apribojimų, galėtų patekti į stovyklos teritoriją. Teismas išsamiai šių argumentų nevertino, vadovavosi tik ieškovo paaiškinimu, kad jis sutiktų, jog tuo metu, kai vyks renginiai ar stovyklos, jo varteliai būtų užrakinti. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas apie tai nepasisakė, todėl ieškovui lieka absoliuti teisė bet kuriuo metu patekti į teritoriją. Be to, užrakinus bendrus vartus ir ieškovui vienam besinaudojant infrastruktūra, tikėtina, gali kilti kitų miestelio gyventojų pasipiktinimas, ką rodo ieškovo per parengiamąją posėdį prie bylos prijungta medžiaga. Teismas visiškai nevertino tokių galinčių kilti aplinkybių. Ieškovas neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių jam būtina naudotis varteliais.
11.2. Teismas sprendime nurodė, kad ginčas spręstinas taikant viešosios teisės normos, nors ieškovas ieškinį grindė privatinės teisės normomis ir jų pažeidimais. Teismas nedetalizavo, kokias viešosios teisės normas atsakovė pažeidė užrakindama vartelius ir nurodydama ieškovui patekimui į teritoriją naudotis bendrais vartais. Įvertinus visus sprendime nurodytus viešosios teisės aktus, atsakovė nei vieno iš jų nepažeidė. Teismas negalėjo vadovautis teisės akto redakcija, kuri buvo negaliojanti. Teisės aktuose tokia palankesnė kaimyninio sklypo padėtis nėra išskirta ir nesuteikia išskirtinių teisių jo savininkui. Todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovas negali naudotis bendrais ir visiems gyventojams skirtais vartais. Tai tik įrodo, kad sprendimo motyvai nepagrįsti viešosios teisės aktais.
Atsiliepimas
2. Ieškovas K. Ž., atstovaujamas advokato Ernesto Šapalo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas nesvarstė klausimo dėl Alytaus rajono savivaldybės viešosios teisės normų pažeidimo, bet sprendė klausimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškovas ieškinyje konkrečiai nurodė, kad įvažiavimo vartai nuolat būna užrakinti ir kieno nors interesų pasinaudodamas varteliais jis nepažeidžia. 2004 m. sausio 20 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-35 nebuvo panaikintas, buvo pakeistos tik kai kurios jo nuostatos, todėl jį laikyti negaliojančiu nėra pagrindo. Tai, kad teismas sprendime įvardijo galiojusius draudimus ir leidimus naudojantis rekreacinėmis teritorijomis, negali būti pagrindu teismo sprendimui panaikinti, kadangi šis klausimas nebuvo esminis. Teismo sprendimas negali būti panaikintas tik formaliu pagrindu. Tokiam nekilnojamajam turtui, kaip kiemo varteliai, teisinė registracija nėra reikalinga. Be to, situacija dažnai susiklosto taip, kad daug įvairaus nekilnojamojo turto nebūna įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad šis turtas neturi savo savininkų. Liudytojas A. T. pilnai patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl leidimo įsirengti vartelius. Tuo apeliacinės instancijos teismas gali įsitikinti išklausęs teismo posėdžio garso įrašą. Su liudytoju V. M. atliekant vartelių montavimo darbus vyko pašnekesys ir apie tai, kad jų įrengimo darbai yra suderinti su Alytaus rajono savivaldybe. Savivaldybės administracijos direktoriaus žodinis leidimas buvo pakankamas pagrindas ieškovui įsirengti vartelius. Jei tai reikalinga, išleisti įsakymą šiuo klausimu buvo administracijos direktoriaus pareiga, o ieškovas rūpintis šiuo klausimu neprivalėjo. Nėra jokio skirtumo, ar ieškovas padarytų žalą patekęs pro savo vartelius, ar įėjęs į bendrojo naudojimo teritoriją pro bendrus įvažiavimo vartus. Patekti į bendrojo naudojimo sporto aikštyną pro ieškovo vartelius pašaliniai asmenys neturi jokios galimybės. Mokyklos atstovė patvirtino, kad niekada jokių pretenzijų dėl patekimo į aikštyną ieškovui nėra pareikšta, jo elgesys buvo nepriekaištingas, jokių pastabų jam nebuvo duota. Galiojantys įstatymai nenumato teismui draudimo įvertinti ir ieškinyje nurodytas civilinio kodekso normas, reguliuojančias daikto valdymo bei nuosavybės teisės pažeidimus. Atsakovė viršydama savo įgaliojimus, nesilaikydama sudarytos panaudos sutarties sąlygų, neįspėjusi ieškovo, uždėjusi grandinę ir spyną ant jam priklausančių vartelių, savivaldžiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui K. Ž. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovui priklausantį namų vados žemės sklypą.
6. Atsakovei Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso sekantys statiniai: pastatas – bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – svečių namai su elingu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kuro sandėlis, Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tiltelis), Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos tinklai – šilumos tiekimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys patikėjimo teise valdomame Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 0,7838 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
7. Pagal 2015 m spalio 1 d. panaudos sutartį Nr. SUT-632 ir 2015 m. spalio 14 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. (3.19)K26-2989/26, statiniai, išskyrus pastatą – bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – kuro sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) mokyklai.
Dėl reikalavimo atlaisvinti namų valdos vartelius
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas tokias teises gina CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo būdą pasirinkti, sprendžia pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje kaip pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, todėl būtent šis asmuo ieškinyje (patikslintame ieškinyje), kaip vientisame šalies procesiniame dokumente turi pareigą tiksliai suformuluoti minėtus ieškinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimo ir ieškovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu būdu apginti pažeistas teises. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008; kt.).
9. Nagrinėjamu atveju, ieškovas K. Ž. yra pareiškęs negatorinį ieškinį, tai yra reikalavimą atlaisvinti užblokuotus jo namų valdos vartelius nuimant uždėtą grandinę ir spyną, t. y. prašoma taikyti CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą. Ieškinys iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad jis pats įsirengė vartelius atsakovei priklausančioje tvoroje, turėdamas žodinį atsakovės sutikimą, todėl turi teisę jais naudotis, kad patektų į atsakovės patikėjimo teise valdomą žemės sklypą.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nuosavybės teisės į tvorą registruotos atsakovės vardu, o varteliai yra sudedamoji tvoros dalis ir jie niekaip kitaip negali būti vertinami, kaip tik tvoros atitinkamas segmentas ar jos dalis. Duomenys įrašyti į viešą registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Byloje nėra duomenų, kad tvora, skirianti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ar jos dalis būtų įregistruota Nekilnojamojo turto duomenų registre nuosavybės teise ieškovo vardu, todėl nors varteliai galimai yra pagaminti ieškovo užsakymu ir jo lėšomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks ieškovo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas negali būti taikomas.
Dėl ieškovo teisės laivai patekti į bendro naudojimo teritoriją
12. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atlaisvinti vartelius ir netrukdyti ieškovui laisvai per juos patekti į rekreacinės paskirties žemės sklypą, kuriame įrengta (duomenys neskelbtini) aikštynas, nurodė, kad varteliai buvo įrengti žodiniu leidimu, ieškovas naudodamasis varteliais, nei žalos, nei pavojaus niekam nekėlė, mietelio gyventojai pretenzijų dėl to nereiškė, todėl vartelių užrakinimas pažeidžia jo teisę patekti į sporto aikštyną trumpiausiu keliu. Su tokiais teismo sprendimo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovės patikėjimo teise valdomo 0,7838 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad į teritoriją galima patekti pro bendrus vartus, kuriais naudojasi tiek kiti miestelio gyventojai, tiek renginių dalyviai, tiek stovyklautojai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šiuo bendru įėjimu į teritoriją ieškovas neturi galimybės naudotis, vien aplinkybė, kad jam reikia daryti 100 m lankstą, kad patektų į teritoriją per bendrus įvažiavimo vartus nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad dalis pastatų pagal panaudos sutartį yra perduota trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) mokyklai, kad šioje teritorijoje vyksta renginiai ir vaikų ir jaunimo stovyklos, kad teritorijoje taip pat yra atsakovei priklausantys pastatai – bendrabutis ir kuro sandėlis, todėl teritorijos aptvėrimas tampa neatsiejamu aspektu, užtikrinančiu saugumą ne tik pastatų savininkui, bet ir masinių renginių ar stovyklų dalyviams. Tai, kad situacija neatitinka ieškovo norų, nereiškia, kad yra pažeidžiamos ieškovo teisės patekti į atsakovės valdomą rekreacinę teritoriją, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės teiginiais, kad galimybės sudarymas ieškovui patekti į teritoriją ne per bendro naudojimo vartus (įvažiavimą) vertintinas kaip prioriteto suteikimas vienam asmeniui, bet ne kaip protingo asmens elgesio standartus atitinkantis veiksmas.
15. Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, kolegija nepasisako.
16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškinys yra neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
18. Įvertinus tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo K. Ž.. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija už apeliacinį skundą sumokėjo 31,00 Eur, todėl apeliacinį skundą patenkinus šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.). Pirmosios instancijos teismas turėjo 8,69 Eur, o apeliacinės instancijos teismas – 3,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 11,77 Eur. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188718528, 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,77 Eur (vienuolika aurų 77 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.