Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-11-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-13904-1032/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
2YT-13904-1032/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09710-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Minestas“, PlusPlus Capital
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13904-1032/2018Proceso Nr. 2-06-3-09710-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Minestas“, PlusPlus Capital“, AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į antstolį su skundu, dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0010/18/02602, Nr. 0010/18/01178, kuriuo nesutinka su antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. rugsėjo 18 d. priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1c-76465. Nurodo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš visų piniginių lėšų, esančių skolininko vardu pataisos namuose atidarytoje sąskaitoje, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą tvarką dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) (bylos lapas (toliau - b. l.) 3-4).

Antstolis 2018 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S1c-86278 netenkino pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdydamas skolos išieškojimą iš pareiškėjo vadovavosi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodančiu, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios 1 MMA išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kol bus visiškai padengtos išieškotos sumos, todėl skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius). Antstolis neapribojo skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir kitų prekių, nes šioms reikmėms skolininkas gali naudoti lėšas likusias jo sąskaitoje po išskaitų atlikimo. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (b. l. 2).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minestas“ ir PlusPlus Capital“, AS atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo Nr. S1c-76465 (vykdomosios bylos Nr. 0010/18/02602 bylos lapas (toliau – vykd. b. Nr. 0010/18/02602 b. l. 35-36) 2018 m. spalio 12 d. (b. l. 3-4), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

A. A. Selezniovas vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0010/18/02602 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4365-965/2018 dėl 381,43 Eur bei 5 procentų ir 22 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojos PlusPlus Capital“, AS naudai (vykd. b. Nr. 0010/18/02602 b. l. 1-3) bei Nr. 0010/18/01178 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-380-903/2018 dėl 703,14 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko išieškotojos UAB „Minestas“ naudai (vykd. b. Nr. 0010/18/01178 b. l. 7, 8). Antstolis 2018 m. balandžio 11 d. raginimu vykdomojoje byloje 0010/18/01178 informavo skolininką, kad priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 1-380-903/2018 (vykd. b. Nr. 0010/18/01178 b. l. 9) bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. raginimu vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02602 informavo skolininką, jog priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4365-965/2018 (vykd. b. Nr. 0010/18/02602 b. l. 4-5). Minėti antstolio dokumentui skolininkui įteikti asmeniškai pasirašytinai (vykd. b. Nr. 0010/18/02602 b. l. 12).

Vykdydamas nurodytas vykdomąsias bylas 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1c-76465 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieno MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų, nuo pajamų dalies neviršijančios vieno MMA išskaitytas sumas nurodant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0010/18/02602 b. l. 35-36).

Dėl pareiškėjo reikalavimo

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti, kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, jei išieškomas žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0010/18/01178 ir Nr. 0010/18/02602 medžiaga bei vykdomo proceso metu antstolio priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei naujausios Kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).

Pareiškėjui išaiškintina, kad prie „kitų pajamų“ kaip turto rūšies, yra priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. rugsėjo 18 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1c-76465 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0010/18/01178 ir Nr. 0010/18/02602 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė